1

Melike Kalkan – socialinės antropologijos magistrantė, kuri studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) atvyko iš šiaurinės Kipro dalies. Mergina pasidalino savo neišdildomais prisiminimais iš tolimosios Brazilijos, kur ji praleido pusmetį studijuodama Popiežiškajame katalikiškame Mino Žeraiso universitete kaip dvišalių mainų studentė.

„Dievinu keliones ir skanų maistą, tai galėtų būti mano pagrindinės motyvacijos gyvenime, kaip ir mokymasis”, – šypsosi ši žavinga kiprietė ir suteikia galimybę bent truputį prisiliesti prie magiško pasaulio kampelio, drąsindama visus studentus pradėti savo kelionę aplink pasaulį – pasak jos, tam tinkamiausias laikas yra dabar.

Kaip tau kilo mintis vykti studijuoti į Braziliją?

2012 metus praleidau savanoriaudama „Erasmus savanorių tarnyboje“ (EVS) Lisabonoje, Portugalijoje. Ten turėjau galimybę sutikti žmonių iš Brazilijos. Šių susitikimų dėka pradėjau domėtis šalies, įsikūrusios kitoje Atlanto pusėje, kultūra. Visuomet žavėjausi mintimi apkeliauti Lotynų Ameriką, taigi idėja savo kelionę pradėti nuo Brazilijos pasirodė puiki. Taip pat siekiau atlikti tyrimą apie Brazilijos emigrantus Portugalijoje, siejant juos su kapueira (kovos menas, išvystytas Brazilijos afrikiečių vergų, pasižymintis ryškiais akrobatiniais elementais – red. past.). Šis kovos menas man įdomus dėl gilių kultūrinių aspektų. Peržvelgusi sąrašą 140 aukštojo mokslo institucijų iš 40 pasaulio šalių, su kuriomis VDU yra sudaręs dvišales sutartis, aptikau Mino Žeraiso universitetą (PUC Minas), kuris įsikūręs trečiame didžiausiame Brazilijos mieste – Belo Horizontėje. Pasakiau sau: „Šiek tiek kalbu portugališkai, tad kodėl gi nepraleidus semestro ten?”. Pati idėja atrasti naują kultūrą ir plėsti savo pažinimo sritį kol studijuoju – man, kaip būsimai antropologei, tai itin svarbu – buvo pakankama priežastis pradėti savo kelionę.

Viešojoje erdvėje Brazilija pristatoma kaip šalis, kuri yra itin spalvinga, o jos gyventojai trykšta energija ir temperamentu. Kokį įspūdį paliko Brazilija ją aplankius, kokia tai šalis?

Leiskite pradėti nuo stereotipų! Pati esu Viduržemio jūros regiono gyventoja, bet Brazilijoje netgi aš jaučiausi lyg būčiau „šaltas“ žmogus. Bendraujant su brazilu jauti, kad jei žmogus šypsosi, jis tai daro iš širdies. Kai brazilai švenčia (vestuvės, rinkimai, religinės šventės, mokyklos baigimas ir t. t.), jie švenčia tol, kol nebegali pajudėti! Būdama ten jaučiau, kad brazilai iš tikrųjų žino, kaip reikia pajusti gyvenimo skonį. Nuostabu stebėti, kaip jie sugeba susitvarkyti su neįtikėtinomis socialinėmis, ekonominėmis, finansinėmis ir politinėmis problemomis tokioje didelėje šalyje.

Nepaisant to, Brazilija yra nuostabi šalis, ne tik dėl stulbinančios gamtos, bet ir savo istorijos, kultūros ir etninės įvairovės, tačiau labai liūdna, kad brazilams kyla sunkumų dėl problematiškos sistemos. Būdama ten jaučiau, kad esame skirtingi žmonės, bet tuo pačiu ir tokie panašūs – juk, galų gale, atsiduriame tuose pačiuose kasdienybės rėmuose.

Ko gali tikėtis studentai, nuvykę studijuoti į universitetą Brazilijoje? Kokia yra studijų pridėtinė vertė, neskaitant įgyjamų profesinių žinių ir gebėjimų?

