Vilhelmo Reicho orgono teorija0 (0)
Egzistuoja daugybė asmenybės teorijų ir toli gražu ne visos jos patenka į vadovėlius. Labai paprasta rasti gausybę informacijos apie Freud’o, Rogers’o, Jung’o, Allport’o ar Maslow teorijas, tuo tarpu kitos – lieka praktiškai užmirštos.
Viena iš tokių egzotiškų ir mažiau žinomų yra Vilhelmo Reicho (Wilhelm Reich, 1897-1957) psichoanalitinė asmenybės teorija.
Vilhelmas Reichas S. Freud’o mokinys, F. Perlso mokytojas. Jis praplėtė Freud’o libido teoriją papildydamas ją visais pagrindiniais biologiniais ir psichologiniais procesais.
Reichas į asmenybę žiūrėjo kaip į vientisą gyvybinę struktūrą. Pirmiausiai jis susidomėjo raumenų sistemos veikla ir nustatė, kad įtemptų raumenų atpalaidavimas yra lydymas šalčio arba šilumos fizinių pojūčių bei emocinio susijaudinimo. Tam tikra prasme jį galima laikyti ir vienu iš kūno terapijos pradininkų.
Reichas padarė išvadą, kad šilumos ar šalčio pojūčiai atsiranda dėl išsilaisvinusios gyvybinės energijos judėjimo, kurią jis pavadino orgono energija.
Jis teigė, kad gyvybinės jėgos mobilizavimas ir išlaisvinimas yra svarbiausios seksualinio susijaudinimo ir orgazmo stadijos.
Vėliau jis išplėtė gyvybinės energijos idėją ir manė, kad tai kosminės energijos rūšis, egzistuojanti visuose daiktuose. Terminas „orgonas“ buvo sukurtas iš dviejų žodžių junginio, „organizmas“ ir „orgazmas“.
Orgono energija valdo viso organizmo veiklą, reiškiasi emocijose ir biofiziniuose procesuose. Ji yra pastoviam judėjime, neturi nei masės, nei svorio ir egzistuoja visur, negi vakuume, yra elektromagnetinių ir gravitacinių jėgų laidininkas.
Reicho psichoterapijos tikslas – pašalinti paciento kūne esančius blokus, trukdančius laisvai tekėti orgono energijai.
W. Reichas buvo pirmasis psichoanalitikas kuris pradėjo kreipti dėmesį ne tik į simptomus bet į bendrą asmenybės struktūrą. Jo teigimu, bet kuris charakteris susideda iš dviejų komponentų: įgimtų nuostatų į pasaulį ir iš reakcijų į situacijas. Charakteris apima psichologines nuostatas, vertybes, elgesio stilių, fizinius įpročius.
Reichas pastoviai skatino savo pacientus aiškiai įsisąmoninti savo charakterio bruožus. Jis dažnai juos imituodavo, kartodavo pacientų gestus, pozas, prašydavo pacientų pabrėžti savo elgesį. Ir kai pacientai pradėdavo žiūrėti į savo charakterio išraiškas tarsi iš šono, ne į kaip savame suprantamą dalyką, jų motyvacija keistis stiprėdavo.
Stebėdama savo pacientų judesius Reichas priėjo išvadą, kad kiekvieną charakterį atitinka fizinė pozicija – būdingas raumenų blokas (raumenų šarvas). Pašalinus raumenų bloką, išsilaisvina libido energija ir tuo būdu atsiranda galimybė pasireikšti neišreikštiems jausmams bei emocijoms kurie buvo užgniaužti.
Raumenų šarvas dalinamas į septynis pagrindinius segmentus, kurie sudaro septynis horizontalius ratus. Segmentų centrai yra akys, burna, kaklas, krūtinė, diafragma, pilvas, dubuo.
Žmogų gebantį atsiduoti bioenergijos srautui, išlaisvinti užblokuotą gyvybinę jėgą Reichas vadino genitaline asmenybe. Išsilaisvinus iš charakterio šarvo ir didinant orgoninę potenciją, didžioji dalis neurozinių simptomų praeina patys savaime.
Genitalinio charakterio žmogus yra perdirbęs savo kompleksus, atsiranda harmonija tarp Id ir Superego. Pagrindinė asmenybės vystymosi kliūtis yra charakterio ir raumenų šarvas neleidžiantis pajusti orgoninio pasitenkinimo. Kita kliūtis yra socialinis ir kultūrinis spaudimas, šis individo impulsų slopinimas – visų neurozių šaltinis. Dėl to, kad visuomenė taip sutvarkyta, jog paaugliams neįmanoma rasti prasmingo darbo jiems yra sunku subręsti ir atsisakyti infantilaus prisirišimo prie savo tėvų.
Wilhelmas Reichas fašizmą aiškino kaip seksualiai nepasitenkinusių masių problemą, tad vienas pirmųjų pasisakė už laisvojo sekso idėją. Pasprukęs iš nacistinės Vokietijos į Ameriką jis sukūrė orgono akumuliatorių, kuris kaip teigė Reichas gebėjo kondensuotį orgoną ir savo spinduliavimu gydyti praktiškai nuo visų ligų. Po kurio laiko Amerikos teismas nutarė sunaikinti visus akumuliatorius ir knygas, kuriose minimas orgonas, o patį Reichą įkalinti. Kalėjime, 1957 m. Reichas ir mirė. Žemiau pateikiamas orgono akumuliatorius:
Vilhelmui Reichui skirta svetainė: wilhelmreichtrust.org
Šatiniai:
1. VDU „Asmenybės psichologijos kurso“ konspektas.
2. Reich W. (1973) The function of orgasm.