Man being adored by two glamorous women

Klausimas: Prašau jūsų konsultacijos, nes esu pasimetusi santykiuose bei jaučiuosi įskaudinta ir sugniuždyta. Man 40 metų, esu išsiskyrusi moteris. Po skyrybų su pirmu vyru, praėjus porai metų, susipažinau su simpatišku 41 metų vyriškiu.  Įpatingas dėmesys man, rūpestingumas, domėjimasis mano problemomis, įsiklausymas bei mokėjimas patarti, suprasti.

Nežiūrint į tai, išvaizda nepriekaištinga, charizmatiška šypsena, stilingi vardiniai drabužiai, išpuoselėta šukuosena ir puikus humoro jausmas. Susipažinus vyriškis nesiūlė jokių skubotų susitikimų praleisti naktį, atvažiuodavo kaskart pas mane iš kito miesto, kad bent keletą valandų praleistume drauge, nuoširžiai pabendrautume, ir išvažiuodavo.

Buvau sužavėta, nes man atrodė, kad šitas vyras tikrai neturi ketinimų tik nusitemti mane į lovą. Aš žinoma iš karto pasidomėjau ar jis nėra vedęs bei neturi rimtų santykių su kita moterimi. Jis užtikrino, kad jau trys metai kaip išsiskyręs, kad draugavo su mergina po skyrybų, bet santykiai taip pat nutrūko dėl merginos nepasitikėjimo juo bei dažnai keliamų pavydo scenų, visiškai be pagrindo.

Vyriškis prisipažino, kad nors šiuo metu yra Lietuvoje, bet iš tiesų jis ilgesnį laiką leidžia Airijoje, nes ten jo verslas, o su Lietuva jo beveik niekas neberiša. Po mūsų keletos romantiškų susitikimų jis išvyko atgal į Airiją, nes pasakė, kad iš ten ruošiasi skristi į kelionę, kurią nusipirkęs yra prieš pusmetį, todėl atšaukti būtų gaila. Paklausus su kuo jis skrenda, pasakė, kad su draugais.

Po jo išvykimo kasdien plaukė žinutės bei netilo skambučiai. Gražūs žodžiai ir rūpestingumas, domėjimasis mano gyvenimu – tiesiog užbūrė. Atrodė, kad sutikau idealų vyrą. Prabėgus dviems savaitėms draugas grįžo į Lietuvą tiesiai pas mane su didžiule puokšte gelių bei dovanomis. Tą kartą jis jau niekur nebeišvažiavo, bet pasiliko pas ir taip prasidėjo mūsų draugystė.

Viskas buvo puiku, tik pastebėdavau, kad jis ištisai rašo žinutes telefonu, dažnai su kažkuom atokiau nuo manęs bendrauja telefonu. Paklausus su kuo jis susirašinėja, atsakymas būdavo vienas – su darugais bei verslo reikalai.

Praleidome gal savaitę kartu ir jis išskrido atgal į Airiją. Prieš tai pasiūlė drauge atostogauti, kai tik man atsiras galimybė. Ir vėl bendravimas telefonu, gražios ilgesingos romantiškos eilutės su begale meilės žodžių. Manęs vardu niekad nevadino, aš jam buvau saulutė, meilė, brangenybė.

Užsakė kelionę po mėnesio, aš nesitvėriau džiaugsmu. Po poros savaičių jis ir vėl grįžo savaitgaliui, po to pasakė, kad jau turi bilietus skrydžiui atgal. Man vis kėlė įtarimą keisti jo susirašinėjimai bei telefono ištisai nešiojimasis kartu, net einant į dušą. Kai jis susiruošė išvykti ir atsisveikino, aš kažką įtardama pasitikrinau skydžio laiką ir buvau lengvai šokiruota – skydžio tokio tą dieną net nebuvo. O jis man dar iš oro uosto paskambino, atsisveikino bei atsijungė nuo ryšio. Po trijų valandų paskambino ir pasakė, kad nusileido jau Airijoje. Į mano nuostabą, kad tokio skydžio net nebuvo tą dieną, jis sureagavo neįpraštai grubiai ir isteriškai, apkaltino mane šnipinėjimu, nepasitikėjimu bei paskė, kad su tokia jis tikrai nebebus moterimi, nes jau tokią panašią turėjo iki manęs. Bet paskambino vėl pats, kitą dieną, pradėjo kalbėt, kad aš buvau neteisi, kad jis išskrido iš Rygos oro uosto, kad man paprasčiausiai nepasakė. Ir vėl daugybė meilės žodžių…

