Vaikas meluoja. Kaip reaguoti?

0 (0)

Vaikas pradeda meluoti tada, kai verkia tam, kad tėvai patenkintų jo kaprizus. Ir verkia tik tada kai juos mato tėvai, o kai nemato – neverkia. Vaikas sugeba verkti, o tada pramerkti vieną akį ir stebėti ar kažkas jį mato ir kaip reaguoja į jo ašaras. Geriausi melagiai yra vaikai 7-8 metų. Tuo amžiaus tarpsniu vaikams atrodo, kad tik jie vieni geba mąstyti, o visi kiti to daryti negeba.

Septynmečiai gali sukurti kelias melo versijas, apgalvoja galimus atsakymus į klausimus ir mėgaujasi savo sugebėjimu „apsukti suaugusį“.

Vaikų melo rūšys:

1. Fantazavimas. Vaikai iki 5-6 metų linkę fantazuoti. Vienų vaikų fantazija labiau laki, o kitų mažiau. Vaikas gali sufantazuoti neįtikėtinų dalykų ir pats tikėti, kad tai yra tiesa. Vaikas taip daro nepiktybiškai, jam iš tikro atrodo taip, kaip jis pasakoja. Be to, kaip vaikų paklausite, tokį atsakymą ir gausite, pvz.: jei klausite vaiko ar tave skriaudžia darželyje, greičiausiai jis atsakys „taip“, jei paklausite ar tavęs neskriaudžia darželyje, jis atsakys „ne“.

2. Tyrinėtojo melas – vaikai bando išsisukti, kai sulaužoma taisyklė. Tai pirmas žingsnis į savarankiškumą.

3. Tikslingas veiksmas – siekiama nuslėpti konkretų nusižengimą. Vaikas gali tikslingai meluoti, nes bijo suaugusio žmogaus reakcijos, gal būt tėvai taiko per griežtas bausmes, vaikas bijo būti nubaustas. Toks melas dažniausiai kyla iš vaiko baimės.

4. Pasigyrimas. Vaikams kaip ir suaugusiems norisi būti geresnis nei yra iš tikrųjų ir kartais jie girdamiesi prisimeluoja. Tai nėra piktybinis melas, tiesiog vaikui norėjosi būti šauniam. Toks melas dažniausiai kyla iš vaiko žemos savivertės.

Tėvai supratę, kad jų vaikas meluoja dažnai pasimeta, pasijaučia prastais tėvais, juos kamuoja gėda ar pyktis dėl vaiko netinkamo elgesio. Pirmiausia tėvai susidūrę su vaiko melu turėtų nusiraminti, nes bandymai meluoti yra natūrali vaiko raidos dalis bei apsidžiaugti, nes nemeluoja tie vaikai, kurių raida sutrukusi. Tolimesni tėvelių žingsniai:

• Neterorizuokite vaiko, t.y.: konstatuokite melo faktą, o ne verskite prisipažinti. Svarbu išlaikyti gerą santykį su vaiku;
• Naudokite pozityvią diskusiją. Paaiškinkite, kodėl meluoti yra blogai, kad melas yra visada išaiškinamas ir jei vaikas sakys jums tiesą, tada Jūs jo nebausite, o stengsitės suprasti ir padėti;
• Supraskite melo priežastį. Išsiaiškinkite, kodėl vaikas pamelavo, gal jis bijo bausmės ar tiesiog laki fantazija padarė savo.
• Rodykite tinkamą pavyzdį. Nemeluokite vaikui ir nemokykite jo tai daryti, pvz.: „Nesakykime tėveliui, kiek kainavo šitie batai“.

Psichologė Gintarė Jurkevičienė | psichologijoscentras.lt