Žmona pastoviai mane žemina prie žmonių

agresyvi-zmonaKlausimas:

Sveiki,
esam vedę jau 15 metų, turim nuostabius vaikus, butą, dvi mašinas, esam materialiai apsirūpinę, atrodo nieko netrūksta ir galėtume puikiai gyvent. Tikrai myliu savo žmoną, esu pakankamai romantiškas, mėgstu keliauti, mėgstu rodyti dėmesį savo mylimai moteriai, tačiau vis dažniau pastebiu, kad jai to nereikia… Ji pastoviai mane žemina, prie žmonių bando parodyti, kad aš pats blogiausias vyras pasaulyje, šaukia ant manęs prie vaikų, ieško priekabių be jokios priežasties, dažnai atrodo, kad jos tikslas yra susipykti.. Labai sunku taip gyvent, kai nežinai, kas darosi jos galvoje. Niekada negirdžiu iš jos jokio švelnaus žodžio ar pagyrimo, nors pats visada stengiuos parodyti jai, kad matau ir vertinu tai, ką daro ji..
Ne kartą bandžiau sėstis ir kalbėtis apie tai, kas vyksta, bet ji nesileidžia į jokias kalbas.. Pradedu manyti, kad manęs nebemyli, gyvena tik iš įpratimo, ar išskaičiavimo… O gal net turi kitą… Kyla ir tokių minčių…
Prašau, patarkit, kaip prieiti prie jos, kaip perskaityti jos mintis ir grįžti į normalų gyvenimą?

Pagarbiai,
Audrius (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveiki,
Skaitant jūsų laišką jaučiu lyg esate uždarytas, aptvertas ir vis atsitrenkianti į užrakintas tas pačias duris: stengiatės, bandote kalbėtis su žmona, tačiau tarpusavio santykiai nesikeičia.

Nurodote, jog materialinė gerovė jums apibrėžia puikių šeimos gyvenimą, vis dėlto tenka patirti, jog santykiai su žmona, vaikais taip pat yra labai svarbūs ir reikalauja nemažų pastangų juos palaikant bei užtikrinant darnią atmosferą namuose.

Išreiškėte daug nepasitenkinimo, nusivylimo žmonos elgesiu. Tenka pastebėti, jog jūsų mintys kiek vienpusiškos: kaltinimai žmonai bei savo elgesio gynimas, pateisinimas. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių dinamiką atrodo, jog jūs viską atliekate “kaip reikėtų”, tačiau jūsų žmona visiškai neteisingai. Kad ir kaip norėtųsi ginti save, savo elgesį, tarpusavio santykiuose nebūna vieno kalto. Drauge santykius kuriame, drauge galime ir sugriauti.

Rašote, jog stengiatės rodyti dėmesį savo žmonai, tačiau ji to nevertina. Verta pasvarstyti, kokį dėmesį įprastai jai rodote. Nes materialinis dalykas, dovana nelygi emocinei šilumai, elgesiui kito atžvilgiu. Gal būt tame pagrindinė jūsų santykių bėda?

Gaila, bet gana dažnai tikimės, jog materialinis daiktas vertingesnis, labiau džiugina nei laikas skirtas kitam žmogui, bendravimas su juo. Ar pakankamai, jūsų nuomone, prisidedate padėdamas žmonai namuose, ar daug laiko praleidžiate su šeima, ar po 17 metų kartu dar išlaikėte savo mielas tradicijas, staigmenas vienas kitam?

Išgyvenate dėl, jūsų nuomone, nesuprantamo, netinkamo žmonos elgesio, kuomet ji jus kritikuoja, ieško priekabių. Labai dažnai tokiu savo elgesiu žmogus siekia nesąmoningai parodyti, jog jam sunku, skauda, jis netiesiogiai kreipiasi pagalbos.

