Lietuvos studentų sąjunga (lss.lt) 2017 m. gruodžio – sausio mėnesiais vykdė tyrimą „Socialinė dimensija”. Apklausa vyko internetu. Studentai elektroniniu paštu gavo kvietimą dalyvauti tyrime. Studentų elektroninio pašto adresai buvo atsitiktine tvarka atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės. Šioje duomenų bazėje sukaupti absoliučios daugumos studentų duomenys. Viso apklausta 2800 studentų.

Tyrime nagrinėjamos trys esminės temos – finansinė studentų padėtis, būstas ir psichinė sveikata.

2 iš 5 studentų susiduria su rimtais finansiniais sunkumais

Tyrimas atskleidė, jog 57 proc. studentų pragyvena iš tėvų / artimųjų paramos, 33% iš darbo užmokesčio. Vos 4 proc. gyvena iš santaupų. Tik 3% apklaustųjų nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra studijų paskola arba stipendija. Taigi, studijų metu gyvenama iš tėvų ar artimųjų paramos arba iš savo darbo užmokesčio. Pragyvenančių iš paskolų, stipendijų ar kitų pajamų šaltinių praktiškai nėra.

Remiantis tyrimo duomenimis, reguliariai dirba 34% bakalauro ir 73% magistro studentų. Dauguma dirbančių studentų teigia, kad dirba tam, kad pragyventų. Darbe save realizuoja trečdalis bakalauro ir pusė magistro studentų.

Net 55 proc. dirbančių studentų mano, kad darbas kenkia jų studijoms. Taip pat tyrimas parodė, jog per paskutinį semestrą du iš penkių studentų patyrė rimtų finansinių sunkumų! Šis skaičius nesiskiria tarp dirbančių ir nedirbančių studentų.

Paklaustas, kodėl studentai teigia turintys finansinių sunkumų, SADM viceministras Eitvydas Bingelis atsakė, jog „Studentams,  dipadėjusiemsrbti, keičiasi gyvenimo kokybės supratimas, todėl didėja jų poreikiai”. PRANEŠIMAS SPAUDAI 2018-02-07

ŠMM viceministras Giedrius Viliūnas kalbėdamas apie galimą stipendijų pakėlimą teigė, jog „Valstybė neturi mokėti stipendijų tokių, kad studentai galėtų nedirbti. Daugiau reikėtų remti per socialinę prizmę bei tobulinti vastybės paskolų sistemą.” Taip pat jis kėlė klausimą, kodėl dabartinė paskolų sistema yra nepopuliari, nes galimybėyra didesnės, nei studentai mano.

Bendrabutis nepageidaujamas, tačiau pigesnis

Pasak tyrimo rezultatų, trečdalis bakalauro studentų gyvena su tėvais / artimaisiais, o dar trečdalis studentų bendrabutyje. Dauguma studentų iš esmės yra patenkinti savo dabartiniu būstu.

Magistro metais 36 proc. apklaustųjų gyvena su partneriu / sutuoktiniu, ketvirtis – su tėvais ar artimaisiais. Bendrabutyje gyvena 11 proc. magistrantūros studentų.

Mažiausiai savo gyvenamąja vieta yra patenkinti studentai, gyvenantys bendrabutyje. Tik 10 proc. yra labai patenkinti būstu, dar 41 proc. greičiau patenkinti. Net 93 proc. studentų, gyvenančių bendrabutyje, sutinka ar greičiau sutinka su teiginiu, kad bendrabutyje gyvena tik dėl to, kad čia gyventi pigiau.

„Bendrabučiai yra netolygūs, Vyriausybės tikslas sutvarkyti studijų sąlygas, į kurias įeina ir bendrabučius,” – sakė ŠMM viceministras G. Viliūnas. MOSTA direktoriaus pareigas einantis Ramojus Reimeris pridūrė, jog Lietuvai reikėtų pasitempti dėl bendrabučių kokybės.
Tyrimas atskleidė, jog pagrindinis kriterijus, skatinantis studentus rinktis bendrabutį, būtų galimybė gyventi vieniems.

Studentų psichinė sveikata kelia nerimą

Socialinės dimensijos tyrimas atskleidė, kad 4 iš 5 studentų per paskutinius metus jautė didelį nerimą, 3 iš 4 – stiprų stresą, 63 proc. – ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką, 59 proc. jautė nemigą, o beveik pusė (46 proc.) – valgymo sutrikimus. Kad per paskutinius metus patyrė depresiją teigė 30 proc. respondentų. PRANEŠIMAS SPAUDAI 2018-02-07

Susidūrę su psichologiniais sunkumais apklaustieji studentai teigė, jog ieškotų informacijos internete, kalbėtų su draugais, mėgintų keisti gyvenimo būdą ar tiesiog nieko nedarytų. Į specialistus pagalbos kreiptųsi mažuma.

Tik nedaugelis studentų žino apie aukštųjų mokyklų ar kitų institucijų teikiamas psichologines konsultacijas.

„Yra sukuriami barjerai, tokie kaip sutartys. Keliami dideli, pertekliniai barjerai. Emocinė aplinka aukštosiose mokyklose yra prasta, pagalbos prieinamos nėra, visa tai matom iš skandalų, taip pat matoma, kad situacija susidarė per dešimtmečius, ji nebuvo sprendžiama,” – komentavo LR Seimo narys Mykolas Majauskas.

ŠMM viceministras G. Viliūnas savo ruožtu teigė, jog aukštosiose mokyklose vis dar jaučiasi, kad jos dėstymo, o ne studijų institucijos. Akademinė, psichologinė parama, anot viceministro, turėtų būti kaip akademinės paramos dalis.

MOSTA atstovas R. Reimeris papildė, jog atsakomybę didžiąja dalimi turėtų prisiimti pačios aukštosios mokyklos, nes tai parodo jų brandą ir gebėjimą tvarkytis.

SADM viceministras E. Bingelis kalbėjo, jog reikia puoselėti tokią kultūrą aukštosiose mokyklose, kad studentai pasakytų, kad čia ta kolegija ar universitetas, kuriame noriu mokytis. Jis teigė, jog daugiau dėmesio vertėtų skirti pačioms įstaigoms.

Iliustracija: Gediminas Bartuška (ELTA)

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!