Vyrų psichologija

1

04 Nov 2013 --- Young man in meeting with a psychologist --- Image by © Wavebreak Media LTD/Wavebreak Media Ltd./Corbis
© Wavebreak Media LTD/Corbis

Pastaruoju metu jaučiu padidėjusį moterų susidomėjimą vyrų psichologija. Taigi, pabandysiu patenkinti smalsumą ir atskleisti daugiau faktų apie vyrus. Tikriausiai smalsu, kokia gi tų vyrų psichologija yra. Vis dėl to, pasak daugumos konsultuojančių psichologų ir psichologinius reiškinius tiriančių mokslininkų, vyrų psichologija labai jau panaši į moterų. O nuostatą, kad vyrai negali susikalbėti su moterimis, o moterys su vyrais, labiausiai sukėlė knyga „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“. Vien knygos pavadinimas teigia, kad mes tokie skirtingi, jog būtų galima sakyti, kad kilę iš skirtingų planetų: vieni iš Marso, o kitos iš Veneros. Pavadinimas skambus, tačiau dauguma psichologų teigia, kad daug didesni skirtumai yra tarp pačių asmenybių, nei skirtingų lyčių. Tai reiškia, kad iš esmės galime rasti daugiau skirtumų tarp skirtingų žmonių charakterių nei apskritai tarp vyro ir moters.

Vis dėl to, šiokių tokių skirtumų tarp vyrų ir moterų yra. Šiame straipsnyje iš esmės paminėsiu sritis, kur vyrai ir moterys skiriasi labiausiai, nes būtent tai ir išskirs pagrindinę vyrų psichologiją. Pateiksiu faktus, kurie yra moksliškai pagrįsti. Taigi mielosios moterys, galėsite sužinoti daugiau apie savo vyrus. Ir be abejo, Jūs, vyrai, galėsite sužinoti daugiau apie save.

Vyrai renkasi partnerę pagal išvaizdą

Gamtos jau taip sutverta, kad vyrai, arba kitų gyvūnų patinai, siekia atvesti kuo daugiau ir kuo sveikesnių palikuonių į pasaulį. Vyrai pasąmoningai ieško moterų, kurios galėtų pagimdyti kuo daugiau ir kuo sveikesnių vaikų. Pagrindinis ir greičiausias kriterijus, pagal kurį galima nuspręsti, ar moteris tinkama giminės pratęsimui yra išvaizda. Taigi, seniai žinomas posakis, kad vyrai renkasi akimis, yra teisingas. O kaip atrodančias moteris renkasi vyrai? Pirmiausia į vyrų akiratį patenka moterys, kurių bruožai labiausiai atspindi jaunystę ir sveikatą.

Vyrai labiau linkę į neįpareigojančius santykius

Vyrai, gerokai dažniau nei moterys domisi neįpareigojančiais santykiais. Jie dažniau galvoja apie trumpalaikius santykius, vienos nakties nuotykius. Apskritai per gyvenimą vyrai norėtų turėti daugiau seksualinių santykių su skirtingomis partnerėmis. Vis dėl to, nevertėtų suskubti galvoti apie vyrus, kaip apie pavojingus tipus, kurie tik ir skuba pasinaudoti moters kūnu. Nors mes, žmonės, ir turime kai kuriuos iš gamtos atėjusius poreikius, nereiškia, kad privalome jiems paklusti. Taigi, nors vyrai ir turi daugiau norų ir minčių apie neįpareigojančius santykius, tai nereiškia, kad jie taip ir elgsis (tik kai kurie paklusta gamtos instinktams). Paprastai, vyrai įvertina tokių santykių pasekmes ir nepasiduoda tik kūno ir minčių vilionėms.

Vyrai skuba turėti fizinį artimumą

Vyrai greičiau nei moterys nori suartėti fiziškai. Jie daug anksčiau galvoja apie mylėjimąsi. Moterys tai jaučia ir pastebi, tikriausiai iš čia yra kyla posakis jog „vyrai nori tik sekso“.

