Užburtas ratas, iš kurio išeiti – sudėtinga

0

vaikai-alkoholis

„Geriausias būdas atsikratyti priklausomybės – pakeisti ją kita“, – lyg susitarę sako psichoterapeutas, psichiatras Mindaugas Jasulaitis bei vaikų ir paauglių psichologė Jurga Raudienė. Specialistai dalinasi tiesomis apie priklausomybes, pataria, kaip padėti nuo jų kenčiantiems artimiesiems, ir aptaria jaunosios kartos skaudžias priklausomybių tendencijas.

Virsmas kitu

„Priklausomybė turi ilgą medicinišką apibrėžimą, tačiau svarbiausia suprasti, kad priklausomybė – tai žmogaus pasikeitimas, jo virsmas kitokiu, nei buvo anksčiau“, – teigia psichiatras, psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis.

Pasak specialisto, priklausomybė susijusi su nerimu ir noru pavartoti ar padaryti tai, nuo ko žmogus priklausomas.

„Pavartojus ko nors ar atlikus veiksmą, nuo kurio priklausoma, iš pradžių apima malonumo banga, vėliau baisus nerimas ir viskas sukasi šiame užburtame rate“, – apie nesibaigiančias priklausomybės kančias pasakoja jis.

Nauja grėsmė

Viena grėsmingiausių priklausomybių, anot M. Jasulaičio, yra kanapės, kadangi vis daugiau valstybių jas legalizuoja ir kuriamas įvaizdis, tarsi kanapės nėra kenksmingos.

„Nepaisant tokio įvaizdžio, kanapių vartojimas ilgainiui gali išprovokuoti pykčio protrūkius ar net šizofreniją“, – sako psichoterapeutas.

M. Jasulaitis tikina, kad visos priklausomybės vienodai sudėtingos, kadangi sunkiausia jų atsisakyti.

„Vienas žmogus priklausomas nuo alkoholio, kitas – nuo narkotikų, o trečias – nuo šokolado… Nėra esminio skirtumo tarp šių žmonių priklausomybių, psichologiškai iš vidaus visi žmonės labai susiję. Visiems vienodai sunku atsisakyti savo priklausomybės“, – teigia jis.

Alkoholizmas nėra tiesiogiai paveldimas

Lietuviai – vieni iš daugiausiai geriančių žmonių pasaulyje, o kasmet vienas asmuo Lietuvoje suvartoja apie 12 l gryno alkoholio.

„Jei šeimoje iš suaugusiųjų kas nors vartoja alkoholį, didelė tikimybė, kad ir vaikas vartos. Nors tyrimai rodo, kad tokiose šeimose augantys vaikai netgi rečiau nei kiti vartoja alkoholį, tačiau ilgainiui viskas apsiverčia ir jie pradeda vartoti alkoholį intensyviau“, – sako psichiatras.

Pasak jo, nėra įrodyta, kad alkoholizmas yra tiesiogiai paveldimas, kadangi nerastas toks genas, tačiau polinkis, panaši medžiagų apykaita, galimybė „užsikabinti“ ir galiausiai šeimos narių charakterio panašumai yra nenuginčijami.

Neišgydoma, bet kontroliuojama

Dažnai sakoma, kad priklausomybės liga neišgydoma.

„Tai tiesa, tačiau ji gali būti gydoma ir kontroliuojama. Buvo atlikta 13 tyrimų ir daugiau nei 4 tūkstančiams priklausomybes turinčiųjų gydytojų intervencijos padėjo susidoroti su problemomis“, – faktus dėsto M. Jasulaitis.

Specialistas įsitikinęs, kad didžiausia sėkmė aplanko, kai priklausomas asmuo pats nori ką nors pakeisti, nes nei „kodavimas“, nei vaistai, nei psichoterapija nėra efektyvūs be paties noro.

Noras keistis

Kelio link blaivybės stadijos – noras keistis, pagalbos paieška, nurodymų laikymasis ir praktikavimas.

