Vaikus iš namų veja abejingi tėvai

0

Iš namų dingstantys vaikai – didelis galvosūkis jų tėvams. Jei tokio elgesio priežastis nėra medicininė, nėra psichiatrinė ir nesusijusi su sveikatos sutrikimu, keistai besielgiantiems vaikams galima pasiūlyti tam tikras alternatyvas. Nuo ko pradėti tėvams? Kauno Jaunimo mokyklos direktorius, psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius priminė, kad draudimais ir barimais sunku keisti paauglio motyvus elgtis kitaip.

vaikai-bega-is-namu

Visi poveikio būdai priklauso nuo to, kaip vertinamas pats elgesys, ar jis yra tik iššaukiantis kaip protesto forma, ar asocialus ir delikventinis.

Todėl pirmas žingsnis – išsiaiškinti, kokia yra nepilnamečio gyvenimo matrica, koks gyvenimas jam atrodo geras, o koks – blogas.

„Yra skiriamos pagrindinės matricos, kurios sudaro įvairius scenarijus. Išsiaiškinus, ko vaikas siekia, galima surasti būdų, kaip jį paveikti“, – sakė psichologas T.Lagūnavičius.

Pavyzdžiui, tradicinių pažiūrų jaunuolis svajoja apie šeimą, vaikus, gerą specialybę, darbą, gražiai gyventi, tokio jaunuolio gyvenimo scenarijus mažai kuo skirsis nuo jo tėvų.

Vadinamieji šiuolaikiniai vienuoliai elgiasi priešingai nei jų tėvai, nes nori pasišvęsti vienam dalykui, jie svajoja apie karjerą, susijusią su pašaukimu, o šeima jiems nesvarbi.

Trečias scenarijus – radikalūs revoliucionieriai, norintys sugriauti pasaulį iki pamatų, todėl jiems reikia bėgti iš namų, įrodyti, kad tėvai neteisūs, kad nesupranta, riboja ir kankina savo atžalas.

Ketvirtas scenarijus – modernistai, nepripažįstantys jokių autoritetų: „Ką jūs čia man aiškinate? Yra svarbūs pinigai, o mokykla man nieko neduos, tik verslas priverčia judėti pasaulį į priekį“.

Yra dar keli socialine prasme mažiau pageidaujami scenarijai, pavyzdžiui, šiuolaikiniai klajokliai įsitikinę, kad nereikia siekti išsilavinimo, karjeros, galima puikiai gyventi kelis mėnesius padirbėjus kur nors užsienyje. O jei pritrūks pinigų, juos išlaikys tėvai ar seneliai. Tokie klajokiai nekelia sau jokių reikalavimų, nes jų tikslas – patirti malonumą.

Dar radikalesnis scenarijus – būti visuomenės išlaikytiniais, tokie vaikai gali nekelti kojos iš namų, nerodyti jokios iniciatyvos, kiaurą parą lindėti prie kompiuterio ir likti viskuo patenkintais. Jie neabejoja, kad nedarbas yra išsivysčiusios visuomenės požymis, tai – ekonomikos neišvengiamybė, todėl būti bedarbiu normalu. Kodėl šią vietą turi užimti kas nors kitas?

„Žinodami savo vaikų scenarijus, tėvai gali jiems padėti giliau suvokti pasaulį ir labiau pasitikėti savo jėgomis. Tik reikia kantrybės, nes draudimai čia netinka“, – sakė psichologas T. Lagūnavičius.

Danutė Jonušienė
Šaltinis: lrytas.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here