Vedų guru mušamą vyro moterį moko, kad reikia atidirbti karmą

5 (1)

Klausimas: Skaitydama psichologės Ramunės Murauskienės tekstą, kuriuo ji dalinasi su skaitytojais savo facebook paskyroje, likau sutrikusi.

Norėčiau iškelti šį klausimą visuomenės diskusijai. Tekstu, kuriame vedų guru, moko pervargusią, nesulaukiančią pagalbos namuose, mušamą vyro moterį, kažkokiu stebuklingu būdu, vieną pačią tvarkyti emocijas ir atidirbti karmą, dalinasi profesionali psichologė.

Norėčiau sužinoti ar tai yra oficiali psichologų bendruomenės pozicija ir tam yra mokslinis pagrindimas.

Ar žmogus, skelbiantis save psichologu ir skleidžiantis tokius patarimus atstovauja mokslo bendruomenės ar neaiškaus religinio lyderio nuomonę, prisistatydamas kaip psichologas.

Taip pat norėčiau iškelti klausimą diskusijai, kas gali nutikti smurtą kenčiančiai aukai, jei jai prasidėtų depresija ir jai būtų duodami tokie patarimai, kokia žala psichikai gali būti padaryta?

Ar įmanoma meldžiantis išspręsti tokią problemą, ir ar daug tokių atvejų psicholgijos mokslas žino ir gali patvirtinti, jeigu ne – ar minėta psichologė nepažeidžia etikos ir neklaidina vartotojų tituluodama save psichologe, ar gali būti, kad moteris, prisidengdama psichologės vardu, skleidžia visiškus ezoterines nesąmones.

Kiek įmanoma, kad aprašomu atveju, smurto auka, viena ištemps situaciją namuose ir nepalūš visiškai, kad jai perskaičius tokius patarimus neprasidės depresija ir ji net iš psichologo sulaukusi pseudopatarimų liks visiškai viena?

Norėčiau profesionalios psichologų nuomonės apie tokius „naudingos informacijos” šaltinius smurto aukoms, kokius siūlo jų kolegė.

Pagarbiai,
Donata Dundienė

Komentuoja psichologas Edvardas Šidlauskas:

Sveiki, Donata,

dėkoju už šį opų ir išties aktualų klausimą, tiksliau už visą tų klausimų šūsnį. Eikime prie svarbiausio, kaip Vedų interpretatorius išties randa smurto pateisinimą? Užsukau į jūsų minimos psichologės puslapį ir išties radau Anantara Das š. m. lapkričio 27 d. skelbtų minčių anonsą. Pats Anantara Das prisitato kaip bhakti jogas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Išties plati specialybių gama. Neturiu dabar galimybės patikrinti šių titulų pagrįstumo, tad siūlau eiti tiesiog prie pamokslo teiginių, kuris gana ilgas, tad pacituosiu tik kelias ištraukas, o visą kitą rasite bhakti jogo, teisininko ir psichologo puslapyje arba čia.

Moteris klausia „Kaip susitvarkyti su vyro kumščiavimusi?”, o Vedų interpretatorius atsako „Tai, kad vyras mušasi žinoma yra blogai … Kodėl taip vyksta Jūsų šeimoje? … Matomai praeituose gyvenimuose Jūs irgi kažką taip skriaudėte … Gavote vyrą su kurio pagalba galite tapti šventa ir jis yra tik apvaizdos instrumentas Jums susiremontuoti save … Jūs priėjote trečią šeimyninio gyvenimo stadiją, kai reikia atidirbinėti karmą, kai į paviršių pradeda lysti visi Jūsų ir vyro trūkumai.” Daug čia galima dar cituoti, tačiau jei glaustai apibendrintume, visa esmė tame, kad moteris turi uoliau atsiduoti religinei praktikai, aklai paklusti vyrui ir tai savaime viską išspręs.

Patikrinus Lietuvos psichologų sąjungos narių sąrašą, nepavyko aptikti nei Ramunės Murauskienės, nei Anantara Das [Algis Razminas], tad į pirmą jūsų klausimą atsakau taip, kad šie žmonės niekaip negalėtų atstovauti oficialiai psichologų bendruomenei, nes tiesiog jai nepriklauso. Be to, tokie patarimai kirstųsi ir su Psichologų profesinės etikos kodeksu, ir su Europos žmogaus teisių konvencija, kuria jis grindžiamas. Kalbant konkrečiai, pavyzdžiui:

„Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas.”

3 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Šios moters atveju, patarimai būtų neetiški, profesine prasme, jau vien todėl, kad „Psichologas savo profesinėje veikloje naudoja mokslu, teorija ir įrodymais grįstus metodus, technikas, procedūras bei atsižvelgia į jų ribotumus. Plėtojantis psichologijos mokslui ir profesijai, nuolat atsiranda naujos praktikos sritys ir metodai, kuriuos, renkant įrodymus empiriniam pagrindimui, būtina išbandyti praktikoje, todėl eksperimentinius ar mokslu ne iki galo pagrįstus metodus, technikas ar procedūras psichologas naudoja itin atsargiai, apsaugodamas klientą nuo galimos žalos.” (2.1 Bendrosios nuostatos, Psichologų profesinės etikos kodeksas).

Panašu, jog fizinį smurtą patiriančiai moteriai, rekomendacijos formuojamos vadovaujantis religinėmis idėjomis [Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija], o ne psichologijos mokslu.

