Kol tik kalbam apie sveiką mitybą, viskas yra daugmaž vienodai. Bet jeigu pradėtumėm aiškintis, ką tai reiškia, tai rastumėm ir “šiltus pusryčius”, ir “daugiau duonos ir grūdų”, ir žaliavalgystę, ir paleodietas, ir “tris kartus per dieną”, ir “visada šiek tiek neprivalgyti”, ir “gerti daug vandens”. Ir gerti pieną, ir negerti pieno, ir būtinai valgyti mėsą, ir vengti mėsos. Ir margų, ir prieštaringų, ir visai nesuderinamų rekomendacijų.

Tai kas tai yra ta “sveika mityba”? Jeigu mokslo atstovų nuomonės yra daugiau mažiau vienodos, o gatvės konsultantų – pačios margiausios (nes geriausiai parduodamas idėjos naujumas), tai ką visi kiti žmonės taip vadina? (nes nuo to juk prasideda visa kelionė…) ([1]; labai panašius rezultatus gavau ir savo magistro tyrime – bet, o gėda o pelėda, jis nepublikuotas)

  • Žmonės dažnai mini specifinius produktus ar maisto medžiagas, kurie jų nuomone yra sveiki arba vengtini. Čia, priklausomai nuo mados, mokslo atradimų bei pasiekimų, vyrauja vaisiai, daržovės, įvairios vietinės ir egzotinės sėklos (goja, chia, kynva…) kaip pozityviai vertinami produktai, negatyviai vertinami gliutenas, riebalai, cukrus ir pan.
  • Maisto paruošimo būdas taip pat svarbus sveikai mitybai; čia nuomonių skirtumų mažiau, bet čia taip pat plati įvairovė – ekologiškas, virtas, vytintas, gamintas namuose.
  • Valgymo įpročiai, priskiriami sveikai mitybai – subalansuota mityba, įvairovė, saikas, reguliarus valgymas.

Nieko labai radikalaus, ar ne? Nes, greičiausiai, sveika mityba ir nėra labai specifinis ir fokusuotas labai specifinių maisto produktų gaminimas ir valgymas pagal labai specifinį grafiką. Juk galiausiai ramybė ir pasitenkinimas, ir nesijaudinimas be reikalo dėl to, ką valgai – taip pat svarbios sveikos mitybos dalys (negalioja, jei visą dieną ramiai valgai tik zefyrus!).

Įdomiausia dalis, kurią mini tokių tyrimų dalyviai – tai, kad sveika mityba vis tik yra vargas, nemalonumas, apribojimas, poreikis likti dėmesingam, atsisakyti malonumo ir kitoks bėdų šaltinis. Nors iš tiesų tai sveika mityba turėtų leisti vengti kaltės dėl neteisingos mitybos jausmo (kuris yra dažnas), džiaugtis tuo, kad kaskart valgant sveikata gerėja, ir nesijaudinti dėl pasekmių. Kodėl tada sveika mityba yra vargas?…

Nuoširdžiai jūsų,
Šaukštas Proto | saukstas.proto@gmail.com


[1] http://www.jneb.org/article/S1499-4046(11)00648-8/pdf

loading...