Vienišoms mamoms – didesnė rizika sirgti įvairiomis ligomis

0
beach-323453_640
Geralt / Pixabay

Gera mama būti nėra taip jau ir lengva. Vos spėji suktis: žindymas, kūdikio maistelio gaminimas, sauskelnių keitimas, prisitaikymas prie įvairių kūdikio poreikių, o jei vaikų namie ne vienas ir ne du, o jei dar kokia liga?.. Nepamirškime kasdienės, įprastinės, namų ruošos – tvarkymasis, skalbimasis, maisto sau ir vyrui gaminimas… O jei vaiką tenka auginti vienai mamytei, iššūkių tik padaugėja.

Didesnius iššūkius ir sunkumus įrodo ir tyrimai. Štai apie vieną jų rašoma 2015 metų „Journal of Epidemiology & Community Health“.

Išanalizuoti išsamūs duomenys iš 15 pasaulio šalių, tarp jų JAV, Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos. Netrukus paaiškinsime, kuo šios šalys išsiskyrė iš kitų tyrime taip pat dalyvavusių šalių.

Daugiau serga

Taigi išanalizavus duomenis nustatyta, kad vienišos mamos ne tik sunkiau tvarkosi su savo ir savo mažylių kasdienybe, bet ir patiria daugiau sveikatos sutrikimų.

Be abejonės, duomenys lyginti su mamų, auginančių vaiką šeimoje kartu su sutuoktiniu ar sugyventiniu, duomenimis. Pasak autorių, vienišas mamas dažniau nei kitas lydi įvairaus pobūdžio ligos, tarp jų ir širdies ir kraujagyslių (padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolis, infarktas, insultas, aritmijos), psichologinės problemos (depresija, socialinės fobijos ir izoliacija, nerimas) ir padidėjęs mirtingumas nuo bet kokių priežasčių.

Socialiai labiau pažeidžiamos

Tyrimo autoriai teigia, kad pirmiausia vieniša motinystė gali vesti į skurdą daugelyje bendruomenių, ypač JAV ir kai kuriose Europos šalyse. Čia vienos mamos dažniau turi žemesnį išsilavinimą, prastesnį darbą arba yra bedarbės, turi menkesnę paramą iš artimųjų. Ir priešingai, Pietų Europoje, kur šeimos ir giminės vienybė yra didžiausias prioritetas, vienišos mamos su kasdienybe tvarkosi geriau – šeimos nariai padeda, sudaro sąlygas mamai įgyti išsilavinimą, siekti aukštesnės darbo pozicijos. Be to, suteikia itin svarbią emocinę paramą.

Įvertinta ilgalaikė perspektyva

Kad „Journal of Epidemiology & Community Health“ aprašomuose tyrimuose dalyvavo ne tik vienišos mamos iš daugybės šalių, bet ir daug pačių įvairiausių kitų dalyvių – vyrų, moterų, gyvenančių santuokoje ar atskirai. Iš viso priskaičiuota daugiau nei 25 tūkst. tyrimų dalyvių. Tam, kad būtų apžvelgta ilgalaikė perspektyva, o ne situacija čia ir dabar, daug dėmesio kreipta į tas vienišas mamas, dalyvavusias tyrime, kurios turėjo 50 ir daugiau metų. Su vieniša motinyste susijęs tyrimas apėmė kelis didesnius ir keliolika smulkesnių tyrimų: sveikatos ir išėjimo į pensiją tyrimą JAV, Anglijos sveikatos apklausą. Po jų buvo 13 tyrimų apie senėjimą ir išėjimą į pensiją iš trylikos kitų šalių.

Kiekvieno dalyvio buvo klausinėjama apie jų vaikų auklėjimą, vedybinį statusą, kasdieninę higieną, užsiėmimus dienos metu. Be abejonės, dalyvių paprašyta išsamiai įvertinti ir savo sveikatą.

Vienišomis mamomis laikytos tos dalyvės, kurios iki vaikui ar vaikams sueis 18 metų, augino jį ar juos vienos. Išsiaiškintos tikslios vaikų gimimo ar įvaikinimo datos, santuokos pradžios ir nutraukimo datos, jei santuoka buvo.

Kokį vaidmenį vaidina gyvenamoji vieta

Kodėl pradžioje paminėjome JAV, Jungtinę Karalystę, Daniją ir Švediją ir Jungtinę Karalystę? Todėl, kad JAV, Danijoje ir Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje yra santykinai daug vienišų mamų, palyginti su kitais Europos regionais, pavyzdžiui, Pietų Europa. Štai JAV vaiką be sutuoktinio pagalbos augina viena iš trijų mamų, Danijoje ir Švedijoje – keturios iš 10 mamų, Jungtinėje Karalystėje ir Vakarų Europoje – viena iš penkių mamų.

Kokioje šalyje begyventų, vienišos mamos dažniausiai būdavo jaunesnės už bendraamžes, gyvenančias santuokoje, turėjo mažiau pinigų, o JAV ir Anglijoje dargi turėjo mažesnį išsilavinimą nei kituose tirtuose regionuose.

Manoma, kad šie faktoriai smarkiai prisidėjo prie mamų sveikatos tiek auginant vaikus, tiek jau vaikams užaugus. Ypač ryškus skirtumas pastebimas psichikos sveikatoje. Psichologinės sveikatos problemų daugiausia turėjo vienišos mamos iš JAV, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Švedijos.

Užburtas ratas

Mokslininkai tokį priežasties ir pasekmės efektą pavadino nesibaigiančiu ratu, mat vienišos mamos dažnai kenčia nuo pinigų stygiaus, o tai blogina jų fizinę ir psichinę sveikatą, o psichinės ir fizinės sveikatos trūkumai neleidžia iš to nepritekliaus išbristi – nėra pinigų aukštesniam išsilavinimui, nėra galimybės dirbti gerai apmokamą darbą ir juo labiau dirbti visą dieną, kai namuose yra mažametis ir jį reikia prižiūrėti vienai.

Tačiau dėl kai kuriose šalyse esančio kitokio požiūrio į šeimą ir apskritai glaudžių bendruomenės ar giminės ryšių mamos savo sveikata nerizikuoja tiek daug, nes visas tas socialumas aplinkui atperka vienišos motinystės trūkumus ir leidžia kompensuoti išsilavinimo, finansų stoką, užtikrina stipresnę emocinę būklę.

Kaip padėti?

Kas galėtų pagelbėti vienišoms mamoms tokiu sunkiu gyvenimo periodu? Ne tik į dviejų asmenų šeimą, bet ir į vienišą motinystę orientuota valstybių politika, lengvesnis vienišų mamų prieinamumas prie švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos, lanksti ir efektyvi išmokų sistema, darbo aplinkos pokyčiai, suteikiantys galimybę vienišai mamai dirbti tiek, kiek ji gali.
.
Audrė Bartaševičiūtė / vlmedicina.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here