Vaiko gerovės indeksas

0 (0)

Nors visi tėvai nori savo vaikams to, kas geriausia, tačiau reikia pripažinti, kad vienintelis neribotas išteklius yra tėviška ir motiniška meilė, o visi kiti – laikas, pinigai, kantrybė, sveikata, jėgos ir t.t. – turi savo ribas.

Kaip reikėtų juos panaudoti, kad galėtume tikėtis geriausio rezultato?

Mokslininkai Bradshaw ir Richardson (2009) išskyrė septynis svarbiausius vaiko gerovę apibūdinančius rodiklius:

• Sveikata – vaiko sveikata bus geresnė, jei jis valysis dantis, daugiau kaip kartą per dieną, kasdien valgys vaisių, kiekvieną dieną valgys pusryčius, bus fiziškai aktyvus ir neturės antsvorio.
• Vaiko pasitenkinimas savo gyvenimu – patenkintas savo gyvenimu vaikas nori eiti į mokyklą, joje nesijaučia perkrautas ir gerai vertina savo sveikatą.
• Santykiai su svarbiais žmonėmis – vaiko santykiai su svarbiais žmonėmis yra geri, jei jam lengva kalbėtis su savo mama ir tėčiu, o bendraklasiai jam atrodo malonūs ir geranoriški.
• Materialinė padėtis – materialinė padėtis yra bloga, jei namuose yra mažai knygų, trūkstą kokių nors mokyklai reikalingų priemonių, vaiko tėvai yra bedarbiai ar jų pajamos neviršija skurdo ribos, jei šeima nepasiruošusi nenumatytoms išlaidoms, jei šeima negali sau leisti bent savaitės atostogų ne namuose. negali įpirkti tokių produktų kaip mėsa, žuvis ar susimokėti už šildymą.
• Saugumas – vaikas nėra saugus, jei jis netenka savo daiktų, jei patiria smurtą, jei mokykloje iš jo tyčiojamasi.
• Mokymasis – vaikas turi mokėti gerai skaityti, skaičiuoti ir suprasti gamtos mokslus.
• Namų aplinka – vaiko gerovei reikalinga neužteršta aplinka, savas kambarys techniškai tvarkingame būste su patogumais.

J. Bradshaw ir A. Richardsono atliktas 27 Europos Sąjungos šalių bei Norvegijos ir Islandijos vaikų gerovės tyrimas rodo, kad tampriausiai su bendra vaiko gerove susiję rodikliai yra materialaus pobūdžio.

Tyrimas taip pat parodė, kad tėvų skyrybos savaime įtakos vaiko gerovei neturi, jei po skyrybų vaiko namų aplinka nepablogėjo ir jis išlaiko gerus santykius su abiem tėvais.

Žinoma, realybėje neretai atsitinka taip, kad po skyrybų abiejų tėvų (tad ir vaiko) padėtis pablogėja. Dėl tėvų susipriešinimo vaikui tampa sunku išlaikyti gerus santykius su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvena.

Tyrime atliktas įvairių socialinės politikos ir vaikų gerovės palyginimas atskleidė, kad vaiko gerovė ženkliai didėjo tose šalyse kur biudžeto išlaidos, orientuotos į paramą šeimai yra skiriamos konkrečioms prekėmis ir paslaugoms, o tiesioginės piniginės išmokos vaiko gerovės indekso padidėjimui įtakos neturėjo.

Literatūra:
1. Visvaldas Legkauskas (2013). Vaiko ir paauglio psichologija: šiandienos iššūkiai. Vilnius: Vaga. 13-15 p.
2. Bradshaw, J. and Richardson, D. (2009). An index of child well-being in Europe, Child Indicators Research.

Susiję rašiniai: Idealios sąlygos mamoms, Alimentai