Viską darau tik tam, kad taip reikia, bet džiaugsmo tai neteikia

4

nemegstu-savo-darbo

Klausimas: Laba diena, ieškau atsakymo, tad sugalvojau parašyti jums.
Trumpai apie mane. Man 24 esu baigęs studijas, dirbu toje pat srityje, kurioje ir mokiausi. Darbe sekasi gana gerai – man vis patiki daugiau atsakomybių, pakėlė ir atlyginimą, išleidžia į mokymus. Šeimoje ir draugų, pažįstamų rate problemų taip pat neturiu, gal esu kiek uždaresnio būdo, bet iš esmės su visais sutariu gerai, net ir su tais kuriuos nelabai mėgstu. Iš pažiūros viskas kaip ir tvarkoje, bet yra viena problema.

Manęs tai netenkina, neteikia džiaugsmo ir viską darau tik tam, kad taip reikia, kad būtų už ką pavalgyti, apsirengti ir t.t. Nepritekliaus nejaučiu, atrodo, viską ko reikia lyg ir turiu. Bet nesijaučiu laimingas, bandau įvairias veiklas, naujas užsiėmimus, bet viską labai atmestinai; net ir dirbu tikrai nepersistengdamas – tik tiek kiek reikia, ir nedaugiau, pats iniciatyvos nerodau.

Kartais atrodo, kad norėčiau kažką pradėti, bet tiesiog nėra motyvacijos, noro, o jei ir pradedu tai viską pametu viduryje kelio, nes tiesiog prarandu bet kokį susidomėjimą, nejaučiu, kad tai man teikia daugiau džiaugsmo nei dalykai iki tol.

Klausimas būtų toks – kaip motyvuoti save, kaip stumti save į priekį, kad gal būt turėčiau galimybę atrasti tai, kas mane sudomintų ir teiktų kažkokį džiaugsmą ar pasitenkinimą?

Ačiū už atsakymą, Tadas (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveikas, Tadai. Džiaugiuosi, kad ieškai atsakymų, nes randa tik tiek, kas ieško.

Aprašei savo situaciją. Ir panašu, kad išoriškai gyvenimą susitvarkei „…baigei studijas, įsidarbinai, darai karjerą, sutari su šeima ir draugais“, tačiau visa tai neteikia džiaugsmo, nesijauti laimingas…“

Uždavei klausimą: „kaip motyvuoti save, kaip stumti save į priekį, kad gal būt turėčiau galimybę atrasti tai, kas mane sudomintų ir teiktų kažkokį džiaugsmą ar pasitenkinimą?“ Klausimas – ką daryti? Tokie klausimai yra sudėtingi ir atsakymą į šį klausimą vargu ar gali pateikti psichologas ar kas nors kitas. Todėl siūlau pabandyti paieškoti priežasčių kodėl taip jautiesi. Atradus atsakymus į šiuos klausimus, tikėtina, atsiranda atsakymai ir apie tai „ką daryti?“.

Matau, kad pats ieškai atsakymų, pats ieškai sprendimų, bandai įvairias veiklas, ieškai to, kas įtrauktų, tačiau „meti vidury kelio“. Šaunuolis, kad ieškai, bandai, svarstai, nes labai svarbu ir pačiam imtis atsakomybės už savo savijautą, nelaukiant, kad kiti „sutvarkys gyvenimą“. Siūlau atkreipti dėmesį į tam tikrus klausimus, gal atsakymuose rastum „raktą“…

Parašei, kad dabar nebejauti džiaugsmo kaip „iki tol“. Tadai, iš karto noriu siūlyti Tau pagalvoti apie tą „iki tol“. Vadinasi Tavo dabartinė būsena prasidėjo nuo „kažkada“. Pamąstyk, nuo kada tai prasidėjo, kas pasikeitė, ką tada darydavai ir jausdavaisi laimingas? Ar tai laikas, ar vieta, ar veikla, ar žmonės, ar dar kažkas…

