Vado duktė

13

Kartą du jūreiviai išvyko į kelionę aplink pasaulį tikėdamiesi rasti savo lemtį. Atplaukė jie į salą, kurioje genties vadas turėjo dvi dukteris. Vyresnioji – gražuolė, o jaunesnioji – nelabai…

Vienas iš jūreivių tarė draugui:
– Viskas, radau savo laimę, lieku čia ir vedu genties vado dukterį.
– Taip, tu teisus, vyresnioji vado dukra tikra gražuole ir protinga. Gerai pasirinkai – vesk.
– Drauge, tu manęs nesupratai! Aš vedu jaunesniąją vado dukterį.
– Tu ką, išprotėjai? Ji gi tokia… nelabai.
– Taip nusprendžiau, taip ir padarysiu.

Draugas nuplaukė toliau ieškoti savo laimės, o žentas nuėjo pirštis. Gentyje buvo paprotys, kad už nuotaką reikėjo duoti išpirką karvėmis. Gerą nuotaką vertino dešimčia karvių. Atginė jis dešimt karvių ir nuėjo pas vadą.

– Vade, noriu vesti tavo dukrą ir duodu už ją dešimt karvių!
– Tai geras pasirinkimas. Mano vyresnioji dukra – gražuolė, protinga ir verta dešimties karvių. Aš sutinku.
– Ne, vade, tu manęs nesupratai. Noriu vesti tavo jaunesniąją dukterį.
– Tu ką, juokauji? Ne gi nematai kokia ji… nelabai.
– Noriu vesti būtent ją.
– Gerai, bet kaip sąžiningas žmogus sakau, negaliu paimti už ją dešimties karvių, ji tiek neverta. Paimsiu už ją tris karves ir bus gerai.
– Ne, noriu atiduoti būtent dešimt karvių.
Jie susituokė.

Praėjo keletas metų ir klajojantis jūreivis, jau nuosavu laivu, nusprendė aplankyti savo draugą, sužinoti kaip jis ten gyvena. Atplaukė, eina pakrante, sutinka nežemiško grožio moterį.
Klausia jos, kaip jam rasti savo draugą. Moteris parodė, ten ir ten. Ateina, mato: sėdi jo draugas, aplink dūksta vaikai…

– Kaip gyveni?
– Aš laimingas.
Ir čia įeina ta pati nežemiška gražuolė.
– Štai, susipažink. Čia mano žmona.
– Kaip? Tu ką, vedei dar syk?
– Ne, tai ta pati moteris.
– Bet kaip tai nutiko, kaip ji taip pasikeitė?
– O tu jos paklausk.
Priėjo prie draugo žmonos ir klausia:
– Atleisk, kad taip klausiu, bet juk aš atsimenu kokia tu buvai… nelabai. Kas nutiko, kad tu tapai tokia nuostabi?
– Tiesiog kartą aš supratau, kad esu verta dešimties karvių.

Dalintis:

13 COMMENTS

  1. tai supratusi vado dukra nustojo dirbti, pradejo daug mniegoti, puostis ir kitaip grazintis :)))) Tapo nerealia grazuole, o jureivis anksti mire, nes jam vargsui teko diena ir nakti dirbti, kad tokia grazuole islaikytu.. na ir pulka vaiku :)))

  2. Siaip mintis grazi, tik gal buvo galima kokia nors kita istorija ja paremti :)) o tai tie humaniski paprociai, kai moteris uz karves pirkdavo man siurpa kelia… :) Afrikoj vis dar taip daro :D ir ne tik uz karves, uz ozkas taip pat :))

  3. O manęs visai nešiurpina pirkimas už karves ir kupranugarius. Jei vyrai kitaip nesugeba įvertinti to ką gauna, tegul sumoka. Dažnai ne moterys savęs nevertina, o vyrai ”
    už nieką” gavę žmoną “niekuo” ją ir laiko

  4. Prie ko čia pirkimas? Buvo – yra tokios tradicijos, kad mokama tėvams už dukros užauginimą, kas visiškai teisinga, manau:). Ir tuo pačiu parodai, kad esi pajėgus išlaikyti šeimą, jei jau pradinį įnašą sugebėjai surinkti :).

  5. esme kad moteris pamate savo verte , saunuolis vyras kad parode,jog kiekviena moteris yra grazi atvesdamas karves kuriu ji nesitikejo buvanti verta ,kaip svarbu kad moteris zinotu savo verte!!!!!

  6. Graži pabaiga. Tačiau galėjo būti ir taip: jureivis metų metus stengėsi kad ji patikėtu savimi, tačiau ji, bijodama šios tiesos, visaip kaip bandė jam įrodyti kad taip nėra. Kartais stengėsi, tačiau pagrinde, draskoma savo silpnos savivertės, netikėjo santykių ilgaamžiškumu ir į juos neinvestavo. Netgi anaiptol, ieškodama trumpalaikio pripažinimo mezgė galybe romanų. O tuo tarpu jureivis vis ieškojo kelių jai įrodyti, kol galiausiai netekęs jėgų ir sveikatos po ilgų metų viską metė. Aišku jam atsivėrė akys, vargšas vos neprarado ne tik sveikatos bet ir proto. O ji, neturėdama drąsos atsiverti, kaip tas drugelis blaškėsi nuo vienos šviesos prie kitos, ieškodamas greito įvertinimo malonumo kol…

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here