Verslininkų atstovas: prastos, bet nemokamos studijos? Geriau – susimokėti už kokybišką išsilavinimą

0
student-732012_640
Paulabassi2 / Pixabay

Ketvirtadienį bus paskelbti pagrindinio priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai. Būsimieji studentai turės arba priimti gautą vieną pasiūlymą studijuoti, arba laukti antrojo etapo rezultatų arba papildomo priėmimo. Verslo atstovai ragina stojančiuosius būti atidžius ir būsimąsias studijas rinktis labai atsakingai – aklai nesusižavėti gavus valstybės finansuojamos vietos pasiūlymą, o išanalizuoti, ar kviečianti aukštoji mokykla suteiks kokybišką išsilavinimą, ar – tik bevertį diplomą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pataria: „Geriau jau susimokėti už studijas gerame universitete, bet turėti aiškią perspektyvą“. Jo teigimu, verslininkai įdarbina bet kurios iš 43 Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus, skirtumas tik vienas – į kurias pareigas: kvalifikuoto specialisto, vadovo ar darbininko.

– Daugelio stojančiųjų ketvirtadienį laukia sunkaus apsisprendimo metas – gavus pakvietimą studijuoti, priimti jį ar ne. Ko verslui labiau reikia – kolegijų paruoštų siauros specializacijos ar plataus universitetinio išsilavinimo specialistų?, – paklausėme S. Besagirsko.

– Nenorėčiau daryti perskyros tarp universitetų ir kolegijų, nes šiandien šis santykis Lietuvoje yra labai iškreiptas: didelė dalis šalies universitetų realiai yra kolegijos, kai kurios kolegijos – stipresnės už kai kuriuos universitetus, kitos kolegijos – profesinės mokyklos be techninės bazės, todėl jos apskritai yra nieko vertos. Jei pavadintume visas aukštąsias mokyklas savais vardais, viskas stotų į savo vietas.

Kadangi viskas yra taip iškreipta, kiekvienu atveju reikia žiūrėti, kas yra per universitetas, kas yra per kolegija, pagal techninę bazę, įsidarbinamumo rezultatus ir t.t.

Taigi prieš priimant sprendimą būtina įvertinti kas siūlo studijuoti?

– Taip. Aukštosios mokyklos turi statistiką, kokią specialybę baigę studentai per kiek laiko įsidarbina ir kiek uždirba.

Pavyzdžiui, baigusiųjų informacinių technologijų studijas per pirmuosius metus įsidarbina apie 90 proc. absolventų ir vidutinis jų darbo užmokestis siekia apie 5 tūkst. litų (apie 1550 eurų, – red. past.) „ant popieriaus“. Taigi pasirinkęs tokią specialybę, būdamas 23 metų jau gali pakankamai gerai gyventi, pasiimti butui paskolą, automobilį lizinguotis ir t.t., nes tai jau yra pakankamas atlyginimas.

– Kitaip tariant, net gavus valstybės finansuojamą studijų vietą, neverta aklai ją griebti, nes galbūt geriau – antrajame pagrindinio priėmimo etape ar papildomo priėmimo metu, pavyzdžiui, rinktis mokamą studijų vietą gerame universitetą, kurio suteiktas išsilavinimas nebus tik popieriaus lapas, nedarantis jokio įspūdžio darbdaviams?

– Taip. Kartais nežiūrima į perspektyvą: „O kas bus, kai aš baigsiu studijas?“. Universitete, kuris tik taip vadinasi, o iš tiesų yra prasta kolegija, galiu labai lengvai, net nesimokydamas, baigti ir bakalauro, ir magistro studijas. Tačiau tokio diplomo nereikia nei Lietuvoje, nei Londone, nei kur nors kitur.

„Mano gebėjimai yra beverčiai, mano diplomo niekas nepripažįsta“ – tai būna didžiausias išbandymas gyvenime. Tuo tarpu studijuojant, pavyzdžiui, techniškuosius, inžinerinius mokslus gerame universitete, tokiame kaip Kauno technologijos universitetas (KTU) ar VGTU, bent truputį geriau pasirodžius, trečiame ketvirtame kurse jau turi vieną kitą darbo pasiūlymą. Geriau jau susimokėti už studijas, bet turėti aiškią perspektyvą.

Teko kalbėti su verslininkais apie vieną regiono universitetą, klausiau – ar imate iš šio universiteto darbuotojus, sako – taip, imame, bet į darbininkiškas pareigas, o jei reikia aukštesnės kvalifikacijos specialistų, vadovų – ieškome iš Kauno, Vilniaus.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here