Vyrai daugiau masturbuojasi

Amerikoje yra paplitęs pajuokavimas, kad 98% žmonių masturbuojasi, o kiti du procentai – meluoja, kad nesimasturbuoja. Tyrimai rodo kiek mažesnius skaičius. 38 % suaugusių moterų nurodo, kad per pastaruosius metus masturbavosi. Čia vyrai gerokai lenkia moteris ir per pastaruosius metus masturbavosi 68% suaugusių vyrų. Besimasturbuojančių vyrų skaičius pradeda mažėti pasiekus penkiasdešimtuosius gyvenimo metus.

Vyrai santuokoje jaučiasi laimingesni

Nepriklausomai nuo amžiaus, daugiau vyrų nei moterų santuokoje jaučiasi laimingesni. Įdomu tai, kad vyrus teigiamai veikia tiek sėkminga, tiek nesėkminga santuoka. O tai santuokoje yra visiškai priešingi išgyvenimai nei moterų. Moterys tik sėkmingoje santuokoje pasižymi geresne psichine savijauta ir geresne sveikata. Mat vyrai konfliktų metu dažniau atsiriboja. Aš pati, konsultuodama moteris, kurios kreipiasi dėl problemų santykiuose, tai pastebiu. Moterys ne retai dalinasi, kad vyrui tarsi gerai ir ne tokie geri santykiai, o jos dažnai nori geresnių. Todėl ne retai moterys namuose yra laikomos kaip konfliktų kėlėjos. Moterys yra linkusios spręsti santykių problemas, dėl to kartais paaukodamos net savo fizinę sveikatą ir gerą psichologinę savijautą.

Vyrai dažniau išreiškia fizinę agresiją nei moterys

Vyrai dažniau išreiškia fizinę agresiją. Mokslininkai iškelia du pagrindinius paaiškinimus, kodėl vyrai daugiau smurtauja nei moterys:

  • Pirma, nuo vaikystės berniukai gauna žaislus, kurie atspindi agresiją, pavyzdžiui, įvairius šautuvus, kardus ir pan. Taip jie nuo vaikystės išmoksta, kad vyrų agresyvumas yra labiau priimtinas nei moterų. Be to tėvai berniukų agresyvumą toleruoja labiau nei mergaičių. Pasakose tai pat pagrindiniai jėgą naudojantys herojai yra vyriškosios giminės. Be to, neretai pasakose vyrai, panaudoję jėgą būna laikomi didvyriais, pavyzdžiui, princas nukovęs drakoną ir išgelbėjęs princesę.
  • Antra ir šiuo metu labiau mokslininkų palaikoma hipotezė yra ta, kad vyrų agresyvumas yra stipriai susijęs su jų kūne esančiu hormonu – testosteronu. Šiuo metu dauguma mokslininkų mano, kad tai yra pati svarbiausia priežastis, kodėl vyrai daugiau naudoja fizinę agresiją. Svarbu tai, kad net kultūrose, kuriuose propaguojamos kitos nuostatos apie agresyvumą ir kur nėra berniukams skirtų agresiją reiškiančių žaislų, vyrai vis tiek dažniau naudoja fizinę agresiją. Be to yra nustatyta, kad testosterono kiekis organizme yra susijęs su konkuruojančiu ir nusikalstamu elgesiu, t.y., daugiau testosterono turintys vyrai yra linkę labiau konkuruoti. Be to, daugiau testosterono turintys asmenys labiau pasižymi nusikalstamu elgesiu. Amerikoje 92 procentai serijinių žudikų yra vyrai.

Nejau vyrai tokie agresyvus, o moterys – ne? Iš tiesų, fizinį agresyvumą labiau demonstruoja vyrai. Tačiau moterys nenusileidžia savo agresyvumą išreikšdamos ne fiziniais būdais, pavyzdžiui, naudodamos žodinę agresiją: šaukimą, įžeidinėjimą, pajuoką ir pan.

