Visatos Paslaptis0 (0)
Kažkada seniai seniai žmonės žinojo Didžiąją Visatos Išmintį. Jie ėmė piktnaudžiauti savo galiomis ir taip užrūstino Dievus.
Susirinko Dievai į pasitarimą ir nusprendė nubausti žmones. Vienas pasiūlė paslėpti Išmintį giliai žemėje, kad prieinama ji būtų tik to vertiems išrinktiesiems…
– Bet juk žmonės ten suras ir iškas ją kaip auksą, – tarė kitas iš Dievų, – geriau paslėpkime vandenyno gelmėse.
– Jie išmoks nardyti ir išgaudys ją kaip žuvis savo tinklais, – atsiliepė trečias, – paslėpkime Išmintį aukščiausio kalno viršūnėje.
– Žmonės įveiks visas kliūtis, suras ją ir ten, – atsiliepė pats išmintingiausias Dievas, – aš žinau ką reikia daryti.
Paslėpkime Didžiąją Visatos Išmintį pačiame žmoguje. Kad ją surastų, jam prireiks pažvelgti į patį save, tad žmogus atras ją tik tada, kai subręs.
Dievai buvo sužavėti išmintingiausiojo patarimu, tad taip ir padarė.
Iliustracija: Štefan Štefančík / unsplash.com