Žmogus, kuris myli save

0

meile-sau
Julia Caesar / Unsplash

Jūs galite būti pats nuostabiausias ir puikiausias žmogus visame pasaulyje, ir gali būti, kad kiti jus mato kaip patį šviesiausią, kupiną meilės ir turintį begalę talentų žmogų, bet jeigu jūs taip negalvojate apie save, visi šie, kad ir patys puikiausi vertinimai, neturi nė menkiausios reikšmės. Žiūrėdami į sėkmingus ir laimingus žmones, mes galvojame: “Kur gi ta paslaptis? Kodėl aš negaliu būti tokia (toks)?” O paslaptis visiškai paprasta…Meilė sau. Visam ir visokiam.

Kiekviena sekundė, praleista abejojant savimi, kiekvienas momentas, skirtas savikritikai – tai tragiška netektis. Ne tam skirtas gyvenimas. Nemėtykite sekundžių, minučių ar valandų, kankindamiesi dėl savo “trūkumų” ir netobulumo. Išmokite priimti tai, kas jumyse yra, susidraugaukite su savo šviesa ir šešėliais. Pamilkite savo netobulumą ir Meilė išgydys jūsų Širdį. Ir ji būtinai jums atsidėkos lengvumu, spindesiu ir kvapą gniaužiančiais potyriais.

Dažnas pasakys: “O kaip gi man mylėti save? Aš to nemoku…manęs nėra už ką mylėti…” Ir tai yra melas. Liaukimės meluoti visų pirma sau, kad mes kažko nemokame ar kažko neturime. Mūsų viduje yra visi atsakymai ir neatskleistų stebuklų lobiai. Taip, visa tai mes palaidojome po gigantišku įsitikinimų, stereotipų, svetimų tiesų ir garsiai skambančių standartų šiukšlynu. Tad pasirinkimas paprastas – toliau apsimetinėti ir kankintis amžiname kitų sukurtos tobulybės siekime, arba pasiraityti rankoves, imti į rankas kastuvą ir pradėti daryti tvarką savo gyvenime, išsilaisvinant iš pačių susikurtos nelaisvės.

Taigi, kaip pasaulį mato žmogus, kuris myli save?

Mylintis save žmogus žino, kad jis yra PAKANKAMAS. Tai gali pasirodyti per daug paprasta, bet tai padaryti – būtina. Kiekvienam verta pasakyti sau: “AŠ ESU PAKANKAMAS!” Labai dažnai sunkiausia kelionės dalis – pasakyti sau, kad esi vertas šios kelionės. O jūs tikrai vertas! Priimkite savo “trūkumus”. Pripažinkite klaidas. Liaukitės slėptis ir meluoti. Sudarykite sandėrį su tiesa ir aukite. Jūsų tiesa nebaus jūsų. Kokiu keliu beeitumėt, jūs visada – pakankamas. Klaidos, kurias padaro mylintis save žmogus, jo nesužeidžia, o suteikia išminties, stiprybės ir jėgų augti. Jis neslepia savo “trūkumų” tyliame kampelyje, atsargiai žvilgčiodamas pro langą į gyvenimą. Jis eina į gyvenimą atviras ir tikras, su visais savo “trūkumais” ir klaidomis, nes jų dėka jis gauna galimybę mokytis ir eiti pirmyn. Jis nesistengia pasivyti vaiduoklio vardu “tobulybė” ir nebando apsimesti kažkuo, kuo jis nėra…

Jūs esate JŪS. Atitraukite savo dėmesį nuo išorės ir susikaupkite savyje. Įsiklausykite į savo vidinį balsą. Galvokite apie savo reikalus. Saugokite norus ir svajones savo Širdyje ir skirkite jiems laiko kiekvieną dieną. Nebijokite eiti savo keliu vieni. Pamilkite savo vienatvę ir neleiskite kitų mėtomam nesupratimui, pykčio ašaroms ar negatyviems žodžiams atitraukti jūsų nuo jūsų tiesos ir Meilės…Meilės sau – tam, kas esate.

