depresija
Foto: Jessica Owen

Saulėtos dienos teigiamas emocijas sukelia ne visiems. Tam tikrai žmonių grupei pasireiškia pavasarinės depresijos simptomai, kokie jie ir kaip padėti artimajam, kurį kamuoja būtent sezoniška – pavasario depresija?

Skirtingi sezonai – skirtingos emocijos

Lietuvos psichiatrų asociacijos Doc. dr. Alvydas Navickas pasakojo, kad kiekvieno žmogaus emocijas veikia vadinamasis „Sezoninis emocinis fonas“. Galima sutikti ir tokių gamtos sezonų apibūdinimų: pavasaris vadinamas atbudimo ar atgimimo, vasara – gamtos puošnumo, aktyvaus poilsio, ruduo – pasiruošimo miegui, mirčiai, žiema – pasyvaus poilsio, miego, ar net mirties sezonas. Šie simboliniai pavadinimai parodo, kaip emociškai žmonės įsivaizduoja gamtos vaidmenį.

„Depresijos simptomai gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. Remiantis „Sezoniniu Emociniu fonu“ lengviau paaiškinama rudens ir žiemos depresija, ypač, kai su liūdesiu pasireiškia sulėtėjimas, tingumas, sunkumas, mieguistumas, susilpnėja malonumo jutimai, potraukiai. Tai lyg atitinka esamą gamtos foną, bet reaguojama per daug stipriai“, – teigė A.Navickas.

Pašnekovo teigimu, pavasarį ir vasarą prasidedanti depresija skamba paradoksaliai. Lengviau paaiškinamas pakilumas, kai nuotaika labai gera, daug energijos, daug planų, užtenka kelių valandų miego, skubama gyventi. Tiesa, sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu būna depresijos ir manijos. Kartais jos atitinka „Sezoninį Emocinį foną“: rudenį ir žiemą būna depresija, o pavasarį ir vasarą prasideda manija.

Kokie veiksniai nulemia depresiją?

„Tačiau depresija priklauso ne tik nuo emocinio fono, bet ir nuo daugelio kitų faktorių: paveldėtų savybių, fizinės būklės, gyvenimo būdo, socialinių faktorių, psichologinių veiksnių, pasąmonės, ir kita.

Šiuolaikinis depresijos kilmės aiškinimas remiasi daugiafaktoriniu priežastingumu, tai gali būti paveldėtos organizmo savybės, psichologinės problemos, egzistencinės krizės, gamtinių sąlygų įtaka, alkoholio vartojimas, organizmo nusilpimas“, – pabrėžė A.Navickas.

Sezoniškumas yra nurodomas, kai depresijos kelis kartus iš eilės kartojasi tuo pačiu metų laiku, arba kai daug kartų pasikartojantiems depresiniams sutrikimams būdingas didesnis skaičius depresijų, pasireiškiančių vienu ir tuo pačiu metų laiku.

Pavasario depresijos simptomai

Pavasarinei depresijai be liūdesio dažniau yra būdingi nerimas, sujaudinimas, dirglumas, nemiga, prastas apetitas, svorio kritimas, vegetodistonijos simptomai (širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, paraudimas), nemalonūs jutimai, skausmai, silpnumas, išsiblaškymas ir kt.

Pasak A.Navicko, esant pavasarinei depresijai žmonių nebedžiugina saulės spinduliai, gaivus oras, gėlių, medžių žydėjimas, aplinkinių džiaugsmas, linksmumas, aktyvumas.

„Svarbu artimiems žmonėms nesistengti pakeisti depresijos naudojant linksmus, energingus veiksmus, apkrauti įvairiais iš pirmo žvilgsnio liūdesį išblaškančiais pasiūlymais, pvz., viskas yra ir bus gerai, nereikia liūdėti, reikia suimti save į rankas, einam pasportuoti, pabūti linksmoje kompanijoje, nueiti į koncertą, nuvažiuoti į kurortą, ir panašiai. Dažniausiai tai tik didina prarają tarp depresijos ir normalios pavasarinės nuotaikos, žmogus jaučiasi visiškai nesuprastas, dėl to auga kaltės jausmas, mažėja viltis atlaikyti liūdesį.

Jeigu žmogus galėtų suimti save į rankas ir prisitaikyti prie aplinkinių nuotaikos, tai jis pirmas tai padarytų ir be kitų valios. Tai gali padėti, kai yra ne depresija, o sveikas liūdesys, kuris yra trumpalaikis, kaip reakcija į gyvenimo problemas“, – pasakojo A.Navickas.

Pabudus gamtai – padaugėja savižudybių

Apimtieji pavasarinės depresijos geriau jaučiasi, kai pavasarinę gaivą pakeičia apsiniaukęs, lietingas, vėjuotas oras, minoriniai garsai, pilkos spalvos. Tai yra, lengviau tada, kai liūdesį lydi ją atitinkantis nuotaiką gamtos emocinis fonas. Labai svarbu yra empatiškai pajusti depresiją išgyvenančio žmogaus ritmą. Artimiesiems išlikti ramiems, suprasti, kad bloga pavasarinė nuotaika gali tęstis ne vieną savaitę. Reikia mokytis taip pat neskubėti, kantriai išklausyti liūdnas mintis, paklausti apie aplinkybes, kai jaučiasi kiek lengviau, gal reikia daugiau pasyviai ilsėtis, gal gali kartu pavalgyti, kartu išeiti pasivaikščioti, padėti sutvarkyti namų buitį, ir panašiai.