Žinai, Tadai, man „užliuvo“ Tavo pasakymas apie šeimą ir draugus. Pasakei: „su jais problemų neturiu, sutariu ir su tais, kurių nelabai mėgstu“. Santykiuose „problemų neturėjimas“, arba kitaip sakant „kai nėra nieko blogo“, dar negarantuoja, kad yra viskas gerai. Ar su artimaisiais jautiesi mylimas ir saugus? Ar jauti, kad Tavimi didžiuojasi ir myli? Ar pasitiki ir palaiko? Neparašei ir apie mylimą žmogų. Be visų šitų dalykų „gyventi galima“, bet be jų – „nežiba akys“, nekelia, neneša polėkio sparnai. Rašai, kad esi uždaro būdo. Tadai, ar turi su kuo pasikalbėti apie tai, kas slegia, netgi tai, kas džiugina, nes tiek neigiamas, tiek teigiamas emocijas talpinti savyje yra sunku tai galiausiai prislegia.

Greito atsakymo – ką daryti, kaip atrasti kas domina, kaip pajusti džiaugsmą ir laimę – tokio atsakymo nėra. Tai darbas su savimi. Šitą darbą galima „dirbti“ savarankiškai, arba su specialisto pagalba.
Linkiu sėkmės ieškojimuose!

Psichologė Jurgita Skiparienė
El.p. jurgita.skipi@gmail.com

Dalintis:

4 COMMENTS

  1. Gera žinoti, kad yra tokių žmonių kaip aš. Tai suteikia stiprybės, ypač kai pamatai, kad kitas gali – tai reiškia, kad galiu ir aš.
    Tadai, esu ten pat, kur ir tu – skirtumas tik tas, kad aš studijuoju viena, dirbu kita, bet nemėgstu abiejų dalykų. Šiaip viskas lyg ir gerai, bet tuo pat metu kažkas ne taip.
    Man patiko psichologės patarimas pasiknaisioti po praeitį – reikės taip ir padaryt, juk ne visada gyvenau įjungusi autopilotą, kažkada akys blizgėjo.

  2. Psichologės patarimai man nepatiko. “Pasiknaisioti po praeitį” prasta mintis. Pasiknisęs jis ras, kad ne taip seniai buvo nerūpestingi studentavimo metai, kai nereikėjo pernelyg dėl nieko sukt galvos ir buvo galima gyventi labai nespaudžiant savęs. O dabar darbas, atsakomybė, suaugusių pasaulis – visai kitas etapas, kuris ne vienam reikalauja tam tikro pereinamo laikotarpio. Siūlau pakeliaut po pasaulį, pasavanoriaut kur nors užsienyje ir neskubėt suaugt:)

  3. Šiame laiške tu pats gerai įvardinai, kur yra pagrindinė priežastis – motyvacijos trūkumas. Kitu atveju, tu pats įvardini, kad tai, ką tu darai – neteikia, nekelia džiaugsmo. Praktiškai, tu žinai priežastis, bet nežinai atsakymų. Aš galiu pasakyti tik vieną – motyvuok save kažkuo neigiamu: Jei nepadarysiu to ir ano, turėsiu apdaryti tą ir tą.
    Iš mano patirties, tas faktas, kad greitai dingsta noras užbaigti pradėtus darbus reiškia, jog mums tai buvo per sunku arba neįdomu. Jei neįdomu – nėra esmės ten kažką keisti, jei nėra būtinybės, tačiau kitu atveju – tai gali įvykti dėl susidūrimu su sunkumais. Neretas atvejis, kai žmogus pradeda užsiimti tam tikra veikla ir vėliau viska meta vien dėl to, jog tapo per sunku.
    Jei tikrai nepatinka tai ką darai – keisk ir daryk ką nors. Niekas negali pasakyti, ką reikia tau daryti, nes kiekvienas žmogus turi savo unikalią patirtį, gebėjimą. Kaip pvz, žmogus, kuris išmoko greitai anglų kalbos žodžius su kartotekomis, jokiu būdų nereiškia, kad ir tau pavyks. Tiesiog, tas žmogus rado savo būdą, tad mano patarimas – ieškok savo būdų, pasinaudok motyvacija ir motyvuok save iš neigiamos pusės (ko nenorėtum padaryti), jei neužbaigtum pradėtos veiklos ar darbo.
    Esu daug skaičiusi, kaip padaryt tą ir aną, kaip motyvuoti ir t.t. ir pastebėjau tik vieną – kiekvienas kalba iš savo patirties (neretai skiriasi).
    Taip, tai tikrai nelengva, aš ir pati judu šiuo keliu, tačiau mano noras stipresnis už nenorą. Linkiu sėkmės ir tau :) Pabandyk save “nubausti” jei ko neužbaigi. Ieškok, bandyk, daryk įvairių veiklų, kol rasi savąją ir žinoma – nepamesk galvos.