Žmogus, kuris myli save, žino, kad jam pavyks įveikti visas kliūtis. Problemos daro gyvenimą įdomiu. Netikite? Pamėginkite įsivaizduoti, kad iš jūsų gyvenimo išnyko absoliučiai visos problemos ir situacijos, kurias reikia spręsti. Viskas vyksta ramiai, lyg savaime. Kiek laiko jums bus įdomu? Savaitę, mėnesį, metus? O kas toliau? Nuobodi rutina ir plūduriavimas savo sultyse? Juk įvairių situacijų sprendimas, gyvenimiški galvosūkiai ir iššūkiai įprasmina gyvenimą. Ir mylintis save žmogus tai žino. Ir jis žino, kad jam pavyks. Jis nusišypso, padaręs klaidą, ir iš jos mokosi. Jis gali juokauti apie savo nesėkmes ir pasisemti iš jų išminties ir jėgos. Jis drąsiai susitinka su kliūtimis ir jas įveikia.

Ar jis visada jaučiasi komfortiškai? Žinoma, ne. Bet jis žino, kad tai – verta. Jis žino, kad kiekviena emocinio diskomforto banga nuplauna seną sluoksnį ir stumia jį pirmyn – link lobio, kurio jis galbūt net nesitikėjo atrasti. Patirties trūkumą jis paverčia naujais suvokimais. Nusivylimus jis paverčia savo stiprybe. Patiriamą neapykantą jis paverčia gerumu. Niekas nesako, kad lengva plaukti banguojančia jūra, bet kantrybė ir žinojimas, kad pavyks, suteikia jėgų. Žmogus, kuris myli save, žino, kad diskomforto bangos pavers jį stipresniu ir sveikesniu, nei jis yra šiandien.

Žmogus, kuris myli save, pasirenka atsakomybę vietoje kaltės. Kai jo gyvenime vyksta nemalonūs dalykai, jis ieško būdų prisiimti atsakomybę. Jis neieško tų, į kuriuos galėtų besti pirštu ir pasakyti: “Tai jie kalti! Viskas per juos!”. Jis žino, kad atsakomybės perkėlimas ir kaltųjų paieška neišspręs susidariusios situacijos. Tai tik stiprins nerimą ir klampins bejėgiškumo liūne. Mylintis save žmogus priima situaciją tokią, kokia ji yra, pasirenka atsakomybę ir ieško būdų permainoms, kai tuo tarpu kiti verda kančios ir sąstingio košėje.

Prisiminkit… jūs esate vienintelis žmogus, atsakingas už savo gyvenimą. Atsakykite į klausimą: kas gali jus priversti kažką daryti ar kažko nedaryti? Kodėl jūs darote arba nedarote vienų ar kitų dalykų? Kas yra atsakingas už jūsų mintis, emocijas ir veiksmus? Geriausia jūsų gyvenimo dalis prasidės tada, kai jūs nuspręsite, kad jūsų gyvenimas priklauso jums, ir liausitės kaltinti kitus ir save, desperatiškai reikalaudami palaikymo, paramos ir eikvodami jėgas kontrolei. Jūs galite kontroliuoti tik save, tik vieną akimirką ir tik vienoje vietoje – čia ir dabar. Tikėkite, kad jūs galite padaryti tai, dėl ko gyvenate. Kartais tai gali būti sunku, bet tęskite kelionę nepažįstamais keliais ir ieškokite sprendimų. Sukurkite savo taisykles. Parašykite savo žaidimo planą. Sėkmės nerasite, jeigu stengsitės žaisti pagal kitų sukurtas ir išmėgintas taisykles, klaidingai galvodami, kad tai yra saugu.

Žmogus, kuris myli save, nuolat mokosi. Kaip kartą sakė Mahatma Gandhi: “Gyvenk taip, lyg rytoj mirtum. Mokykis taip, lyg gyventum amžinai.” Gyvenimas yra knyga, ir tie, kurie savęs neugdo, perskaito tik kelis jos puslapius. Kai geriau žinai, geriau gyveni ir aukščiau save vertini. Save mylintis žmogus tai puikiai supranta. Jis žino, kad tikras išsilavinimas gaunamas ne tik universiteto auditorijoje, bet ir kavinėje, skaitant knygas ir mokantis naujų dalykų. Mes galime išmokti tik to, ką norime išmokti, ir kam skiriame laiko ir jėgų.
Pažvelkite į bet kurį garsų mokslininką, verslininką, menininką ar istorinę asmenybę. Ir jūs aptiksite, kad šalia formalaus išsilavinimo didelę vietą jų gyvenime užima nuolatinė saviugda. Tas, kuris myli save, negaili laiko ir energijos mokytis, tobulėti ir augti.

