Pasirengimas mokyklai gali būti daug iššūkių keliantis laikotarpis tiek vaikams, tiek tėvams. Net jei vaikas paprastai yra pakankamai lankstus ir gebantis prisitaikyti, pasikeitimai gali gąsdinti ir kelti nerimą: nepažįstami vaikai, naujos taisyklės ir visai kitokia rutina nei einant į darželį, nežinomybė, ar „gera“ bus mokytoja, – visa tai gali tapti nemenku streso šaltiniu ir būsimam pirmokui, ir jo tėvams. Vaikui, besiruošiančiam pirmajai klasei, yra be galo svarbus tėvų ir kitų artimųjų palaikymas ir padrąsinimas. Taigi ką gali padaryti tėvai, kad šis periodas praeitų sklandžiai ir vaikas ateitų į mokyklą emociškai pasiruošęs?

1. Kalbėkitės su vaiku apie mokyklą. Papasakokite, kaip atrodys vaiko pamokų tvarkaraštis, ką vaikas mokysis, kokiu laiku prasidės ir baigsis pamokos, kuo tai skirsis nuo vaiko dabartinės dienos. Papasakokite apie pertraukas, apie būrelius (jais verta pasidomėti iš anksto). Paaiškinkite vaikui, kad gal ir ne viskas mokykloje patiks, tačiau mokykloje bus galima išmokti daug naujų ir įdomių dalykų, be to, ten taip pat bus galima susirasti naujų draugų. Pasidalinkite savo vaikystės istorijomis (aišku, geriau tokiomis, kurios baigėsi laimingai 😊 ) – tai vaikui padės geriau suprasti, kas ir kaip vyks mokykloje.

2. Kalbėkitės su vaiku apie jo jausmus. Ar vaikas džiaugiasi? Ar laukia mokyklos su nekantrumu? O gal nerimauja? Ar bijo? Jei taip, tai ko bijo? Kad bus sunku mokytis? O gal kad bus sunku susirasti draugų? Pasakykite vaikui, kad nerimauti normalu – juk daug kas jo gyvenime pasikeis. Pasidalinkite savo patirtimi: gal ir jūs kažkada kažko bijojote (mokyklos ar naujo darbo), bet kai pradėjote mokytis ar dirbti, susiradote naujų draugų ir su kiekviena diena buvo vis mažiau baisu? Tačiau nemeluokite vaikui, kad viskas bus puiku – juk jūs iš tiesų nežinote nei kaip vaikui seksis mokytis, nei kokia pasitaikys mokytoja, nei kaip vaikui pavyks draugauti su kitais vaikais, nei ar vaikas nepatirs patyčių ar kitų negandų. Bet ir negąsdinkite vaiko. Tiesiog pasakykite vaikui, kad jei jam bus sunku, jis visad galės su jumis pasikalbėti ir jūs kartu ieškosite išeičių.

3. Nepersūdykite su pernelyg aukštais lūkesčiais vaikui. Jei vaikui nuo penkių metų kartosite, kad norite, kad jis būtų pirmūnas ir užaugęs taptų daktaru arba prezidentu, tikrai nepadėsite vaikui su džiaugsmu laukti pirmosios klasės. Perfekcionistiški tėvai puikiai geba įvaryti vaikams baimių ir kompleksų. Taigi užuot nuolat kartoję pageidavimą, kad jūsų vaikas turi mokytis tobulai ir būti geriausias klasėje, geriau pasakykite vaikui, kad tikitės, kad jis stengsis. Jei vaikas bus palaikomas, o ne spaudžiamas, ir jei vaikas stengsis mokytis dėl to, kad pats to nori, o ne dėl to, kad baisu nuvilti mamą ar tėtį, tai bus kur kas laimingesnis ir ramesnis.

4. Jei yra galimybė, aplankykite būsimą mokyklą kartu su vaiku, ištyrinėkite skirtingus kelius į mokyklą, leiskite vaikui patyrinėti mokyklos aplinką, susipažinti su būsima mokytoja, apžiūrėti būsimą klasę. Vaikui tokiu atveju bus mažiau nežinomybės ir mažiau streso.