Minėjote, jog iš savo žmonos negirdite pagyrimo, palaikymo, tačiau pats stengiatės parodyti, jog matote, ką ir kaip daro ji. Ir vėlgi būtų labai naudinga žinoti, kokiu būdu parodote, įvertinate žmonos elgesį. Tikriausiai ne kartą teko išgirsti, jog geriausias būdas išvengti konfliktų, nesantaikos bendravime yra reikšti savo mintis, jausmus konkrečiomis ir aiškiomis frazėmis.

Spręsdamas santykių problemas norėjote kalbėtis su žmona, sužinoti, kas negerai, kas vyksta. Tačiau skaitant jūsų laišką man ne kartą kilo klausimas, o kaip gi jūs? Ar jūs viską išsakote savo žmonai?Ar išreiškiate, kaip jaučiatės dėl dabartinių santykių, dėl nemalonaus jos elgesio? Santykiai turi būti lygiaverčiai, jei norite, kad žmona jums atsiskleistų, išsakytų savo mintis, tokį pat pavyzdį turite duoti ir jūs. Nes galbūt ji taip pat jaučiasi nejaukiai nesuprasdama, kas slegia, neramina jus. Jos minčių perskaityti, kaip rašote, nereikia tam turime tarpusavio bendravimą.

Pasistenkite daugiau dėmesio skirti kritiškesniam savo elgesio analizavimui, galbūt reikšmingiems jo pokyčiams išsiaiškinti. Jei norėtumėte detaliau išanalizuoti santykių problemas, rasti atsakymus į iš jūsų laiško iškilusius klausimus būtų labai naudinga jums su žmona apsilankyti psichologo konsultacijoje. Jei žmona atsisakys, galite kreiptis ir vienas, pats asmeniškai. Taip pat gal būt jums pravers ir  Vyrų krizių centro parama.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com

Gali sudominti: Bendravimo kokybė poroje, Emociniai nuodai, Dvi šeimos

Share Button

You may also like...

19 komentarų

  1. patariu parašė:

    Susirask meiluze, ir pamatysi, kaip tau pasidarys dzin, kad ji tave zemina ir t.t. :) Meiluze tave aukstins ir jausies gerai. Gyvenk, kaip gyveni, tiesiog turek dar zmogu kuris tave supras.

  2. Anonimas parašė:

    Joo kažkaip psichologė šališkai pažiūrėjo. Žinoma viskas prasideda nuo savęs, bet gi matomai, kad ji tavęs negerbia, gal reiktų pamažint jos kišenpinigių dozes?

  3. as parašė:

    aciu uz tokia meile ir pagarba. dar ant sitos zemes

  4. Va parašė:

    Ruoškis skiryboms, jau šaukstai po pietų santykius atstatinėti, ji tavęs nemyli, nes mylintis žmogus taip nedaro, ypač prie svetimų.

