Žiemos švenčių laukimas kai kuriems ne tik džiaugsmas, bet ir stresas – to priežastis slypi ir mumyse

Kues1 / freepik.com

Nors didžiosios metų šventės daugumai asocijuojasi su džiaugsmu ir poilsiu, tačiau iš tikrųjų gana dažnai joms ruošiantis žmonės patiria didelį stresą. Juk prieš Kalėdas reikia pasipuošti namus, „apipirkti“ visus šeimos narius ir draugus dovanomis, pasiruošti „kalnus“ maisto. Kodėl šiandien žiemos šventės tapo vartotojiškumo simboliu? Ar jų esmė vis dar išlieka tokia pati kaip anksčiau?

Žiemos šventės neatsiejamos nuo vartotojiškumo – svarbu pagalvoti apie viską ir apie visus, nors Adventas – susikaupimo metas, bet aplinkui matome priešingą atmosferą.

Vis tik tai, kaip priimsime šventinį laikotarpį, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorės, psichologės Rositos Lekavičienės teigimu, pirmiausia priklauso tik nuo kiekvieno mūsų vidinių nuostatų.

„Jei galvoje suksis tik daugybė pareigų – ,,reikia padaryti“, ,,reikia nupirkti“, ,,reikia pakviesti“, ,,reikia neužmiršti“ – tuomet šventinis laikotarpis taps nesibaigiančiu stresu. Netgi eglutės puošimas virsta galvos skausmą ir nerimą keliančiu darbu, kai bijoma kam nors neįtikti ar papuošti ,,ne taip“, – pastebi R. Lekavičienė.

Padidėjęs vartojimas – dėl didesnių galimybių ir išaugusios pasiūlos

Prie šventinės įtampos prisideda itin anksti prasidedantis Kalėdų laukimas. Dauguma kalėdinio sezono pradžią tapatina pirmiausia su prekybos centruose dar lapkričio pradžioje atsirandančiomis dekoracijomis, vėliau – su miestų centruose įžiebiamomis eglutėmis.

„Kai kurie verslai Kalėdų marketingą tikrai pradeda per anksti, bet, kita vertus – daliai žmonių miestuose įžiebtos puošnios Kalėdų eglės ir masiškai skambanti kalėdinė muzika atneša šventinę nuotaiką ir pozityvias emocijas“, – teigia KTU SHMMF doktorantė, lektorė Augustė Nalivaikė.

Vis tik Kalėdos tampa tam tikru vartotojiškumo simboliu, kai žmonės įsisuka į švenčių laukimo bumą, užtvindo gatves automobiliais važiuodami į prekybos centrus ir „šluodami“ parduotuvių lentynas.

„Tačiau, manau, kad žmonės tikrai nepamiršo Kalėdų esmės, nors taip kartais ir gali pasirodyti. Vartojame daugiau, nes galime daugiau vartoti ir yra ką vartoti“, – pažymi A. Nalivaikė.

Be abejo, anot jos, reikalingas saikas ir tvarus požiūris į perkamas prekes bei paslaugas.

„Eilės ir šurmulys prekybos centruose rodo tik tai, kad žmonės nori ir gali geriau pasiruošti Kalėdoms, bet dvasinis Kalėdų elementas ir prasmė tikrai niekur nedingo“, – tikina KTU SHMMF lektorė.

A.Nalivaikės nuomone, šiuolaikinės Kalėdos – vis dar šeimos, artimųjų, rūpinimosi kitais šventė, kai vaikai, tėvai, seneliai ir kiti giminaičiai susirenka kartu, sėda prie bendro stalo ir džiaugiasi buvimu kartu.

„Kalėdų esmė bėgant metams nesikeičia, nepaisant šurmulio prekybos centruose ir nuolatinio skubėjimo. Kalėdos – tradicinė ir lietuviams itin svarbi šventė, tad natūralu, kai jai taip rimtai ruošiamasi“, – teigia ji.

Kaip sumažinti kylantį stresą?

Pasak KTU SHMMF psichologės, neretai žmonės patys sau per aukštai pakelia kartelę, kurios nebegali peršokti: bėgioja ieškodami dovanų gausybei artimųjų ir draugų, eglutei – naujų žaisliukų, gausiam šventiniam  stalui – ypatingų produktų.

„Dažnas bijo sau pripažinti, kad tai jau nebeteikia džiaugsmo, o neretai – tiesiog vargina“, – sako ji.

Stresas šventiniu laikotarpiu, A. Nalivaikės nuomone, labiausiai susijęs su žmonių noriu kuo geriau pasirūpinti kitais, nupirkti geriausias dovanas, suteikti kitiems laimės ir džiaugsmo.

„Tokiu būdu kiekvienas prisikuriame daug pareigų, – įsitikinusi A. Nalivaikė. – Reikėtų nekelti sau ir savo aplinkai tokių didelių reikalavimų, o tiesiog pasidžiaugti buvimu kartu, net jeigu kažkas ir nepavyksta tobulai“.

KTU psichologės teigimu, vertėtų kiek įmanoma sumažinti pareigų ir įsitikinimo, kad ,,reikia“, bei paklausti savęs, ko norite iš tikro. Tik tuomet tempą pavyks ne didinti, bet sumažinti.

„Pirmiausia, ką galite padaryti – tai susitarti su namiškiais ar draugais, jog dovanas pirksite ne visiems, o burtų keliu išsitrauksite vienintelį lapelį su vardu. Galbūt galima šiemet puošti ne eglutę, o šaką? Ir ne naujais žaisliukais, o tiesiog raudonais obuoliais? Gausus stalas tebūna suneštinis. Svarbiausia – nebijoti išeiti iš varginančio užburto rato ir savęs drąsiai paklausti: kokių švenčių norėčiau aš ir kaip tai galėčiau pakeisti?“, – patarimais dalijasi KTU SHMMF profesorė, psichologė R. Lekavičienė.

Share Button

You may also like...

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.