Po dviejų savaičių jis grįžo, išvykome į kelionę, kurioje taip pat ištisai bendravo žinutėmis bei išeidavo pasikalbėti telefonu nuošaliau.

Pastebėjau, kad labai jautriai jis sureaguoja į bet kokią kritiką, nepritarimą jo nuomonei, kai situacija pasisuka ne jo naudai, dažnai reaguodavo netinkamai ir agresyviai.

Grįžus iš kelionės jis skubiai išskrido atgal į Airiją. Darbai… Guodžiau save, bet vis dažniau nuojauta kuždėjo, kad jis nuo manęs kažką slepia. Taip bėgo laikas ir aš kuo toliau, tuo labiau pradėjau suprasti, kad šis žmogus neturi rimtų ketinimų mano atžvilgiu. Tik reti susitikimai, dovanos, gėlės ir begalė gražių žodžių. Pasiteisinimas vienas – aš gi dirbu ne šiaip laiką leidžiu. Ir jokio pasiūlymo man keltis pas jį gyvent kartu ar aplamai kalbėtis apie bendrą ateitį. Tik į kiekvieną mano tokį pastebėjimą, jog man jau atsibodo taip gyventi vienai, jis atsakydavo, kad daugelis juk taip gyvena.

Taip prabėgo pusantrų metų, bet niekas nesikeitė. Tik pastovūs dingimai, kažkokios verslo kelionės, kai telefonas būdavo atjungtas savaitei, mane vis dažniau neramino. Ir pasiteiravus sekdavo pykčio protrūkiai, kaltinimai paranoja, nepasitikėjimu.

Prieš savaitę, eilinį kartą grįžus keletui dienų, aš surizikavau išsklaidyti abejones ir patikrinau jo mobilų telefoną. Man kraujas sustingo gyslose. Ką aš atradau! Ištisi pokalbiai su žmona, jo ir jos bendros nuotraukos iš kelionių, taip pat eilė sisirašinėjimų ir meilės prisipažinimų dar keletui moterų. Visų jis pasiilgęs, visoms jis nevedęs.

Prabudus aš jam pasakiau apie tai ką radau. Reakcija buvo keista, jis pradėjo verkti, puolė ant kelių, prašė jo nepalikti, nes jis mane myli, su manim jam gera. Ir tai, kad jis buvo išvykęs su žmona ir bendravo, tai tik šiaip, platoniški santykiai belikę ir tiek.

Tada pasiūliau jam alternatyvą, jei jau taip myli,  žmonai prisipažinti, kad turi kitą moterį ir su ja gyvena. Reakcija buvo žaibiška. Tai ne, jis negali to padaryti, nes jau santykiai su manim jam nebekelia pasitikėjimo, aš vistiek jam nebeatleisu ir jį paliksiu. Jis gali paskambinti kitoms moterims su kuriomis bendravo, bet buvusiai žmonai – ne, negali ir nenori jos skaudinti. Ir prasidėjo įvairūs išvedžiojimai, kad jie tik draugai, nors intymiosnuotraukos sakė ką kitą.

Na ir išvažiavo jis. Po keleto minučių pasipylė žinutės, kad jis blogai jaučiasi, kad gyvenimas prarado prasmę, kad jis nebežino kaip be manęs gyventi.