5. Kartais į vieną klasę pereina daugelis tos pačios darželio grupės vaikų. Tai palengvina vaiko adaptaciją mokykloje, ypač jei vaikas grupėje turėjo draugų, su kuriais nenori skirtis. Tačiau kartais tėvai išleidžia vaiką į mokyklą, kur vaikas nepažįsta nei vieno bendraklasio. Pasidomėkite, gal toje mokykloje mokosi vaiko kiemo draugai? Gal šeimos draugų vaikai? O gal yra galimybė susipažinti su būsimais bendraklasiais anksčiau? O jei ne, nuraminkite vaiką, kad daug vaikų ateis į mokyklą nepažinodami vieni kitų ir susipažins per pertraukas bei per įvairias mokytojų sugalvotas užduotis bei žaidimus.

6. Kartu su vaiku vykite pirkti mokyklinių prekių ir pirkdami įsiklausykite į vaiko nuomonę. Mokyklinės kuprinės ir priemonių pamokoms išsirinkimas vaikui tikrai gali būti įdomi ir džiaugsminga patirtis. Be to, jei mokykloje yra vilkimos uniformos, pasirūpinkite, kad vaikas uniformą gautų ne paskutinę akimirką bei leiskite vaikui ja pasidžiaugti, kiek jis norės – lai vaikas apsirengia uniformą, pavaikšto po namus, pasidžiaugia savimi veidrodyje tiek kartų, kiek norėsis. Aišku, naują uniformą verta pasaugoti – nesinorėtų vaiko ašarų dėl to, kad ji sugadinta dar nė neprasidėjus mokslo metams. O jei mokykloje nevilkimos uniformos, gal yra koks kitas aprangos kodas? Pasidomėkite tuo, rudenį tuomet bus mažiau streso ir jums, ir vaikui.

7. Jei dar vaikas to nemoka, pasirūpinkite, kad vaikas iki rugsėjo pirmosios būtų pajėgus pats naudotis tualetu bei pasirūpinti savo higiena. Darželyje ir namuose nuolat yra suaugusiųjų, galinčių vaikui padėti, tačiau mokyklos mokytojos gali būti kur kas mažiau supratingos, jei vaikas nemokės savarankiškai pasinaudoti tualetu. Nors šis patarimas kai kuriems tėvams gali skambėti juokingai, savo praktikoje esu dirbusi su vaikais, kurie visą dieną mokykloje kentėdavo neidami į tualetą, nes bijojo ir nemokėjo patys pasirūpinti savo higiena.

8. Mokykite vaiką savarankiškai apsirengti, susitvarkyti stalą kažką nuveikus (pvz., pavalgus, pažaidus ar papiešus), susidėti reikalingus daiktus (pvz., išvykai). Šių įgūdžių vaikui tikrai reikės mokykloje. Juk nesinorėtų, kad vaikas stresuotų dėl to, kad kažką pametė ar paliko, ar dėl to, kad mokytoja barasi dėl išsiblaškymo.

9. Nors daugelį įgūdžių, reikalingų pirmoje klasėje, vaikai įgyja paruošiamojoje grupėje, galite priminti vaikui, kad mokykloje reikės kelti ranką, nebus galima rėkti iš vietos, kad reikės stengtis ir susikaupus mokytis visą pamoką. Galite su vaiku pažaisti „mokyklą“ – pamėginti suvaidinti pamoką ir jos veiklas, pertrauką ir jos žaidimus. Jei labai neramu, ar jūsų vaikas turi pakankamai įgūdžių pirmai klasei, galite pasitarti su paruošiamosios grupės auklėtojomis: gal yra kažkas, kuo jūs, tėvai, galite prisidėti prie vaiko paruošimo mokyklai? Gal reikia su vaiku atlikti papildomų užduočių namuose? O gal vaikui trūksta gebėjimo susikaupti, sunkiai sekasi bendrauti? O jei labai neramu dėl vaiko emocinės būsenos prieš mokyklą, gal verta pasitarti ir su psichologu?

Apibendrinant, pasiruošimas į mokyklą gali kelti šiokį tokį nerimą net ir tiems vaikams, kurie mokyklos laukia, ką jau kalbėti apie tuos, kurie mokyklos nenori ir bijo. Dėl to labai svarbus yra tėvų palaikymas – kalbėjimasis su vaiku, parama, įsiklausymas į tai, ką vaikas nori pasakyti. O jei ypatingai neramu dėl vaiko, nebijokite kreiptis pagalbos ar patarimo į draugus, kurie jau išleido vaikus į mokyklą, darželio ar mokyklos pedagogus ar psichologą.

Psichologė Kristina Paradnikė
Svetainė www.psikons.lt | FB puslapis fb.me/paradnike

loading...