  5. Ieva parašė:

    Komentatoriau, vardu ,,patariu“- neskubėk dalinti tokių patarimų. Manau, bent kiek moralės, valios ir elementarios savigarbos turinčiam žmogui turėtų būti atgrasus toks sprendimo būdas. Žinoma, galbūt jis ir būtų lengviausias, tačiau santykiai nėra tas dalykas, į kurį būtų galima žiūrėti paviršutiniškai bei galvoti tik apie save ar elgtis taip, kaip tau pačiam paprasčiausia. Tai būtų kvaila.
    Audriau- tiesą pasakius, panašią krizę ir man teko išgyventi; skirtumas tik tas, jog aš pati buvau tavo žmonos vietoje. Neretai netgi nejučia žeminau savo gyvenimo palydovą, jį pašiepdavau, buvau irzli ir dažnai be priežasties ant jo niršdavau. Mačiau, kaip jis kentėjo, tačiau į didesnes diskusijas su juo taipogi nesileidau. Negaliu pasakyti tikslios viso to priežasties- galbūt mūsų santykiams buvo užėjęs tas ,,nusileidimo“ etapas, kai viskas pradėjo krypti į negatyvo, ne pozityvo pusę; niekur nebemačiau prasmės, nebuvau laiminga, buvau prispausta rutinos. Visgi mano širdies draugas kartą privertė mane nuoširdžiai išsikalbėti, papasakoti, ką jaučiu, netgi paklausė, ar nenorėčiau santykių baigti. Atvirai pasakiau, kad nesu laiminga, o neilgai pagalvojusi tiek jam, tiek pati sau galiausiai atsakiau ir tai, kad santykiai man yra brangūs bei jų nutraukti nenoriu. Abu sutartinai kibome į jų gerinimą- suvokimas, kad viskas, ką turiu man yra labai svarbu mane tarsi išbudino, privertė kitomis akimis pažiūrėti į savo besistengiantį vyrą, o tai, jog esu nelaiminga, paskatino jį elgtis taip, tarsi būtume kątik įsimylėję- be priežasties dovanoti man gėles, meiliai apkabinti, sakyti komplimentus, žodžiu, tarsi grįžti į santykių pradžią. Tai neįtikėtinai padėjo. Šiuo metu santykiai yra puikūs, o pasakyti jam šiurkštų žodį man tiesiog neapsiverčia liežuvis. Tad mano patarimas: pasistenk, jei reikės, net PRIVERSK savo mylimą moterį kalbėtis, sužinok, kas ją slegia, išsiaiškink, ar ji tebenori viską puoselėti; jei taip, leisk jai pačiai šitai įsisąmoninti, o pats, gal kiek pasinaudodamas jos būsena, kaip tik išgali rodyk, kokia ji tau svarbi ir kaip labai tu ją myli bei saugai. Tikiuosi, mano patarimas tau padės!

  6. vdas parašė:

    Patinka šis puslapis, gaila, bet retai tenka perskaityti apie vyriškas problemas. Išties pasiūlymų ir įtarimų gali rastis įvairių, bet jei kalbėti apie pagarbą, tai moteris labiau gerbia vyrą, ištikimą savo žmonai. Vyrai savo tarpe mažiau pagarbos rodys turėjusiam itin daug moterų. Neteko susidurti? Tarytum instinktas – nėra pagarbos ir gana, vien pašaipos. O dėl ko vyrą turėtų gerbti žmona? Dėl to paties, dėl ko gerbė, kai tik susipažino. Ir viena pagrindinių vyro savybių visada pelnanti žmonos pagarbą – jo galimybės, protas (išmintis) ir noras mokytis (tobulėti, tobulintis). Pradžioje tai mokykla, specialybė, aukštoji, aukštesnioji, puikūs profesiniai pasiekimai, karjera ir panašiai. Tačiau galima pastebėti, jog tai veikia iki tam tikros ribos – na, negali turėti 10 diplomų, negali pakilti aukščiau generalinio direktoriaus.. O kaip tada bus su ta pagarba, kai vyras nebetobulėja, neįgyja naujos išminties už ką moteris atrastų pagarbą?

    GAlbūt dabar taip ir susiklostė. Kaip rasti išeitį? Negaliu patarti, galiu tik pasvarstyti, kad jei man nutiktų panašiai ateityje po kokių 7-10 metų, tai šis atsakymas pasitarnautų kaip laiškas sau į ateitį. Išeitis perdaug paprasta.
    Jei gerbūvio materialumas išstūmė dvasingumą, savitarpio supratimą, meilę ir pagarbą, pasistengčiau stiprinti dvasingumą. Juolabiau, kad anot kai kurių autorių, šeimoje būtent vyro pareiga rūpintis šeimos vertybių sistema ir dvasiniais dalykais – priklausomai nuo tikslų ir sutinkamai pagal kepurę. Labai platu. Dvasinis dalykas ne sekmadieninė bažnyčia, nors gali apimti ir ją. Apima ir sportą – nes tai dvasinė sveikatingumo išraiška. Ir knygos – dvasinė išminties išraiška. Ir pomėgis (keliauti!) – dvasinė pažinimo išraiška. O taip pat tai ugdyti vaikus dorybingus, išleisti juos į universitetus pagal jų gabumus ir talentus. Tad deramas švietimas, vertybės šeimoje – „dvasingumas“ – vyro pareigos linija. Bet čia, jei šeimos galva nenori tobulintis, ar gali jo pati pasąmoningai palaikyti už tai, ko tas neatlieka? Todėl jums smarkiai pasisekė, jei situacija spaudžia pradėti tobulintis naujoje plotmėje stengiantis sugrąžinti į šeimą dvasines verybes (kaip priešingybė sumaterialėjimui).