Mylintis save žmogus vysto savo aistras ir talentus. Jeigu jums gyvenimas kažką reiškia, pradėkite gyventi savo gyvenimą. Pasirinkite tą kelią, kuriame yra jūsų širdis, o ne tą, kuriam pritaria aplinkiniai. Kiekvienas žmogus jaučia švelnią trauką kažkuriai idėjai ar veiklai. Ir tik save mylintis žmogus pripažįsta ir gerbia savo vidinius siekius, skirdamas jiems savo dėmesį ir energiją. Jis matina tai, kas jam svarbu. Jis žino, kad šis vidinis alkis yra daug svarbesnis, nei kylančios baimės. Jis maitina savo aistras ir talentus nepaisydamas to, kaip tai atrodo kitiems.

Žmogus, kuris myli save, gyvenime atlieka ne stebėtojo vaidmenį. Jis gyvena šiame pasaulyje, šioje dienoje, kasdienybėje kaip aktyvus veikėjas. Kiekvieną rytą jis paklausia savęs, kas jam iš tikrųjų svarbu. Ir sukaupęs ryžtą, drąsą ir valią, jis kuria dieną pagal savo atsakymus.

Žmogus, kuris myli save, nustato savo ribas. Ne kiekvienas įvertins tai, ką jūs darote dėl jų. Išsiaiškinkite, kas yra vertas jūsų dėmesio, o kas tiesiog naudojasi jumis. Jeigu jūsų laikas ir energija skiriama ne tiems santykiams, jūs greitai pavargsite nuo trumpalaikių draugysčių, paviršutiniškų romanų, kurie dažniausiai yra tiek pat įtraukiantys, kaip ir beviltiški. Ir nuolat stebėsitės pojūčiu, kad dalyvaujate nesibaigiančiose meilės ir dėmesio gaudynėse.

Todėl tas, kuris myli save, kuria santykius iš pagarbos sau ir savo vertės suvokimo. Jis nelaukia, kad būtų visiems reikalingas. Ir jam reikalingi ne visi. Jis žino, ko jam reikia, kad jaustųsi mylimas ir gerbiamas. Jis žino ir tai, ko reikia kitiems. Jis švelniai parodo savo ribas ir jeigu tos ribos yra peržengiamos, jis turi pakankamai sveiko proto ir drąsos, kad apsisuktų ir nueitų į kitą pusę.

Žmogus, kuris myli save, laikosi savo standartų. Siaubinga… būnant antrame lygyje, apsimesti, kad esi vis dar pirmame. Apsimesti, kad jums nereikia meilės ir pagarbos, kai jums tai reikalinga. Meluoti sau ir sakyti, kad viskas yra gerai, kai taip nėra. Įtikinti save, kad darbas, kurį dirbate, jums patinka, nors jūs žinote, kad galite daug daugiau.

Žmogus, kuris save myli, niekada nenuleidžia savo standartų kartelės dėl netinkamų priežasčių. Tai – garbingas gyvenimas. Tai – gyvenimas, darant teisingus dalykus nepriklausomai nuo to, ar apie tai kas nors sužinos, ar ne. Tai, ką kiti žmonės žino apie jus, yra jūsų reputacija. Jūsų garbė – tai, ką jūs žinote patys apie save.

Žmogus, kuris myli save, visiškai atsiduoda šiai akimirkai. Jis vertina save ir vertina tai, kaip jis leidžia savo laiką. Jis žino, kad vienintelis momentas, kuris egzistuoja, yra čia ir dabar. Ir jis pilnai atsiduoda šiai akimirkai.