„Dažniausiai žmonės nori pokyčio, kai atsitinka esminis lūžis, pavyzdžiui, palieka žmona, „prisidirbama“ darbovietėje ar ištinka panašios situacijos. Dažniausiai tokie pacientai sako, kad nori pasikeisti, nori užmiršti košmarą, nori, kad viskas būtų kaip anskčiau ir gydytojas stebuklingu būdu jiems padėtų. Bet tai yra esminė klaida, kadangi negalima pamiršti to, kas buvo, reikia nuolat gyventi prisimenant savo priklausomybę“, – sako M. Jasulaitis.

Dėl šios priežasties „kodavimas“dažnai nesuveikia, kadangi žmogus jaučiasi lyg po operacijos, tarsi gydytojas jį išgydė, todėl jis galbūt po kiek laiko galės pavartoti ir nieko nenutiks.

„Dažniausiai tokie asmenys pavartoja kartą, kitą, kol viskas ir vėl tampa nebekontroliuojama“, – pripažįsta psichoterapeutas.

„Priklausomybės išgydyti neįmanoma, bet išmokti gyventi blaiviai – tikrai įmanoma. Mano supratimu, išmokti gyventi blaiviai – lyg mokytis naujos užsienio kalbos, todėl svarbiausia motyvacija ir rimtas įdirbis“, – mano specialistas.

Pasak jo, priklausomam asmeniui svarbiausia bendrauti su saugia aplinka, atsisakyti draugų, kurie kenčia nuo tos pačios priklausomybės, kadangi sveikimo procesas labai ilgas, o jo metu gausu nuopuolių ir pakilimų iki stabilios blaivybės pasiekimo.

Kaip padėti artimajam?

„Pirma, patarčiau nustoti vaidinti gelbėtoją ar policininką ir nusikaltėlį. Antra – pasirinkti tinkamą laiką pokalbiui, kalbėti draugiškai, turėti konkretų pagalbos planą, gal net gydymo įstaigos kontaktus. Būkite konkretūs, nepiktnaudžiaukite mintimis apie tai, kad paliksite vyrą ar žmoną, jei jis nesikeis. Jei taip pasakėte – turite laikytis savo plano. Rizkinga gąsdinti tuščiai“, – pataria M. Jasulaitis.

Taip pat nuo alkoholizmo kenčiančiam asmeniui gali padėti kai kurie vaistai, sukeliantys šleikštulį vartojant alkoholį.

Pasak specialisto, dažnai vienintele išeitimi laikomas „kodavimas“ remiasi baimės faktoriumi „išgersi – mirsi“.

„Šį metodą išrado rusas A. R. Dovženka 1984 m. Turiu pasakyti, kad „kodavimas“ gerai tik tada, kai pats nori mesti gerti, bet ne dėl kitų, nes tokiu atveju nuolatinė įtampa ir laukimas dažniausiai paskatina paslysti“, – sako M. Jasulaitis.

Paaugliai – nauja rizikos grupė

Vaikų ir paauglių psichologė Jurga Raudienė pastebi tendenciją, kad vis daugiau vaikų ir paauglių turi problemų dėl alkoholio. Ji atkreipia dėmesį ne į tuos vaikus, kurie auga rizikos šeimose, bet į tuos, kurie patys linkę į priklausomybes.

„Šiandien viskas jaunėja, vyksta anksčiau – vaikai anksčiau bręsta net biologiškai, pavyzdžiui, anksčiau mergaitės pirmosiomis mėnesinėmis susirgdavo apie 13-uosius gyvenimo metus, o šiandien – apie 10–11 metus. Taigi taip anksti jos tampa paauglėmis“, – statistika dalinasi J. Raudienė.

Dažnai tėvai sako, kad anksčiau tokių problemų su vaikais dėl priklausomybių nebūdavo ir psichologė su jais sutinka.