Net noras nusižudyti atsirado, taip jam blogai. Po to, dar kartą paskambino, pasakė, kad jaučiasi mane įskaudinęs, atsiprašinėjo. Aš jam dar kartą priminiau jo pasirinkimą, jis tada ir vėl pradėjo savo gisemelę, kad jei ne mano įtarinėjimai ir nepasitikėjimas bei nekalbadieniai, jis gal būtų neparadėjęs bendrauti su žmona bei su kitomis moterimis. Ir vėl mane apkaltino… Bet aš jau atsiskyriau nuo jo tylos siena. Man be proto skaudu ir nerandu sau vietos. Atrodo norėjau tikėti žmogum, bet mano nuojauta neapgavo.

Prašau komentaro, gal jūs iš tokio mano aprašymo galėsite įvertinti šiuos santykius ir vyro poziciją. Dar tebeskamba ausyse jo gražūs žodžiai, atrodo ir tos ašaros gal nuoširdžios, nors jau taip buvo ir anksčiau reaguojama iš jo pusės, kai pasakydavau apie savo abejones, apie jo neįvykusius skrydžius ar pasilikimą Lietuvoje (žmona jo Lietuvoje gyvena).

Kyla klausimas, kaip žmogus nepavargsta nuo tokių įtemptų santykių su keletu moteru, kai jos gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose, o jis užsienyje. Kaip supratau iš jo nuotraukų ir žinučių telefone, tai jis iš manęs išvykęs važiuodavo pramogauti kitur, kai aš nuskrisdavau pas jį į svečius, po manęs atskrisdavo jo buvusi žmona. Kai ji išvykdavo, jis jau rašydavo dar kitai meilės žinutes ir man tuo pačiu. Kyla klausimas kodėl 41 metų vyras taip elgiasi. Kaip ir minėjau, elgesys jo su manim būdavo toks, kad atrodė, jog tikrai be galo myli mane ir aš jam reikalinga. Net ir paaiškėjus teisybei, jis bando važiuoti man per sąžinę ir maldauja atleidimo, kai kitas vyras juk garbingai pasitrauktų. Paprasčiausiai noriu susivokti su kokio tipažo vyru aš buvau tuos pusantrų metų…
Dėkui jums iš anksto už atsakymą.
Deimantė

Komentuoja psichologė Vilma Stundžienė:

vilmaJūsų laiškas atspindi stiprius jausmingus išgyvenimus, kuriuos patyrėte bendraudama su šiuo žmogumi, nuo svaiginančio susižavėjimo iki gilios nuoskaudos… Norisi tikėti, kad bent jau laiške išlieti jausmai atnešė palengvėjimą.

Nebauskite savęs skausmingu kentėjimu dėl to, kas įvyko – juk itin žmogiška ieškoti artimo, mylimo žmogaus, ir kuri gi moteris atsilaikytų prieš charizmatiška šypsena kerintį, stilingą, žavų, dėmesingą vyrą…

Jūs tikrai nepasielgėte neapgalvotai, neskubėjote, rinkote visus dėmesio ženklus, jo gebėjimą išlaukti, neskubinti įvykių, ir tuo pat metu, išlaikyti susižavėjimą Jumis, nuoširdų rūpestį. Viskas klostėsi taip, kaip ir kuriami gražūs romantiški santykiai. Bėda ta, kad sutikote ne tokį žmogų, apie kurį svajojote, o suklaidino Jus tai, kad šio tipažo vyrai išties atrodo ypatingi pažinties pradžioje, kol siekia užkariauti moters širdį. Tačiau, vėliau ima ryškėti, jog jie nesugeba išlaikyti ir puoselėti ilgalaikių santykių, tiesiog nesugeba mylėti kito žmogaus brandžia meile.