Vyrai bendraudami su vyrais labiausiai nori ką nors veikti kartu

Moterys susitikusios su moterimis dažniausiai šnekučiuojasi. Tuo tarpu vyrai susitikę su vyrais labiausiai nori, ką nors veikti. Juos domina bendros veiklos, bendri „žygiai“. Atkreipkite dėmesį, kad moterys labai dažnai sportuoja vienos, na arba kartais pasiima kokią draugę, kad būtų smagiau ir kad galėtų sportuojant pasišnekučiuoti. Vyrai kartais irgi sportuoja vieni. Tačiau, jei sportuoja ne vieni, jie labai dažnai žaidžia komandinius žaidimus: krepšinį, futbolą, kur ne tiek daug to šnekučiavimosi, užtat – jie veikia kartu.

Vyrai neryžtingai kreipiasi psichologinės pagalbos

Martin kartu su kolegomis atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, jog vyrai dažniau galvoja, kad į juos visuomenė žiūrės neigiamai, jei jie kreipsis pagalbos pas psichologą. Todėl, mielos moterys, rodykite, kad priimate savo partnerius su visais silpnumais ir leiskite jiems suprasti, kad būsite laimingesnės, jei jie kreipsis pagalbos ir pasirūpins savimi. Ir be abejo, mieli vyrai, kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas. Atvirkščiai, kartais reikia nemažai ryžto ir stiprybės tam, kad pripažinti, jog reikalinga pagalba. Tad jei matote, kad reikia pagalbos, sukaupkite savo ryžta ir pasirūpinkite savimi, tam, kad patys galėtumėte geriau jaustis. O kai geriau jausitės Jūs, geriau jausis ir aplink Jus esantys žmonės.

Vyrai dažniau nusižudo

Vyrai dažniau nei moterys nusižudo. Vyrai yra linkę rečiau kalbėti apie sunkumus ir kreiptis pagalbos, kai jos reikia. Mūsų visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad vyrai privalo būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai stiprūs. Šiek tiek rečiau girdimi, bet vis dar naudojami pasakymai: „vyrai neverkia“ arba „būk vyras, neverk“. Dažnai vyrai šią žinutę priima ir stengiasi jokiu būdu neparodyti, kad kartais ir jiems emociškai pernelyg sunku. Žmonės galvodami apie savižudybę, dažnai aplinkiniams siunčia netiesioginius ženklus, kurie rodo, kad jie apie tai galvoja. Svarbu tai pastebėti ir nebijoti reaguoti į šiuos ženklus. Labiausiai galima padėti drąsiai kalbant apie savižudybę, patiriamus sunkumus, o prireikus, reikia stengtis nukreipti pas specialistą – psichologą ar psichiatrą. Beje, nepamiškite, kad yra nemokama „Jaunimo linija“, į kurią galima skambinti visą parą (tel.: 8 800 28888) ir pasikalbėti apie sunkius išgyvenimus. Aš pati labai pasitikiu šia linija, dar būdama studentė savanoriavau joje. Žinau, kad čia savanoriai atsakingai atrenkami ir ruošiami suteikti emocinę pagalbą.

Jei jūsų artimasis kalba apie savižudybę, kartais gali būti sunku emociškai bendrauti su šiuo žmogumi, gali būti baisu dėl jo sveikatos. Tad nepamirškite ne tik palaikyti galvojantį apie savižudybę, bet pasirūpinti ir savimi – jei reikia kreipkitės į specialistus, tarkitės kaip geriausia elgtis esamoje situacijoje. Daugiau informacijos apie savižudybes ir pagalbą, galite rasti tinklalapyje sumazinktyla.lt.

Parengė psichologė Birutė Kazlauskienė / psichologokonsultacija.eu
psichologe.kazlauskiene@gmail.com
+370 (627) 30526

Dalintis:

1 COMMENT

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here