„Septintokė mergaitė sako, kad jau metė rūkyti, o jos „stažas“ – geri dveji metai. Anksčiau tėvai vaikų kuprinėse ieškodavo cigarečių pakelio, dabar ieško į tušinuką panašaus daikto – elektroninės cigaretės, kurias dažnas mokinys net pamiršta mokykloje įkrovimo metu“, – pasakoja vaikų ir paauglių psichologė.

„Ar kam nors prieš 15 metų šovė į galvą 10-mečiui pusryčiams išvirti kavos? Šiandien energiniai gėrimai, kuriuose yra 15-os kavos puodelių kofeino norma, yra rimta problema tarp vaikų ir puiku, kad priimtas įstatymas, draudžiantis nepilnamečiams pirkti energinius gėrimus. O dažnas tėvas net nesupranta, kas tokio blogo yra tame energiniame gėrime“, – patirtimi dalinasi specialistė.

Sveikatos specialistai pastebi, kad vis daugėja vaikų širdies problemų, ir tai galima sieti su energetinių gėrimų vartojimu.

„Anksčiau nebuvo kompiuterių arba jei ir buvo – tėvai galėjo kontroliuoti jų prieigą. Šiandien kompiuteris sumažėjo iki išmaniojo telefono, kurio naudojimą apriboti kur kas sudėtingiau“, – sako J. Raudienė.

Nesuvokia rizikos

Psichologė pasakoja apie atvejį, kai vaikas burnoje sproginėjančius saldainius pabandė įtraukti į nosį, o tėvams tai pasirodė kaip juokingas vaikiškas eksperimentas.

„Vėliau vaikas galbūt pabandys pauostyti klijų – taip pat kaip ir minėtus saldainius panaudoti ne pagal paskirtį“, – dažnai tėvams nepastebimą pavojų įžvelgia J. Raudienė.

Paauglius daryti nepriimtinus dalykus skatina baimė nepritapti, bendravimo poreikis, pasitikėjimo savimi trūkumas.

„Dažnai paauglys, paprašytas įvardinti 5 savo teigiamas savybes, nežino, ką atsakyti, ir klausia, ar gali įvardinti neigiamas. Apskritai priklausomybė susijusi su emociniais sunkumais. Dažnai nesuprantu, kur ta „šviesi vaikystė“, jei 4 iš 10 paauglių bent kartą susiduria su depresija“, – atvirauja J. Raudienė.

Virtualus pasaulis – rimtas signalas

Pasak psichologės, paaugliams didelę įtaką daro virtualus pasaulis, o socialiniai tinklai kuria kitokį savęs suvokimą, tampa savotišku savo vertės matu, atsiskleidžiančiu per populiarumo prizmę.

„Mums atlikus tyrimą paaškėjo, kad beveik 40 proc. jame dalyvavusių kasdien prie kompiuterio praleidžia 3,5 val., savaitgaliais apie 30 proc. – 5 val., 15 proc. – daugiau nei 6 val., o 1/3 prie kompiuterio yra bent kartą praleidę ir visą naktį. Jei jūsų vaikas yra bent kartą naktį praleidęs prie kompiuterio, reikėtų sunerimti, kadangi tai rimtas galimo polinkio į įvairias priklausomybes požymis“, – rekomeduoja vaikų ir paauglių psichologė.

Tėvų vaidmuo

Vaikų polinkis į priklausomybes priklauso nuo tėvų požiūrio, griežtumo, apribojimų reikiamose situacijose. Negalima būti pasyviais tėvais ir galvoti, kad viskas praeis savaime, – tikina J. Raudienė.

Pasak jos, reikia atkreipti dėmesį į vaiko nuotaikų pokyčius, interesų išnykimą, nuovargio požymius, pykčio proveržius, realių draugų išnykimą ir panašius faktorius.

„Geriausias būdas išgydyti priklausomybę – pakeisti ją kita, todėl geriausia prevencija – nuo mažens vaikui suteikti kuo daugiau užimtumo, užsiėmimų ir kurti polinkį į „gerąją priklausomybę“.

Akvilė Vitkauskaitė
Šaltinis: vlmedicina.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here