Veikiau, jiems labiau rūpi stiprinti pasitikėjimą savimi, ir tam bet kokia kaina siekia įtvirtinti savaip suvokiamą vyriškumą (galbūt įdiegtą šeimoje, galbūt išmoktą iš aplinkos), siekia gauti patvirtinimą, kad yra mylimi, geidžiami, todėl padarys viską, kad moterys juos vertintų – bus šaunūs, dėmesingi, romantiški, aistringi.. Tik motyvas yra ne „duoti viską, nes myliu šią moterį“, o pasiekti pergalę, kaip savo vyriškumo patvirtinimą. Šie vyrai nemyli konkretaus žmogaus, jie myli pačią meilę, ir nuoširdžiai tuo mėgaujasi, štai kodėl negalite būti ta vienintele mylima moterimi…
Iš tiesų, tokie žmonės gana pažeidžiami, ir Jūs tą pastebėjote pasireiškiant pykčio protrūkiais, kai tik nepritardavote jo nuomonei. Greičiausiai, dėl tos pačios priežasties jie ir nelinkę kurti rimtų, įsipareigojančių santykių, nes bijo būti valdomi, įskaudinti ar palikti, tad jau geriau dominuoti ir demonstruoti, kad „Aš renkuosi“.

Na, o kai Jūs parodėte, kad sprendimą perimate į savo rankas, jo vyriškumui iškilo grėsmė – „juk moteris negali manęs atstumti!“ Todėl, vėl ėmė žaisti Jūsų jausmais…

Emociškai nesubrendusi asmenybė neištveria savo norų, impulsų ir čia pat siekia juos patenkinti. Jūs atsisakote bendrauti, ir jis stengiasi susigrąžinti Jus. Ne dėl to, kad gailisi įskaudinęs, bet dėl savęs paties, nes jaučiasi blogai, o jam tai nepakeliama. Bet kokia kaina stengiasi gauti tai, ko nori, todėl išklausote maldavimų ar kaltinimų laviną…

Klausiate, kodėl 41 metų vyras taip elgiasi, tačiau, kaip bebūtų gaila, nėra amžiaus ribos, kaip kriterijaus žmogaus brandai pamatuoti… Vienas gali gražioje jaunystėje demonstruoti apsvarstytus poelgius bei pasirinkimus, o kitam ir gilioje senatvėje neduota suvokti, kuo grindžiami žmogiški tarpusavio santykiai – pasitikėjimu, atsidavimu, atsakomybe.

Žmogus per auklėjimą, patirtis formuoja savo įsitikinimus, vertybes, kuriais vadovaujasi eidami per gyvenimą. Įtakos turi ir vyrų/moterų skirtumai, kuomet prigimtinai moterys yra jausmingesnės, linkusios rūpintis, mylėti bei globoti kitą, tuo tarpu vyrai – labiau orientuoti į save, todėl nuklydus ir sugrįžus, jie tikisi besąlygiškos moters meilės. Taip pat, žmones veikia kultūrinė aplinka, šiuo atveju, visuomenės polinkis viską „vartoti“, dėl ko meilės santykiai tampa banalūs, paviršutiniški…

Jūs stebitės, nesuprantate, ieškote tokio elgesio priežasčių, tačiau kiek prasmės tam skirti savo mintis, laiką, energiją. Tiesiog, priimkit tokią tiesą, kad pasaulis pilnas įvairių žmonių, ir taip buvo visais laikais. Sutikote ne tą žmogų, su kuriuo įsėdote ne į tą traukinį, ir Jums labai pasisekė – laiku susivokėte, kad Jūsų kryptis ne ta.

Tikrai neverta leistis sugniuždomai! Žymiai prasmingiau atsiverti gyvenimui ir leisti sau patirti naujus dalykus. Jei užsisklęsite, prarasite galimybę sutikti Jūsų jausmų ir atsidavimo vertą žmogų, sugebantį atsakyti Tikra Meile. Ir nuoširdžiai Jums to linkiu.

Psichologė Vilma Stundžienė | el. paštas: vilmastundziene@gmail.com
Iliustracija: shutterstock.com

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!