    Kaip tą atlikti – negaliu patarti, bet galiu parekomenduoti gal girdėtą Torsunovą O.G. Jis turi itin daug patirties šiuose dalykuose, noriai ja dalinasi. Specialiai paieškojau vienos jo paskaitos ir primygtinai siūlyčiau pasiklausyti Настоящая спутница жизни (Торсунов) http://www.youtube.com/watch?v=FGdDP2GU6n0 Jei neužkabins iki 2 šio video minutės, tada atsukite 5:30. Jei ir tada – ne, pažiūrėkite bent jau minutę nuo 15:00 – svarbiausia minutė laiško problemai.

    Pridursiu, jog tai charizmatiškas ir įdomus žmogus. Daugeliui jis – stiprus autoritetas. Galima rasti daugybę jo paskaitų. Beje, tai taip pat dvasinis dalykas :) Jei bus įdomu, rugsėjo 6-8 dieną atvyksta į Vilnių, Litexpo, tad jei ką sudomins, Tiketoje prie „Seminarai“ galima įsigyti bilietų į jo paskaitas. Tikrai daug kas, žinantis apie šį žmogų, norėtų atsidurti toje pat salėje. :) Tai tiek. Hau!

  7. ib parašė:

    paskaityk knyga Vyrai is marso, moterys is veneros. joje pvz sakoma, jog moteriai reikia gero klausytojo, kai ji nusiminusi ir pasakoja problemas, reikia apkabinimo, supratimo o ne patarinejimu… gal perskaicius knyga ir pamacius kokie zodziai, frazes skaudina moteri, o kas dziugina, gal tas pades santykius atgaivinti.. o siaip daugelis galvoja, kad uztenka keliones ir pan., o kaip pas jus yra su prisilietimu, apkabinimu, laikymu uz rankos, buciniais ar netiketais pakstelejimais i skruosta, kaip su komplimentais? moteriai reikia pagirimu, zinojimo, kad jus ja zavites, kad esat brangi, kad reikalinga… tuomet ir ji jums prades teikti dziaugsma…

  8. Žmona parašė:

    Sveiki, iš savo patirties galiu pasakyti, kad mylinti moteris su vyru taip nesielgia. Kai nustojau mylėti savo vyrą, erzino kiekviena smulkmena, viskas ką jis darė buvo negerai, nors iš tiesų jis stengėsi sulipdyti mūsų santuoką, bet galiausiai aš ėmiau jo už tai nekęsti. Gyvenau iš įpratimo ir todėl, kad taip buvo patogu. Nemylėjau, bet ir paleisti jo nenorėjau, nes jis buvo MANO NUOSAVYBĖ. Todėl gyvenom kartu, bet ėdėmės, kaip šuo su kate. Nuo to nukentėjo ir mūsų santykiai su vaiku. Šitas karas truko gal dvejus metus, abu priėjom prie išvados, kad reikia skirtis, taip ir padarėme. Dabar bendraujam puikiai, atsigavo ir vaikas, dingo ir neapykanta. Jei žmona jūsų nemyli, nepadės nei gėlės, nei bučiniai, nei staigmenos, nei švelnūs žodžiai, nei pokalbiai, nes ji tiesiog nemyli.. Siūlyčiau atvirai apie viską pasikalbėt, galbūt parašykit jai laišką, kuriame pasakyti galite viską, ką jaučiate ir ką galvojate, gal tai padės jai išgirsti jus. Jei ne, galite eiti tiesiai pas advokatą ir ruošti skyrybų dokumentus. Linkiu jums sėkmės, stiprybės ir ryžto.

