Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų sutinka, kad nelaimės atveju net ir neprofesionalų suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Tačiau pirmosios pagalbos įgūdžių mūsų šalies gyventojai akivaizdžiai stokoja: 44 proc. nemokėtų padėti žmogui užspringus, 46 proc. negalėtų atlikti širdies masažo, 48 proc. – dirbtinio kvėpavimo veiksmų. Tokius duomenis atskleidė didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas” užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Apklausos duomenimis, didžioji dauguma gyventojų – 95 proc. – nutikus nelaimei galėtų patikrinti tik pagrindines gyvybines žmogaus funkcijas – pulsą ir kvėpavimą. Tačiau, prireikus rimtesnės pirmosios pagalbos, ką daryti žinotų perpus mažiau žmonių.

„Niekas nenori galvoti apie nelaimes, tačiau jos nutinka ir, deja, dažniausiai užklumpa netikėtai. Apklausa parodė, kad ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų yra tekę tiesiogiai susidurti su situacija, kai šalia esančiam žmogui dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, užspringus ar sustojus širdies veiklai, prireikė pagalbos. Taigi žinių ir įgūdžių stoka, kaip suteikti pirmąją pagalbą kelia pagrįstą susirūpinimą”, – sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo” Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.

Įgūdžiai pasenę

Apklausos duomenimis, 55 proc. Lietuvos gyventojų pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo prieš daugiau negu 5 metus, o 15 proc. tokių kursų iš viso nėra išklausę. Tokie rezultatai, pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos programos vadovo Dovydo Bajarūno, leidžia daryti išvadą, kad gyventojų įgūdžiai teikti pirmąją pagalbą yra per menki.

„Savo įgūdžius būtina atnaujinti, nes laikui bėgant dalis žinių užsimiršta. Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą parodo mūsų atsakomybę už savo artimuosius, kolegas ir bendruomenės narius. Mūsų duomenimis, vien darbo vietoje nemaža dalis žmonių yra susidūrę su situacijomis, kai prireikė suteikti pirmąją pagalbą. Taigi tokios žinios ir įgūdžiai lemiamu momentu gali padėti išgelbėti gyvybę”, – įsitikinęs D. Bajarūnas.

Bijo pakenkti

„Lietuvos draudimo” atliktos apklausos duomenimis, dalis gyventojų nelaimės atveju patys pirmosios pagalbos veiksmų imtis nesiryžtų – iškviestų medikus arba lauktų aplinkinių pagalbos. Jie prisipažino, kad tokį sprendimą lemia baimė savo veiksmais pakenkti žmogui ir per didelė atsakomybės našta. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad pirmąją pagalbą suteikti gali kiekvienas ir net ne visai pagal taisykles atliekami pagalbos veiksmai gali padėti.

„Priklausomai nuo aplinkybių medikai į vietą gali atvykti ir vos per kelias minutes, bet gali užtrukti ir dešimtis minučių. Pavyzdžiui, kai sąmonę praradęs žmogus nekvėpuoja, smegenys negauna pakankamai deguonies – tokiu atveju yra lemtingos 4-5 minutės”, – sako Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos programos vadovas.

Žinoma, jo teigimu, visada drąsiau imtis veiksmų, kai turime reikiamų žinių ir įgūdžių, todėl išklausyti pirmosios pagalbos kursus vertinga kiekvienam.

Apmokys daugiau kaip 2 tūkst. žmonių

Šiais metais „Lietuvos draudimas” bendradarbiaudamas su Lietuvos Raudonuoju kryžiumi įgyvendina programą „Aš galiu padėti”. Jos metu rengiami nemokami pirmosios pagalbos mokymai visoje Lietuvoje – iš viso daugiau kaip 150 mokymų. Juose sudalyvaus daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, pirmiausia „Lietuvos draudimo” klientų. Kaip tinkamai teikti pirmąją pagalbą bendrovė apmokė ir savo darbuotojus.

„Gyvenime pasitaiko momentų, kai šalia esantiems žmonėms – šeimos nariams, draugams, kolegoms ar gatvėje sutiktam nepažįstamajam – skubiai prireikia medicininės pagalbos. Kartais tai būna gyvybės ir mirties klausimas. Todėl greitai reaguoti ir tinkamai veikti yra labai svarbu. Kuo daugiau žmonių mokės suteikti pirmąją pagalbą, tuo saugiau visi galėsime jaustis savo artimoje aplinkoje, darbe, gatvėje”, – sako A. Kazlauskienė. Jos teigimu, kiekvienas išgelbėtas žmogus, kiekviena išsaugota gyvybė bus pats svarbiausias programos „Aš galiu padėti” pasiekimas.

Apie tyrimą:
Lietuvos gyventojų apklausą apie pirmosios pagalbos žinias ir įgūdžius atliko bendrovė „Spinter tyrimai”. Internetinėje apklausoje, kuri buvo vykdoma šių metų balandžio mėn., dalyvavo 505 respondentai iš visos Lietuvos. Apklaustųjų amžius – 18 iki 75 metai. Tyrime naudotas kvotinės atrankos metodas.

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!