Couple spending time in nature to unplug & focus on the moment --- Image by © Strauss/Curtis/Corbis
Foto © Strauss/Curtis/Corbis

Naujausios apklausos duomenimis, beveik 60 proc. lietuvių nepritartų abortų draudimo įstatymui, tačiau net 61 proc. respondentų nemano, kad moters žodis šiuo klausimu turėtų būti paskutinis. Specialistų ši tendencija nestebina – esą moteris iki šiol nėra suvokiama kaip autonomiškas individas, turintis sprendimo teisę. Ji traktuojama kaip vyro arba valstybės nuosavybė.

Kas iš tiesų skatina norą turėti vaikų

Į klausimą, ar pritartų abortų draudimui, teigiamai atsakė 17,2 proc. respondentų. Kategoriškai nepritartų tokiam įstatymui 59,8 proc. lietuvių, dar 23 proc. pritartų draudimui, jei būtų įteisintos tam tikros išimtys, susijusios su moters sveikata ir seksualine prievarta. Abortų draudimui dažniau pritaria vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo respondentai, nepritaria moterys, 26–45 m., aukštesnio išsilavinimo ir aukštesnių pajamų atstovai. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu apklausų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa.

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės manymu, akivaizdu, kad tie žmonės, kuriems šis klausimas aktualus, pasisako už pasirinkimo teisės išsaugojimą. Abortų draudimas labiau priimtinas tai respondentų amžiaus grupei, kuriai jau šis klausimas neaktualus, t. y. vyresnio amžiaus žmonėms.

„Tuomet iš tiesų galima priimti moralistinę poziciją ir aiškinti, kad negerai, jei nėštumas yra nutraukiamas. Tačiau reikia suprasti, kad niekas nenori, kad abortų būtų daugiau, tiesiog yra skirtingas požiūris į sprendimą, padedantį jų išvengti. Vienas požiūris yra konservatyvus – uždrausti, kitas susijęs su nuostata, kad reikia daugiau švietimo ir užtikrinti sąlygas, kurios pastojusiai moteriai suteiktų užtikrintumo, kad ji sugebės užauginti vaiką, jeigu to daryti jai nepadės partneris“, – teigė pašnekovė.

68 proc. respondentų įsitikinę, kad abortų draudimas neprisidėtų prie didesnio gimstamumo šalyje. Iš jų 41,3 proc. mano, kad moterys abortus darytųsi užsienyje arba nelegaliai, 27 proc. – kad žmonės dažniau naudotų kontracepcijos priemones. Teigiamai mano tik 14,4 proc. Jų manymu, jei abortą pasidaryti bus sunkiau, moterys dažniau gimdys. Padidėsiantį gimstamumą su abortų draudimu dažniau linkę sieti vyrai, vyresnio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų gyventojai. Nuostatos, kad draudimas skatintų nelegalius abortus bei abortus užsienyje dažniau laikosi pačios moterys, didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu jauniausio amžiaus (iki 25 m.) ir didžiausių pajamų atstovai, dažniau mano, kad žmonės tiesiog dažniau naudotų įvairias apsisaugojimo priemones.

„Nors didžioji dauguma žmonių suvokia, kad abortų draudimas gimstamumo nepadidins, mano manymu, šis skaičius dar per mažas. Kitų Europos valstybių, kuriose abortai yra uždrausti, pavyzdžiui, Airijoje, patirtis rodo, kad gimstamumas po truputį dar labiau krinta. Moters sprendimas gimdyti nėra abortų draudimo rezultatas. Turėti daugiau vaikų arba susilaikyti nuo jų gimdymo skatina gyvenimo sąlygos valstybėje. Deja, pas mus abortai ilgai buvo demonizuojami kaip mirties kultūra, užuot sprendus problemą iš esmės ir diskutuojant apie tai, kodėl moterys nenori turėti vaikų. Šio tylėjimo pasekmės žiaurios – pasitaiko atvejų, kai kūdikiai nužudomi, išmetami arba su jais žiauriai elgiamasi. Kai vaikas gimsta nelaukiamas, nenorimas, jis suvokiamas kaip išlikimo grėsmė moteriai, kuri galbūt iš tiesų yra desperacijoje, pasimetusi, neturi finansinių išteklių. Tačiau ar kam nors rūpi, kokioje aplinkoje gims vaikas?“ – svarstė M. Jankauskaitė.

Kieno žodis turi būti lemiamas

Daugiau nei pusė (61,5 proc.) lietuvių paklausti, kieno žodis turėtų būti lemiamas, teigė, kad vienodai svarbus abiejų partnerių sprendimas, 35,7 proc. sprendimo teisę linkę atiduoti pačiai moteriai. Vyras ir ir valstybė surinko vos apie 1,5 proc. balsų. Nuostatos, kad apsisprendžiant dėl aborto vienodai svarbus abiejų partnerių žodis dažniau laikosi vyrai, didmiesčių gyventojai. Pačios moterys ženkliai dažniau linkusios manyti, kad sprendimą turi priimti moteris.

