Vienatvė žudo – nors ši frazė skamba banalokai, tokią išvadą padarė psichologė Julianne Holt-Lunstad iš Brigham Youngo universiteto, išanalizavusi mokslinių tyrimų rezultatus, pateikiamus šimtuose mokslinių straipsnių, rašoma mokslo naujienų svetainėje „Science Alert“.

Mokslininkai perspėja, kad vienatvė ir socialinė atskirtis tampa didesne grėsme žmonių sveikatai nei daugybę metų šioje srityje „lyderiavęs“ antsvoris.

Vis daugiau žmonių vakaruose gyvena vieni, santuokų skaičius mažėja, žmonės rečiau susilaukia vaikų, todėl psichologai įspėja, kad plintanti vienatvė didina pirmalaikės mirties riziką.

„Socialiniai ryšiai su kitais žmonėmis laikomi fundamentaliu žmogaus poreikiu – svarbiu ne tik išgyvenimui, bet ir gerai savijautai“, – sako psichologė J. Holt-Lunstad iš Brigham Youngo universiteto Jutos valstijoje.

Ji atliko du tyrimus, kuriuose išanalizavo per pastaruosius dvidešimt metų publikuotas mokslines publikacijas, kuriose yra pateikiami eksperimentų rezultatai, įrodantys sąryšį tarp vienatvės ir ankstyvos mirties.

Vieno šių tyrimų metu mokslininkė kartu su kolegomis išanalizavo 148 mokslinius tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo daugiau nei 305 tūkst. dalyvių.

Tyrėjai nagrinėjo tokius aspektus, kaip socialiniai ryšiai, sveikatos būklė, ankstesni sveikatos sutrikimai bei mirties priežastys – jų tikslas buvo surasti skirtumus tarp socialiai izoliuotų ir stiprius ryšius turinčių individų.

Analizė parodė, kad tvirtesnius socialinius ryšius turintys žmonės turėjo 50 proc. didesnę tikimybę gyventi ilgiau nei vienišiai.

Tyrimo išvadose teigiama, kad socialinių ryšių teikiamas efektas gali būti prilyginamas efektui, kuris pasiekiamas metus rūkyti, o vienatvės poveikis sveikatai gali būti sulyginamas su tokiais mirtingumo faktoriais, kaip antsvoris ar per mažas fizinis aktyvumas.

Kita mokslininkų analizė apėmė 70 tyrimų iš 1984–2014 metų laikotarpio, kuriuose taip pat buvo ieškoma sąryšio tarp vienatvės ir mirtingumo. Rezultatai parodė, kad vienatvė, socialinė izoliacija bei gyvenimas vienumoje padidina ankstyvos mirties tikimybę apie 26–32 procentais.

Šią išvadą patvirtino duomenys surinkti iš įvairių psichologinių eksperimentų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 3,4 mln. Šiaurės Amerikos, Europos, Azijos ir Australijos gyventojų. Mokslininkų teigimu, pasiturinčios valstybės turi didžiausią skaičių individų, gyvenančių vienišai ir panašu, kad ši tendencija tik stiprės.

Vienatvės poveikis minimas vis dažniau

Tiesa, apie neigiamą vienatvės poveikį sveikatai mokslininkai kalba vis dažniau – atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, rodančių, pavyzdžiui, kad vienatvė didina psichologinių sutrikimų ar širdies kraujagyslių ligų riziką.

JAV šiandien daugiau kaip ketvirtadalis populiacijos gyvena vieni, panaši tendencija stebima ir kitose Vakarų šalyse – vienišas gyvenimas būdingiausias tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Pasak J. Holt-Lunstad, senstant išsivysčiusių šalių visuomenėms, vienatvės poveikis žmonėms tik stiprės. „Iš tiesų, šiandien dauguma pasaulio valstybių susiduria su „vienatvės epidemija“. Todėl prieš mus iškyla klausimas, kaip galime užkirsti jai kelią“, – sako mokslininkė.

Ji siūlo pradėti traktuoti vienatvę kaip pasaulio visuomenei grėsmę keliantį veiksnį. Tai paskatintų gydytojus, psichologus, pedagogus ieškoti priemonių mažinti žmonių izoliaciją.

Parengė 15min.lt
Iliustracija: Jeremy Bishop

loading...