Nors Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia gripo epidemiją bei ragina protingai įvertinti pirmus susirgimo simptomus, kad nebūtų užkrečiami aplinkiniai, į darbą sirgdami eina 7 iš 10 lietuvių – tai atskleidė „USP Baltics“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas. Apklausos duomenimis, šiemet tokių žmonių buvo 4 p.p. mažiau nei pernai, tačiau jų elgesio motyvai parodė problemas socialinėje, teisinėje ir darbo aplinkoje.

„Šiemet, kaip ir pernai, atlikome visuomenės tyrimą, kuris dar kartą parodė, kad mūsų vykdoma iniciatyva „Sergu atsakingai“ – aktuali ir būtina ne tik edukuojant visuomenę, bet ir atkreipiant institucijų dėmesį į Lietuvoje klestinčią darbo kultūrą. Darbe sėdintys sergantys kolegos ar sloguojantis vadovas vis dar yra kone gero tono ir sėkmingos karjeros ženklas, o kreipiantys dėmesį į pirmus peršalimo požymius ir sergantys namie tampa savotiškomis įmonės „baltomis varnomis“. Tyrimo duomenimis, 35 proc. ėjusiųjų į darbą su peršalimo simptomais teigė nesureikšminantys savo ligos simptomų, kitas trečdalis (28 proc.) teigė tai darantys dėl to, kad niekas kitas nenudirbs jų darbų, 15 proc. bijojo dėl nedarbingumo netekti dalies pajamų, 9 proc. teigė nemėgstantys lankytis gydymo įstaigose, 7 proc. jautėsi kalti prieš darbdavį, o 4 proc. darbdavys dėl ligos nesuteikė laisvadienio. Skaičiai nedžiuginantys, tačiau pamažu visuomenė darosi sąmoningesnė: edukacija žiniasklaidoje, artimoje aplinkoje ir iniciatyvos „Sergu atsakingai“ partnerio „Eurovaistinės“ vaistinėse duoda rezultatų – tai rodo ir mūsų atlikta apklausa“, – sako tyrimą inicijavusios „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.

Pasak jos, net 43 proc. apklaustųjų, girdėjusių apie „Sergu atsakingai”, teigė, kad ši iniciatyva pakeitė jų požiūrį ir jie labiau rūpinasi savo bei aplinkinių sveikata: į klausimą, kodėl pajutę peršalimo ar gripo simptomus jie nusprendė likti gydytis namie, lygiai pusė respondentų atsakė namuose pasveikstantys greičiau, o trečdalis respondentų (32 proc.) teigė nenorintys užkrėsti kolegų – tai šiemet patvirtino net 20 p. p. daugiau apklaustųjų nei pernai. Paklausti, kaip gydosi, 41 proc. atsakė liekantys lovoje ir derinantys natūralias priemones – arbatą, medų, citrinas, imbierą – su peršalimo ligų simptomams malšinti skirtais medikamentais. Pernai taip atsakiusių buvo mažiau – 36 proc.

„BERENT Research Baltic“ atliko tyrimą, kurio metu apklausė 500 aktyvių darbo rinkos dalyvių nuo 18 iki 65 m. amžiaus. Taip pat buvo apklausta 300 Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, direktorių, personalo ir kitų vadovų. Tyrimo duomenimis, pusė apklaustų gyventojų per pastaruosius 3 mėnesius juto peršalimo simptomus ir didžioji jų dalis – 71 proc. – ėjo į darbą, tačiau jaunesnių amžiaus grupių (18–49 m.) gyventojai šios apklausos metu dažniau nei 2015 m. liko gydytis namuose, kai tuo metu statistiškai reikšmingai padidėjo vyriausios grupės respondentų, kurie nusprendė sirgdami eiti į darbą – namie 2015 m. jų gydėsi 39 proc., 2016 m. – 29 proc.

Tyrimo duomenimis, atėjus į darbą sergant, 24 proc. apklaustųjų sulaukė darbdavio kritikos, tuo tarpu susirgę ir likę gydytis namie 19 proc. apklaustųjų teigia sulaukę kolegų ir vadovų priekaištų; 69 proc. vadovų į sergantį darbuotoją visai nekreipė dėmesio, o 7 proc. darbdavių tokį elgesį netgi pagyrė.

„Vadovų susirūpinimas darbuotojų sveikata vis dar nepakankamas. 37 proc. jų teigė patiriantys nuostolių, kai darbuotojas serga. Vis dar naiviai tikima, kad sloga ar kosulys – nerimti simptomai, dėl kurių neverta skirti laisvos dienos gydymuisi ir taip nuo viruso nešiotojo apsaugoti kitus darbuotojus. 44 proc. darbuotojų ir 60 proc. vadovų teigė, kad sloga – nepakankama priežastis likti namuose, jog kosulys nevertas dėmesio manė 25 proc. darbuotojų ir 36 proc. darbdavių. Kai sloguojama, čiaudėjama ir kamuoja kosulys, nepakankama arba abejotina priežastis likti namie atrodo 43 proc. darbuotojų ir vadovų – visuomenė vis dar nesuvokia peršalimo ir gripo ligos priežasčių bei galimų pasekmių“, – sako „Sergu atsakingai“ iniciatorės „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.

Kaip teigė apklausti darbuotojai, jiems sergant namuose, įmonės verčiasi su turimomis pajėgomis, perkeldamos (dažniausiai neatlygintinai) papildomą darbo krūvį sveikiesiems – taip atsakė 76 proc. respondentų. 8 proc. įmonių, sergant didelei daliai darbuotojų, sulėtina darbus, kol darbuotojas pasveiks, 8 proc. leidžia sergančiam dirbti iš namų, 3 proc. nuomojasi papildomų darbuotojų iš laikino įdarbinimo įmonių. Pasitaiko ir tokių atvejų (2 proc.), kai vadovas iškviečia į darbą sergančius „nepakeičiamus“ darbuotojus.

„Tai, kad dauguma darbuotojų apkraunami papildomu darbu, kuris nėra apmokamas, kaip reikalauja teisinis reglamentas, ar, kad toleruojamas ir net skatinamas darbas sergant bei keliant grėsmę aplinkiniams, reiškia, kad iniciatyva „Sergu atsakingai“ turi atkreipti dėmesį ir kalbėti ne tik apie darbdavio socialinės atsakomybės didinimą, bet ir skatinti juos prisidėti prie socialinės bei fizinės aplinkos, kurioje veikia jų verslas, gerinimo. Be to, tyrimo duomenys, kad žmonės geriau dirba sirgdami negu lankosi gydymo įstaigose ir prašo nedarbingumo pažymos bei užsiima savigyda, rodo, kad vietos yra ne tik visuomenės edukacijai, bet ir suinteresuotų institucijų veiklai“, – sako „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.