Vaiko žema savivertė?
0 (0)

saviverte

Dažnai tėvai kreipiasi į psichologą, prašydami išmokyti vaiką būti drąsiu, pasitikinčiu savimi. Nesusimąstoma, kas slypi už nedrąsaus vaiko elgesio. Šiame straipsnyje pabandysime įvardinti pagrindinius ženklus, kurie leistų atpažinti vaiko žemą savivertę, panagrinėsime priežastys ir aptarsime būdus, ką daryti, kad padidintume  vaiko pasitikėjimą savimi.

Pagrindiniai ženklai rodantys, kad vaiko žema savivertė:

1. Kalbinamas suaugusiųjų vengia akių kontakto, jei mažesni vaikai tai slepiasi už mamos, o vyresni gūžčioja pečiais, muistosi, vengia kalbėti.
2. Dažnai vaikšto susigūžęs, kad niekas jo nepastebėtų.
3. Gavęs užduotį, sako: „Aš nesugebėsiu“,  „Man nepavyks“.
4. Atsisako veiksmų, kur reikia rungtyniauti tarpusavyje.
5. Save įvardija „Aš kvailys“, „Aš durnas“.
6. Giriamas susigūžia, dairosi į šalis, pasimeta, negali patikėti, kad pagyrimas skirtas būtent jam.
7. Dažnai būna vienišiai, atsiskyrę nuo vaikų kolektyvo, daugiau bendrauja tik su šeimos nariais (broliai, sesės, pusbroliai, pusseserės).
8. Nemoka atvirai parodyti savo emocijų ir klaidingai interpretuoja kitų žmonių veiksmus ir emocijas.
9. Pauglystėje dažnai prasideda valgymo problemos ir ligos – bulimija, anoreksija, emocinis valgymas.

Jei pas savo vaiką fiksuojate 3 ar daugiau savybių gali būti, kad jūsų vaiko savivertė yra žema.

Vaiko žemos savivertės pagrindinės priežastys:

  •  Tėvų hipergloba;
  •  Smurtas, alkoholizmas, vaiko nepriežiūra šeimoje;
  •  Skaudžios patirtys vaikų kolektyve (Pvz.: šlapimo, išmatų nelaikymas darželyje/mokykloje, ko pasekmė auklėtojos ir vaikų patyčios; kiti vaikai nenori, žaisti, nes vaiko rūbeliai smirdintys, panagės juodos ir t.t.);
  • Biologinės priežastys (vaiko išvaizda – kiškio lūpai, veido nudegimai, akivaizdžios kūno deformacijos, vėluojanti vaiko kalbos raida);
  • Įgimtas vaiko jautrumas bei žemas atsparumas stresui;
  • Etikečių klijavimas šeimoje ( „Mūsų mažiukas“, „kvailutis“, „beždžionėlė“);
  • Vaiko izoliacija nuo kitų vaikų (vienkiemis, auga tik su suaugusiais), kai neišmokstama bendrauti su kitais vaikais;
  • Tėvų per aukšti reikalavimai vaikui;
  • Vaiko nuolatinis lyginimas su vienu iš broliu, ar sese pvz.: „Matai kaip brolis mokos, koks jis savarankiškas“.

Kaip galima padėti vaikui su žema saviverte?

  • Vaiką žeminančius epitetus „Tu negabus!“, „Tu kvailas!“, keiskite paskatinimais: „Tu gali!“, „Tau pavyks, aš tavim tikiu“. Daugiau girkite už konkrečius dalykus, nes vaikai su žema saviverte netiki pagyrimais už abstrakčius dalykus. Pvz.: „Tu šaunuolis!“ keiskite į „Tau pavyko gražiai nupiešti kvadratą/nulipdyti žmogeliuką ir t.t.“
  • Didinkite vaiko galios pajautimą. Leiskite laimėti žaidimus (žaidžiant stalo žaidimus kortomis, šachmatais, bėgimo rungtyje ir t.t.).
  • Skatinkite vaiką svajoti, nes vaikas turintis tikslą ar svajonę yra savim pasitikintis vaikas.
  • Mokykite siekti užsibrėžtų tikslų, kartu kurkite planus, kaip įgyvendinsit tiklsus. Palaikykite pasirinkimą ir neparodykite nė menkiausios abejonės, kad vaikui gali nepavykti.
  • Neleiskite visko mesti, patyrus pirmąją nesėkmę, skatinkite tęsti veiklą. (pvz.: trenerio pirma griežtesnė replika, pirmos pralaimėtos varžybos ir t.t.). Jei leisite vaikui pasiduoti po pirmos nesėkmės stiprinsite nevykėlišką elgseną. Vaikas pradės kalbėti: „Aš negaliu/nemoku/nepavyks.“ „Kam bandyti vis tiek nieko neišeis.“
  • Skatinkite vaiką reikšti tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas.
  • Skatinkite vaiką elgtis taip TARSI jis būtų pasitikintis savimi. Galite vaikui uždėti karūną ir paprašyti pavaikščioti kaip karaliui, arba knygą ir pavaikščioti kaip manekenei. Vaikas bus privestas laikyti pakeltą galvą, tiesų žvilgsnį, pečius nuleisti, pasitempti, nesikūprinti. Kūno pokyčiai paskatins ir emocinius pokyčius.
  • Skatinkite vaiko fizinį aktyvumą. Vaikas tvirtėdamas fiziškai, tvirtės ir emociškai.
    Atraskite vaiko talentą ir jį ugdykime.
  • Skatinkite vaiką daryti eksperimentą, kai visą dieną ar bent pusdienį elgiasi, taip kad savim pasitikėtų ir būtų visagalis. Elgesio pokyčiai ugdant vaiko savivertę yra būtini.

Vaiko savęs vertinimas iki 11-12 m. priklauso nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų požiūrio ir elgesio su juo. Vėliau paauglystėje pasitikėjimą savimi lemia bendraamžių vertinimas ir pačio savęs supratimas ir priėmimas. Taigi kuo anksčiau pastebėsite vaiko žemą savivertę ir imsitės veiksmų, tuo bus lengviau ateityje.

Psichologė Vitalija Mikutaitienė
VšĮ „Mokymų ir psichologinio konsultavimo centras”

P.S. Rugsėjo 29 d.ir 30 d. planuojami teorinio bei praktinio pobūdžio seminarai skirti darbui su sunkiais vaikais.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.