„Jei manęs paklaustų, atsakyčiau, kad partneriai turėtų tartis, bet tik tuomet, jei partneris vertas pasitikėjimo. Ir bet kuriuo atveju paskutinis žodis turi būti moters, kadangi tai yra jos kūnas. Kol kūdikis negimė, vaisius ir moteris yra neatsiejama visuma. Vaisius be moters kūno išgyventi negali, vadinasi, tai yra jos kūnas ir ji turi teisę nuspręsti, kaip pasielgti su savo kūnu. Kita vertus, įsivaizduoju, kad yra daugybė situacijų, kai moteris neturi su kuo pasitarti. Mat jeigu partneris būtų patikimas, veikiausiai net nekiltų klausimas apie abortą.

Man labiausiai nerimą kelia tai, kad nors gyvename 21-ame amžiuje, požiūris į moterį nesikeičia. Moteris iki šiol nėra suvokiama kaip autonomiškas individas, kuris turi teisę apsispręsti, ką daryti su savo kūnu. Jei norime, kad jos apsisprendimas būtų kitoks, turėtume sukurti sąlygas, kad jis būtų kitoks. Tačiau sąlygos nekuriamas, o pati moteris traktuojama kaip nuosavybė – arba vyro, arba valstybės. Nemanoma, kad ji pati gali priimti esamomis aplinkybėmis tinkamiausią sprendimą. Tačiau niekas nesiūlo programų, kad jeigu vyrukas turi krūvą vaikų ir jais nesirūpina, imti jį ir sterilizuoti, dar ką nors daryti. Net tokių minčių nėra, kad galėtų būti intervencija į vyro kūną. Tačiau kai pradedama kalbėti apie moters reprodukcines teises, paaiškėja, kad į šią nuosavybę pretenduoja daugybė dalininkų“, – teigė lygių galimybių ekspertė.

Dažniausiai įvardijamos abortų priežastys

Apklausa parodė, kad dauguma respondentų nėštumo nutraukimą daugiausiai sieja su materialiniais klausimais. 42,6 proc. apklaustųjų mano, kad abortui ryžtasi moterys, kurios neužtikrintos, ar sugebės vaikui užtikrinti materialinę gerovę, t. y. neauginti jo skurde. 24,4 proc. nėštumo nutraukimą sieja su situacija, kai moterys žino turėsiančios auginti vaiką be jo tėvo, taigi joms vėlgi tektų didžiulė finansinė našta. 15,4 proc. respondentų moters norą nutraukti nėštumą sieja su karjeros siekimu, 13,6 proc. – su baime dėl nėštumo pasekmių sveikatai.

Abortus su neužtikrinta materialine gerove dažniau linkusios sieti moterys, vidutinių ir mažesnių pajamų, mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių gyventojai. Vyrai, jaunesnio amžiaus bei aukštesnių pajamų gyventojai dažniau mano, kad abortui dažniau ryžtasi vienišos mamos. Kad tokių priemonių imasi moterys –karjeristės dažniau linkę manyti vyrai,žemesnio išsimokslinimo ir pajamų atstovai.

„Jeigu moterims būtų užtikrintos galimybės auginti vaikus – būtų išplėtota socialinė infrastruktūra, ikimokyklinio ugdymo paslaugos, kurias dabar bandoma atiduoti verslui, o tai iškart didina paslaugos kainą ir prieinamumą, struktūrinių kliūčių būtų gerokai mažiau. Taip pat reikalinga prevencija, kad moteris nepastotų, kol ji nepasiruošusi. O tam reikia švietimo, kurio pas mus praktiškai nėra. Dabar kai mama pabando su paaugle dukra pasišnekėti apie lytinį gyvenimą, iškart apšaukiama kaip skatinanti ankstyvus lytinius santykius. Tačiau turime žinoti, kad vaikai dabar tiek daug informacijos gauna, kad pačius tėvus dar galėtų pakonsultuoti. Bėda ta, kad abortų klausimą mes stengiamės politizuoti, užuot pagalvoję, kokių konstruktyvių priemonių galėtume imtis. Trūksta konkrečių priemonių, kurios padėtų mažinti abortų skaičių. Beje, nuo sovietmečio jis gerokai sumažėjo – net kelis kartus, tačiau tai vyksta ne dėl to, kad sistemingai įgyvendinama politika“, – įsitikinusi pašnekovė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų balandžio 17–25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.