Visų pirma, mainų studentai, planuojantys studijuoti  Brazilijoje, turėtų nusiteikti, kad teks susidurti su visiškai kitokia švietimo sistema – studijos ten yra tiesiog unikali patirtis. Mane sužavėjo fakulteto, kuriame studijavau, solidarumas ir aktyvi studentų klubo „DACS Ubuntu“ veikla. Dalyvavau daugybėje renginių, veiklų, seminarų, kuriuos organizavo šis studentų klubas, tai buvo nuostabi patirtis ir neabejotinai pridėtinė vertė studijoms ten.

Kita vertus, pats faktas, jog esi kitoje pasaulio pusėje, savaime yra unikalus. Iki dalyvavimo dvišalių mainų programoje, mano studijos taip pat buvo orientuotos į regionus, tačiau Brazilija buvo visiškai kitokia patirtis. Įdomu girdėti žmonių diskusijas, kai pasakoji apie savo gyvenimą kitoje pasaulio pusėje, kuri jiems yra vakarietiška. Turėjau išskirtinę galimybę pažinti Brazilijos istoriją, tačiau gaila, jog ten dar vis jaučiama postkomunizmo, sumišusio su diktatūra, įtaka ir išlikusi trauma.

Jaučiuosi laiminga, kad turėjau galimybę studijuoti tokiame profesionaliame ir aktyviame universitete. Seminarai, konferencijos, visi renginiai, kuriuos organizuoja Mino Žeraiso universitetas, suteikia galimybę sutikti daugybę žmonių, ypač iš Lotynų Amerikos, ir tobulinti save kiekvieną dieną išmokstant vis naujų dalykų.

Kaip jau minėjai, VDU studijuoji antropologiją. O kokią studijų programą pasirinkai Brazilijoje?

Kadangi Mino Žeraiso universitete nebuvo antropologijos studijų programos, teko registruotis Socialinių mokslų fakultete ir rinktis dalykus, juos derinant  su savo studijų programa VDU. Tai sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma. Kita problema, su kuria teko susidurti – nebuvo galimybės rinktis iš magistrantūros programų, taigi studijavau su bakalauro studijų studentais. Buvo pliusų ir minusų: kadangi nesu pažengusi portugalų kalboje, tikrai buvo lengviau studijuoti, tačiau šiek tiek gaila, kad neturėjau galimybės bent keleto kursų pabaigti kartu su magistrantais.

Žinau, kad tau teko studijuoti Turkijos, Lietuvos, o dabar ir Brazilijos universitetuose. Kokius pagrindinius skirtumus galėtum įvardinti?

Oras. Nuostabus jausmas studijuoti ten, kur nuolat saulėta ir nėra šalta, kaip Lietuvoje, arba per daug karšta, kaip Kipre. Brazilijoje oras puikus beveik ištisus metus. Studijų periodai taip pat skiriasi, pavyzdžiui, mano studijos prasidėjo liepos viduryje ir tęsėsi iki vėlyvo lapkričio, taigi, studentai, kurie planuoja vykti studijuoti į Braziliją, turėtų tai įvertinti ir neplanuoti vasarą atostogauti.

Deja, tenka pripažinti, kad bakalauro studijų paskaitos Brazilijos universitete nėra itin atviros diskusijoms, taip pat kaip ir Turkijoje. Nepaisant to, nuostabu, kad studentai turi galią pasireikšti ir keisti įvairius dalykus universitete. Gaila, kad tokių galimybių neturėjau studijuodama Turkijoje, tačiau VDU mokslo sistema taip pat yra draugiška ir lanksti. Turiu pagirti mainų studijų mentorių programą ir tarptautinių ryšių tarnybas VDU ir Mino Žeraiso universitete, ten dirbantys žmonės labai padėjo, jei man ko nors prireikdavo tiek dėl studijų, tiek dėl gyvenimo užsienyje.

Minėjai, kad žmonės ten itin aktyvūs, temperamentingi, kaip sekėsi su jais bendrauti?