  4. Sandra, negaliu sutikti su teiginiu, kad Tadas turetu labiau save bausti.. Bausme yra kancia. Ar galima sakyti, kad dirbant be dziaugsmo, is pareigos, is butinybes, is reikalo tureti “laisvu” kiseneje ir t.t. bet be jokios motyvacijos yra per menka bausme, kad verta ieskoti stipresnes baudziancios rankos? Nezinau. Trumpam taip – galima uzpykti ant nesekmes, galima pagasdinti save, kad ko nors nepirksi ar nepamatysi, bet ilgainiui toks zaidimas isvargina, nes reikia vis stipresnes ir stipresnes baimes objekto- prasideda nuo nebus naujo kompiuterio, o baigiasi bala zino kuo. Taip, tai paveikia, bet neisbandziau ar ilgam. Kaip kad sakote – patirtys skiriasi.. :)

    Jei atsakyti tiesiai i tiesu vaikino paiesku klausima – “kaip stumti save i prieki”. Pirma reikia save pazinti.
    Ar galima pastumti automobili su iijungtu rankiniu stabdziu? Imanoma, bet sunkiai. Ar kas moka rankini stabdi atleisti? :) Be abejo! O, idomu, kur irengtas rankinis stabdys BMW X6 arba Mercedes-Benz AMG GT? :) Yra zinanciu? Todel gal pirma geriau susipazinti su konkreciu modeliu? O tada galima bus masina ir uzvesti. Tik klausimas, kodel butu idomu save pazinti kaip mastancia butybe, susipazinti su savimi kaip su asmenybe? Jug viskas ir taip senu seniausiai zinoma… Cia akseleratorius, cia vairas, cia rankinis (ijungtas!), o cia pavaros.. Keista, kad pavara per auksta, bet nesvarbu. Svarbiausia – judam!
    Tad kaip save pazinti, jei nebetenkina vaziuoti ta pacia juosta kaip ir visi? Kaip save prisiversti pazinti?
    Cia juokinga, nes prisiversti tam saves nereikia – saves pazinimas teikia dziaugsma automatiskai. Svarbu tik surasti tai, nuo ko svaigsta galva. Ir sioje vietoje gali padeti kiti zmones, kurie jau seniausiai nuleke tuo keliu. Padeda dometis garsiu zmoniu biografijomis, susirasti sau pavyzdi, kuris butu panasus vertybemis, gal elgsena ar pomegiais, netgi isvaizda. Reikia tureti sau pavyzdi ir facebooke bent jau uzsiprenumeruoti to zmogaus naujienas.. Pradziai. Ir, suprantama, geriau atsirinkti kuris zmogus priimtinesnis – ar pop zvaigzde, ar verslininkas, ar vadovas, ar mokslininkas. Atsirenkant geriau saves klausti – ko noriu is jo ismokti, ar dalinti besaikius interviu, ar ismokti uzdirbti pinigus – ar tai svarbu (buti vadovu, buti zvaigzde). Kiekvienas individualus ir kiekvienam automobiliui reikia specializuoto aptarnavimo serviso. Ir retkarciais, neprosal, pasitikslinti kelia link jo :) Patikekite, daug kas paklaustas, tik apsidziaugia galedamas kaip imanydamas padeti ir buti naudingu.
    Neabejokite tuo.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here