Mums reikia iš naujo išmokti būti Žmonėmis. Nevenkti akių kontakto. Nesislėpti už įvairiausių menkniekių. Už šypsenos. Paklausti, kaip sekasi. Ir KLAUSYTI. Mes tiek daug prarandame, nedarydami to…

Nesugebėjimas susitelkti į šią akimirką veda mus prie suvokimo stokos ir tai dažnai trukdo mūsų bendravimui. Tai gali sugriauti ir svarbius santykius. Jūs negalite išgirsti, suprasti ar pajausti nei savęs, nei kito žmogaus, kol neskiriate tam viso savo dėmesio. Jūs negalite dalyvauti bendravime tuo metu, kai maklinėjate “veidaknygės” puslapiais ar kitaip leidžiate gyvenimą savo telefone. Viena ausim klausydami pašnekovo, retsykiais žvilgtelėdami į jį, jūs atskiriate save nuo realaus bendravimo ir realaus gyvenimo. Tad…būkite iš tikrųjų su tais, kurie dabar yra šalia.

Žmogus, kuris myli save, dalinasi su kitais. Žmogui, kuris myli save, nereikia turėti daugybės daiktų, kad jis jaustųsi turtingas ir galėtų dalintis su kitais. Jam užtenka to, kas jį supa. Ir jis nebijo dalintis. Gali būti, kad šiandien tau kažko trūksta. Gali būti, kad dabar turi mažai pinigų. Ir atrodo, kad nėra kuo pasidalinti. Bet tu tikrai turi tai, kuo gali pasidalinti su kitais. Galbūt tu turi daug kantrybės ir gali išklausyti kitą. Galbūt tu daug žinai kažkurioje srityje ir savo žiniomis galėtum pasidalinti. Galbūt tavyje yra daug gyvybinės jėgos, kuria galėtum pasidalinti su pagyvenusiu kaimynu, kuriam sunku parsinešti maisto iš artimiausios parduotuvės. Tu gali pradėti šypsenų kelią, nušviesiantį ne vieno žmogaus dieną. Tik nusišypsok praeiviui. Juk gyvenimas – ratas. Tai, ką tu duosi šiandien, rytoj sugrįš su kaupu. Galbūt ne iš tų, kuriems davei, bet būtinai sugrįš.

Žmogus, kuris myli save, nebaudžia savęs už tai, ko negali valdyti. Jis žino, kad gyvenime būna momentų, kai mes įstringame, sėdime ir nežinome, ką daryti. Mums reikalingos situacijos, žeidžiančios mūsų širdį ir protą. Tam, kad sužinotumėm, kaip pasiduoti, kad išmoktumėm paleisti planus, kontrolę ir reikalavimus, jog viskas vyktų taip, kaip mes sugalvojome. Juk kai kurie dalykai gyvenime įvyksta tik tada, kai jiems ateina laikas…O kartais geri dalykai baigiasi greičiau, nei mes norėtumėm. Ir mylintis save žmogus nekovoja su tuo. Jis žino, kad šios pabaigos – puikiausias laikas tam, kad pažiūrėtum į save, kad galėtum atgimti su dėkingumu už praeities pamokas… ir atverstum naują savo gyvenimo skyrių.


Praktiniam darbui

Paimkite popieriaus lapą ir padalinkite jį į dvi dalis. Vienoje lapo pusėje rašykite viską, ką apie save manote: jūsų stipriosios savybės; sudėtingos situacijos, kurias jums pavyko išspręsti; žmonės, kurių gyvenimus jūs palietėte; jūsų pasiekimai ir vertybės, kurios stiprina jūsų savigarbą. Kitoje lapo pusėje rašykite: jūsų silpnosios savybės; problemos, kurių iki šiol neišprendėte, galbūt buvote per daug egoistiški, permetėte atsakomybę kitiems ar netesėjote pažadų. Tai jau seniai beldžiasi į paviršių. Jums reikia tai pamatyti ir pripažinti. Taip jūs susilpninsite įtaką, kurią visas tas “archyvas” daro jūsų gyvenimui.

O tada skaitykite viską, ką parašėte garsiai. Uždėkite ranką ant širdies ir pasakykite sau: “Aš stiprus. Aš silpnas. Aš turiu trūkumų. Aš palūžęs. Aš mokausi. Aš pažeidžiamas. Aš – Žmogus. Ir nežiūrint į visa tai, aš leidžiu sau mylėti save. Aš augu, tobulėju ir savo klaidas naudoju augimo keliui. Aš priimu save visą. Aš tampu geresne savęs versija.”

Šaltinis www.marcandangel.com
Parengė drasagyventi.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here