Nesitikėkite, kad su jumis kalbės angliškai. Rimtai, niekada! Tačiau, net jei tavo portugalų kalbos įgūdžiai yra itin menki, žmonės visokiais būdais stengiasi tave suprasti ir tau pagelbėti. Ir jie taip elgiasi ne dėl to, kad iš tavęs kažko tikisi – jie tau gelbsti, nes nuoširdžiai nori padėti. Brazilijoje angliškai susikalbėti galėsite tik turistams skirtose vietose. Aš linkiu jums išlavinti savo portugalų kalbos gebėjimus dar prieš apsilankymą Brazilijoje, nes brazilams sudarysite teigiamą įspūdį jei bent jau pamėginsite kalbėti portugališkai.

Susitaikiau su faktu, kad negalėsiu kalbėti angliškai, dar pirmosiomis minutėmis oro uoste. Tai tikrai nebuvo taip paprasta, nes brazilai turi specifinį akcentą, todėl pirmosiomis savaitėmis turėjau pakeisti savo „portugališką“ portugalų kalbą į „brazilišką“, bet tai nebuvo taip baisu, nes šalia buvę žmonės labai man padėjo.

Turiu pripažinti, kad pradžioje teko susidurti su problemomis studijuojant, ypač dėl laiko, kurį praleidau skaitydama ir mėgindama suprasti reikalingą medžiagą, tai tikrai atėmė per daug laiko. Tačiau su profesorių ir bendramokslių pagalba pavyko prisitaikyti ir atrasti savo mokymosi būdą. Bet nerekomenduoju studentams, kurie visiškai nemoka portugalų kalbos, vykti studijuoti į Braziliją. Man pasisekė, kad gyvenau su keturiais brazilais, jie man labai padėjo išlavinti savo šnekamosios kalbos gebėjimus ir suktis kasdienėse veiklose.

Kokios kultūrinės patirtys paliko didžiausią įspūdį? Kokius pagrindinius skirtumus galėtum įvardinti tarp brazilų, lietuvių ir kipriečių?

Norėčiau pabrėžti, kokia įspūdinga, turtinga ir išskirtinė yra Brazilijos kultūra. Turėjau galimybę dalyvauti kapueiros treniruotėse, kurias vedė meistras brazilas. Jis daug išmokė mane apie afrikiečių kilmės brazilų istoriją, portugališkai kalbančių šalių kultūrą ir kandomblės (port.Candomblé – afroamerikiečių religija, kuri praktikuojama Brazilijoje – red. past.) tradicijas.

Brazilija yra viena iš religingiausių šalių Lotynų Amerikoje, bet turiu pabrėžti, kad religingumas turi skirtingas reikšmes Brazilijoje ir Lietuvoje. Vienas iš įsimintiniausių įvykių mano gyvenime taip pat nutiko mainų studijų metu Brazilijoje. Turėjau galimybę dalyvauti religinėje kandomblės žmonių šventėje, kuri vyksta vieną kartą metuose, pamatyti ir pajusti jų solidarumą, pagarbą ir pasididžiavimą savo protėviais.

Pasidalink brangiausiais prisiminimais, kuriuos sukaupei svečiuodamasi Brazilijoje.

Beveik neįmanoma kažko išskirti iš begalės nuostabių prisiminimų. Mane itin sužavėjo gamta ir augalai, gyvūnai, nuostabus maistas, muzikos ritmai, kalba, gyvenimo džiaugsmas, nuoširdūs ir nesuvaidinti žmonių jausmai. Pavyzdžiui, tiesiog nuostabu, kai visur aplink auga mango medžiai ir gali tiesiog nusiskinti sultingą vaisių ir jį suvalgyti, arba vidury miesto staiga pamatyti skraidančius tropinius paukščius, plaukti kristalo skaidrumo vandenyje ir tuo pačiu grožėtis gamta. Su draugais gaminti churrasco (ant grotelių kepta mėsa – red. past.), atsivėsinti šaltu vandeniu stovint po nuostabiu kriokliu, pasinerti į roda de samba šokio sūkurį, valgyti nuostabų maistą kavinėse, kur moki tiek, kiek sveria tavo lėkštė ir t. t. Ar paminėjau pakankamai?

Aš manau, kad norėdamas pažinti ir pajusti kultūrą, turi ją suprasti. Galiu patvirtinti, kad, padedant atlapaširdžiams brazilams, man tai nebuvo sunku, tuos 4 mėnesius, kurie man yra be galo brangus prisiminimas.

Teksto autorė – Gabrielė Gugytė.

loading...