Be to, čia turime reikalą su vertybiniu ir tiesiog tarpcivilizaciniu konfliktu. Patriarchalinės visuomenės, o ir tradicinė šeimos sankloda Vakaruose nebelaikoma vertybe, moteris nebėra vyro daiktas ir turi tokias pat teises. Religinio klodo dominavimas pakeičiamas pasaulietiniu, o ne atvirkščiai, kaip dar pasitaiko kai kuriose „Trečiojo pasaulio” šalyse, dėl to, gal ir pagrįstai, kartais laikomų socialiai atsilikusiomis. Kas reiškia, kad kiekvienas turime teisę į savo tikėjimo laivę, bet negalime pažeisti bendruomenės susitarimų, t. y. įstatymų, Konstitucijos, Baudžiamojo, Administracinio kodeksų ir panašiai.

Taigi, čia galiu visai suprasti tą greičiausiai nuoširdžią ir gražią nostalgiją tradicinėms šeimos vertybėms, ypač nykstant tautai, kurią dalis išpildo Vedų kultūroje, kiti tiesiog krikščioniškose vertybėse, kiti dar kažkur. Tačiau mes nebegalime žengti atgal į viduramžius ir paneigti platesnį socialinį-kultūrinį sąmoningumą, kuris atsisako diskriminacijos lyties, rasių ar dar kažkokiu panašiu pagrindu.

Kalbant visai paprastai, pats psichologinis konsultavimo metodas numato, jog konsultantas turi suskliausti/atidėti į šalį, kiek tai įmanoma, savo vertybines nuostatas, religinius ar kitokius įsitikinimus ir pažinti patį psichikos procesą konkrečiame žmoguje, kuris yra dar iki  bet kokių vertinimų, stereotipų ar ideologijų. Neutraliai tyrinėdamas atskiro individo sąmonės ar tarpasmeninius fenomenus, specialistas atranda gilumines kančios, psichopatologijos ar tiesiog disfunkcinių santykių  galimas prielaidas, tarsi piktybinius mazgus ir juos išrišęs palengvina žmogaus raidą, padeda tapti labiau sąmoningu bei sklandžiau judėti asmeninės individuacijos kelyje.

Jūsų aprašyta situacija man neatrodo kažkokia išskirtinė, veikiau atspindinti bendrą tendenciją. Deja, bet turiu pripažinti, kad po žodžiu „psichologas” slepiasi daug visokių dalykų, ne visada gerų. Esu susidėliojęs tokią psichinės sveikatos specialistų tipologiją, kuri nėra baigtinė ar absoliučiai tiksli, tačiau gal kažkiek padės susigaudyti:

• Psichiatras (medicininis išsilavinimas; terapinis, mokslu grįstas poveikis kūnui ir psichikai).
• Psichoterapeutas (turi mediko arba psichologo išsilavinimą, mokslu grįstas gydomasis poveikis psichikai).
• Psichologas (įgijo psichologijos bakalauro ir magistro diplomus universitete, taiko mokslu grįstus konsultavimo metodus).
• Psichologas-sektantas (turi diplomus, tačiau įvairias ezoterines idėjas įvelka į psichologizmų skraistę). Įtaigiai, mano galva, tokio specialisto prototipas pavaizduotas kiek užtęstame ukrainiečių seriale „Šviesos linija” / „Линия света” (2017).
• Pseudopsichologas (be psichologijos bakalauro ir magistro diplomo).

Šiuo metu ruošiamas Psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuriuo siekiama užkirsti kelią pseudospecialistams traumuoti žmones ir sykiu numatoma, jog turintys diplomą psichologai nuolat keltų kvalifikaciją bei konsultuotųsi pas labiau prityrusius kolegas ir taip apsaugotų klientus nuo savo galimos ne kompetencijos. Priimti tokį įstatymą mėginama jau gana seniai, tačiau vis nepavyksta, nes yra aktyviai tam besipriešinančių žmonių, tad nežinia kuo visa tai baigsis ir šį kartą.

Svarbu pabrėžti, jog tiek religinis, tiek psichologinis konsultavimas gali veikti drauge ir išties pasitarnauti žmogui, tačiau bėdų atsiranda tada, kai juos sukeičiame vietomis ar suplakame į krūvą. Sykiu, manau, kad nieko gero negali tikėtis, kai svetimos kultūros mentaliteto fragmentus bandoma grubiai užsimaukšlinti sau ar kitam ant galvos.

Rytų, Afrikos ar Mezoamerikos civilizacijose galime rasti daug įkvėpimo, visada kažko pasimokyti, o Vedų kultūra, konkrečiai, manau yra vienas įstabiausių žmonijos perlų, tačiau grubiose rankose vaistas virsta nuodu, deja. Terapinių metodų, filosofijos, estetikos ir visokių kitokių gerų dalykų adaptacijai egzistuoja labai solidi mokslo sritis – komparatyvistika (pvz.: LKTI, VU OC), nuo jos turbūt ir derėtų pradėti, siekiant visų tų dvasinių turtų integravimo. Užsimezgęs konceptualiame lygmenyje akademinis polilogas pamažu virsta ir praktiniais metodais pvz.: MBSR, DBT, ACT, MBCT. Daugiau šia tema galima rasti tarpkultūrinės psichologijos straipsniuose, knygose, vadovėliuose.

Patyrus psichologinį ar fizinį smurtą, visoms moterims rekomenduočiau nedelsiant kreiptis pagalbos nemokamu anoniminės psichologinės pagalbos telefonu (8 800 66366) arba į specializuotus krizių centrus, žemiau nurodytais kontaktais.

Psichologas Edvardas Šidlauskas | psichika.eu
Iliustracija: Yu Kato