Tyrimas parodė: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio

0
Iliustracija: Free-Photos / Pixabay

Kone pusė daugiabučių gyventojų užliejimo ar kito nelaimingo nutikimo atveju neturėtų galimybės operatyviai susisiekti su kaimynais, nes tiesiog neturi jų telefonų numerių, parodė didžiausios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Beveik 40 proc. apklaustųjų neturi nė vieno savo kaimyno telefono numerio, kiek daugiau nei trečdalis jų turi tik vieno arba dviejų kaimynų telefono numerius, o keleto kaimynų numerius turi vos ketvirtadalis apklausos dalyvių.

„Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė, kad su kaimynais draugiškai bendrauja 40 proc. gyventojų, o maždaug 55 proc. – tik pasisveikina ir apsiriboja mandagiais pokalbiais, 5 proc. pripažįsta su kaimynais visiškai nebendraujantys. Palaikyti reguliarius santykius su kaimynais labiau linkę vyresnio amžiaus gyventojai (nuo 46 metų). O jaunesnioji karta (iki 35 metų) apsiriboja pasisveikinimu – daugiau nei pusė šios kartos atstovų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio.

Pastebėję įtartinus asmenis veiksmų imasi ne visi

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas atkreipia dėmesį, kad santykiai su kaimynais daro įtaką gyventojų turto saugumui – šalia gyvenantys žmonės padeda ne tik įvykus užliejimui ar gaisrui, bet ir gali užkirsti kelią vagystėms.

Tyrimas atskleidė, kad glaudžiausius santykius su kaimynais palaikantys asmenys – pensininkai, namų šeimininkės ir bedarbiai, kurie, tikėtina, leidžia daugiau laiko namuose nei dirbantieji – pastebėję įtartinų nematytų asmenų dažniau yra linkę nesiimti jokių saugumą užtikrinančių veiksmų, nors ir turi įtarimų. O dirbantieji, kurie teigė apsiribojantys tik formaliu bendravimu su kaimynais, linkę dažniau kreipti dėmesį į jiems keliamus įtarimus ir apie tai iškart informuoti policiją.

Po apklausos paaiškėjo, kad trečdalis gyventojų yra kada nors savo kaimynystėje pastebėję įtartinų nepažįstamų asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę jų pačių ar kaimynų turtui, tačiau tik mažuma ėmėsi kokių nors veiksmų. Vos kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų pastebėję įtartinų asmenų aplink savo būstą, teigia apie tai pranešantys kaimynams, o vos dešimtadalis dėl viso pikto kreipiasi į policiją.

Nuo didelių nuostolių gali išgelbėti telefono skambutis

Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės duomenimis, dažniausiai būstuose pasitaikanti žala yra vandens užliejimas. Šių metų duomenys rodo, kad per savaitę butuose įvyksta apie 100 užliejimo žalų, kurias užfiksuoja „Lietuvos draudimas“. Lyginant su praėjusiais metais, vandens užliejimo atvejų, nuo kurių dažnai nukenčia ir buto gyventojai, ir kaimynai, skaičius padidėjo aštuntadaliu, o išmokėtų žalų suma viršijo 570 tūkst. eurų.

„Kaimynai yra tie asmenys, kurie patys pirmieji informuoja avarines tarnybas ir buto savininkus apie užliejimą. Kuo greičiau pavyksta sustabdyti vandens tekėjimą, tuo greičiau galima likviduoti įvykio padarinius ir išvengti atvejų, kai vanduo užlieja ne vieną, o net kelis apačioje esančius kaimynų butus. Užliejimo atveju brangi kiekviena minutė – tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas A. Gimbickas.

Eksperto teigimu, pastebėjus vandens nuotėkį būtina kuo skubiau skambinti avarinėms tarnyboms, daugiabučio bendrijos pirmininkui ir kaimynams, iš kurių buto, įtariama, veržiasi vanduo.

Padeda atsitiesti

Atvejai, kai dėl vandens užliejimo nukenčia ne tik butas, kuriame įvyko nelaimė, bet ir apliejami kaimynų būstai, sudaro maždaug trečdalį visų užliejimo įvykių. Užliejus kaimynus už žalą visuomet atsako buto, kuriame įvyko avarija, savininkas, o nuostolių jis gali išvengti turėdamas civilinės atsakomybės draudimą.

„Draudimas užtikrina, kad nelaimės būste atveju – ar tai būtų vandens užliejimas, ar gaisras, vagystė, o gal kitų gamtinių jėgų padaryta žala – didžiuliai finansiniai rūpesčiai neužguls žmogaus, kurio būste įvyko nelaimė, pečių. Draudimas atlygins žalą, kad to žmogaus, o ir dažnu atveju – nukentėjusių kaimynų, būstas galėtų būtų atstatytas į būseną iki nelaimingo atsitikimo“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas A. Gimbickas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo siekta išsiaiškinti respondentų požiūrį į būsto saugumą, Lietuvos draudimo užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų iš visos šalies teritorijos.

„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia draudimo bendrovė šalyje, savo paslaugas teikianti daugiau nei 582 tūkstančiams privačių ir verslo klientų. Bendrovėje dirba daugiau nei 1000 darbuotojų, Lietuvoje draudikė užimanti 30 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. „Lietuvos draudimas“ yra pelnęs Geriausio darbdavio 2018 apdovanojimą Baltijos šalyse. „Lietuvos draudimo“ paslaugas renkasi 40 proc. visų apsidraudusiųjų Lietuvoje, o kitiems bendrovę rekomenduoja 9 iš 10 klientų. „Lietuvos draudimas“ kasdien padeda 430 savo klientų.

Dalintis: