Užimtumo ir darbo užmokesčio didėjimas mažina savižudybių skaičių

DSC_0028

Didėjantis darbo užmokestis ir mažėjantis nedarbas reikšmingai susijęs su savižudybių skaičiaus mažėjimu. O registracija darbo biržoje suteikia socialines garantijas ir galimybę gauti darbą, todėl gyvenimas, turint garantuotas pajamas, susijęs su savižudybių skaičiaus mažėjimu. Būtent socialiniai ir ekonominiai veiksniai (ekonominė krizė, nedarbas, pajamų mažėjimas, skurdas ir kt.) turi daugiausia įtakos savižudybių mastui Lietuvoje. Savižudybių skaičius mūsų šalyje nuo 2003 metų sumažėjo apie 40 procentų, tačiau tarptautiniame kontekste jis išlieka palyginus aukštas. Kita vertus, psichiatrija yra bene labiausiai pasikeitusi medicinos sritis Lietuvoje, kurioje vis intensyviau taikoma daugiadisciplininė (ne tik medikamentinė, bet ir psichologinė, meno ir kt.) terapija.

Tai spaudos konferencijoje Seime, skirtoje Atviros psichiatrijos mėnesiui, kuris Lietuvoje truks nuo rugsėjo 10-osios – Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos – iki spalio 10-osios – Pasaulinės psichikos sveikatos dienos, pabrėžė sveikatos apsaugos ministrė, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ministrė taip pat akcentavo, kad praėjusios vyriausybės valdymo metu psichikos sveikatos sričiai buvo skiriama per mažai dėmesio, o dabartinė socialdemokratų vadovaujama vyriausybė jai skiria papildomą dėmesį. Sveikatos apsaugos ministerija aktyviai įgyvendina Savižudybių prevencijos 2014-2016 metais planą, kuriame orientuojamasi į žmonių, turinčių priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, gydymą, kadangi statistika rodo, kad net 80 proc. asmenų Lietuvoje nusižudo, būdami neblaivūs.

Ministerija pasirūpino Savižudybių prevencijos biuro, kuriame dirba 6 specialistai, Valstybiniame psichikos sveikatos centre įsteigimo šių metų pradžioje ir veiklos finansavimu. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo psichologinės reabilitacijos apmokėjimo tvarka. Taip pat rengiamas pagalbos bandžiusiems nusižudyti aprašas. Aktyviai bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis psichikos sveikatos srityje.

Spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė prof. dr. Virginija Adomaitienė pristatė Užbaigtų savižudybių sąsajos su sveikatos priežiūros resursais, ligotumu psichikos ir elgesio sutrikimais ir sociodemografiniais veiksniais Lietuvoje tyrimą. Remiantis jo duomenimis, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse 2010-2014 metais savižudybių skaičius 100 tūkst. gyventojų buvo mažesnis nei Lietuvos rodiklis, o Alytaus, Marijampolės, Utenos ir Tauragės – pastoviai gerokai viršydavo Lietuvos rodiklį. Vyrų Lietuvoje nusižudo 4-5 kartus daugiau nei moterų, o apie 65 proc. visų nusižudžiusiųjų buvo 25-59 metų t.y., darbingo amžiaus, žmonės. Miestuose stebima ryškesnė savižudybių didėjimo tendencija tarp vaikų paauglių bei 20-24 ir 25-44 metų amžiaus gyventojų, o  kaimiškuose regionuose – gyventojų grupėje virš 60.

Tyrimas parodė, kad su savižudybių skaičiaus mažėjimu reikšmingai susiję: gydytojų psichiatrų ir šeimos gydytojų skaičiaus didėjimas, psichiatrinių stacionarių lovų skaičiaus didėjimas,  savalaikis ir visavertis psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas (diagnozavus sutrikimą), didėjantis darbo užmokestis ir gyventojų užimtumas bei didėjantis registruotų bedarbių skaičius.

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė teigė, kad nors nuo 2003 metų savižudybių skaičius Lietuvoje mažėjo, o 2012 metais jų dažnis pagaliau nukrito žemiau 1000 savižudybių per metus ribos, tačiau vis tiek pastaraisiais metais tas mažėjimas sulėtėjo. Tam daug įtakos turėjo 2008-2010 m. krizė.

Jos teigimu, savižudybių prevencijoje labai svarbūs trys veiksniai: ankstyva psichinės sveikatos sutrikimų diagnostika, pačios visuomenės psichinė sveikata ir psichologinė atmosfera bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai. „Taip pat ypač svarbu gebėti atpažinti savižudybės riziką ir žinoti, kaip elgtis, ją atpažinus. Tokias žinias turėtų turėti ne tik šeimos gydytojai, psichiatrai ar psichologai, bet ir kitos pagalbos tarnybos, kaip policija ir pan.“, – sakė ji.

O. Davidonienė pabrėžė, kad labai svarbu, kaip atsakingai žiniasklaida atspindi savižudybių problematiką, bei paragino mažinti psichinės sveikatos sutrikimų stigmą, nebijant kalbėti jokiomis susijusiomis temomis.

LSDP informacinis centras
Morta Vidūnaitė

Share Button

You may also like...

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.