Esant depresijai dažnai būna ypatinga neviltis, apima savižudiškos mintys. „Didžiausias pavasarinės depresijos paradoksas, kad kai gamta atbunda, savižudybių daugėja. Sezoninis emocinis pavasarinis fonas sustiprina pavasarinės depresijos apimtų žmonių sielos skausmą ir ryžtą nutraukti kančią. Todėl visada bendraujat su liūdesio apimtu žmogumi nepamirškite išsiaiškinti mintis apie mirtį. Reikia nebijoti išgirsti apie mirties filosofiją, reikia kuo daugiau sužinoti apie svarstymus, kaip nusižudyti, kada, kur, kas skatina tai daryti ir kas stabdo. Pagrindinė pagalba tai yra ne kritikuoti tokias mintis, bet sužinojus kuo daugiau informacijos suplanuoti pagalbą, kaip apsaugoti nuo tokio veiksmo“, – patarė A.Navickas.

Pašnekovo teigimu, būtinai reikia pasakyti, kad reikia apsisaugoti nuo galimo lemtingo veiksmo ir suburti artimųjų, specialistų ir savanorių komandą konkrečiai apsaugai garantuoti. Negalima sužinojus apie savižudiškas mintis apsiriboti rekomendacija nueiti pas specialistą. Kadangi šie žmonės tuo metu viskuo nusivylę ir netiki jokia pagalba, tai patys neina ieškoti specialisto. Reikia paimti už rankos ir nuvesti, kartu dalyvauti, pasidalinti pagalbos atsakomybe. Tik grupei žmonių pasidalinus pagalba galima garantuoti, kad pavasarinė depresija praeis ir vėl galima bus kartu džiaugtis gera nuotaika.

Depresija savaime nepraeina

Gydant depresiją nereikia vengti pagalbos, laukti, kad kažkas pasikeis savaime. Tada kančia užsitęsia, niekada nežinai, ar užteks jėgų ją atlaikyti. Teisingiau yra aplinkiniams organizuoti kompleksinę pagalbą: tai artimųjų, psichologinė-psichoterapinė, socialinė, farmakologinė, biologinė (elektroimpulsinė terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija), ir kt.

Dažnai girdime, kad antidepresantai yra pavojingi vaistai, kurie sukelia priklausomybę, tačiau A. Navickas neabejoja, kad antidepresantai labai pakeitė depresijos gydymo galimybes. „Būtų labai neatsakinga esant pavasarinei depresijai jų nerekomenduoti.

Daugeliui antidepresantais gydomų pacientų pasijaučia geriau jau po savaitės ir pasveiksta po kelių mėnesių. Deja, yra atvejų, kai medikamentai neefektyvūs, tai vadinamos atsparios medikamentiniam gydymui depresijos. Kuriami nauji antidepresantai suteikia viltį, kad ilgalaikę depresiją kenčiančių žmonių bus vis mažiau“, – pasakojo A.Navickas.

Antidepresantai nesukelia priklausomybių. Pagerėjus sveikatai visada rekomenduojama laipsniškai (per savaitę ar dvi) nutraukti vartojimą. Tai reikalinga tam, kad suprastume ar jau savijauta išlieka stabiliai pagerėjusi, ar ji atrodo pagerėjusi tik dėl medikamentų. Taip pat reikia organizmui prisitaikyti funkcionuoti be vaistų. Naujausiems vaistams yra keliami dideli saugumo reikalavimai. Dabar antidepresantais rimtai apsinuodyti neįmanoma.

Depresijos prevencija – rūpinimasis savimi

Pasak A.Navicko, kadangi yra daug depresiją sukeliančių veiksnių ir galima teigti, kad psichologija ir psichiatrija dar yra tik kelio į šio reiškinio supratimą pradžioje, tai vienareikšmiškai pateikti prevencijos būdų neįmanoma. Norint išvengti pavasario depresijos, A.Navickas pataria:

1. Kokybiškai išsimiegoti

2. Ugdyti savo vertę

3. Dalyvauti bendruomenės gyvenime

4. Turint problemų santykiuose, darbe – kreiptis į specialistus

5. Stiprinti nervų sistemą vitaminais, mikroelementais

Labai svarbus tikėjimas, dalyvavimas bendruomenės gyvenime. Labai svarbu nedelsti esant tarpasmeniniams santykių problemoms šeimoje, darbe ir kreiptis į psichologus. Iš daugelio galima išgirsti, kad charakterio pakeisti negalima. Jo ir nereikia keisti. Mes neišnaudojame savo charakterio galimybių. Kiekvienas skirtingose situacijose, ar bendraudami su įvairiais žmonėmis elgiamės kiek kitaip. Svarbu suprasti, kurie elgesio modeliai padeda palaikyti nuotaiką, o kokie kaip tik gadina. Reikia išmokti dažniau naudoti tuos elgesio modelius, kurie stiprina psichologinę pusiausvyrą, nesukelia konfliktų. Tai yra reikalingos psichologinės konsultacijos ir treniruotės.

Medicinos pasiekimas yra tai, kad nustatyta antidepresantų profilaktinė nauda. Kadangi depresija linkusi kartotis, galima sumažinti šią rizika vartojant nedideles antidepresantų dozes ilgesnį laikotarpį, kartais rekomenduojama pusę metų ar metus, o vyresniame amžiuje ilgiau. Depresijos profilaktikai svarbūs yra normotimikai. Tai vaistai, kurie stabilizuoja nuotaiką ir taip pat gali užkirsti kelią depresijos pasikartojimui.

Tad nenumokite ranką į artimąjį, kurio nedžiugina pirmieji saulės spinduliai, padėkite grąžinti į jo gyvenimą pozityvumą ir džiugesį. Nebūkime abejingi nei sau, nei artimajam.

Dovilė Joneliūnienė | lrytas.lt

loading...