  9. Audrius parašė:

    Sveiki, matau psichologė gana šališkai pasižiūrėjo į mano problemą. Man nėra svarbiausi materialiniai dalykai, jei taip būtų būčiau klausęs, kaip nusipirkti trečią mašiną, o ne kaip susigrąžinti žmonos meilę… Man tikrai rūpi šeima, TAI DIDŽIAUSIAS MANO TURTAS. Deja žmonai labiau rūpi butas, mašina, mano uždarbis, skudurai ir vakarėliai. Viską jai daviau, nes norėjau, kad ji būtų laiminga, turbūt persistengiau.
    Ne kartą buvau paruošęs vakarienę prie žvakių su šampanu ir gėlėm, bet ji vis užtrunka darbe, vis dažniau lieku vienas vakare su vaikais, ji neturi laiko rytiniam bučiniui, nes laikas praleistas prie veidrodžio jai svarbesnis.. Ji neturi laiko vakariniams pasivaikščiojimams su šeima, nes darbe reikia ruošti ataskaitas, ji neranda laiko pokalbiui su manim, nes grįžta iš darbo pavargusi.. Ji juokiasi iš mano komplimentų, ji atvirai tyčiojasi iš mano jausmų, nes žino, kad be proto ją myliu.. Nenoriu netekti šeimos, todėl ir kreipiausi čia, griebiuosi šiaudo, bet matyt per vėlu..

    • admin parašė:

      Audriau, tikrai gerai, kad kreipėtės, kad apskritai kažką darote. Suprantama, kad jums yra sunku ir apmaudas bei kiti sunkūs jausmai slegia it pančiai… Bet tokios problemos vargu ar gali būti laiškais sprendžiamos, psichologas parekomendavo kreiptis į specialistus, t.y. pasitelkti profesionalią pagalbą šiai padėčiai spręsti… Pasinaudokite patarimu. Sėkmės!

  10. Inga parašė:

    Audriau, naivu tikėtis, kad vienas atsakymas – su patarimais ir viešo laiško komentarais gali realiai padėti išspręsti šeimos kaip sistemos, su savo tikslais, principais ir taisyklėmis, kurių, savo ruožtu, laikosi arba nesilaiko šeimos nariai, problemas. TIK INDIVIDUALUS, giluminis sisteminis darbas su šeimos nariais gali padėti rasti esmines priežastis ir priimti tinkamus sprendimus. Linkiu nenuleisti rankų ir tęsti pradėtą darbą, prisiimant atsakomybę už save, savo vertybes ir savo gerovę. Kelią įveikia einantis…

  11. gugu parašė:

    Zmona yra karjeriste. Panasu, kad jai nereikia labai siltu santykiu, nereikia meilaus ir romantisko vyro. Jai reikia zaismingumo ir siokios tokios konkurencijos. Suprantu kad seima jums labai svarbi, taciau pabandyk elgtis kaip „siknius“ zmonos atzvilgiu. Pagalvok kokia butu tavo saviverte jei turetum meiluze, kaip tada jaustumeisi, kaip tada ziuretum i zmona. Nesiulau susirast meiluzes, taciau siulau elgtis lyg ja turetum. Nebuk tas kuris turi uzkariauti savo zmona, leisk jai tai padaryti uz tave. Mieli ir nekaltai skambantys sakiniai, kol prie ju nepridedi poros zodeliu, kurie visiskai pakeistu sakiniu prasme ir tt. Elkis kaip santykiu pradzioje kai abu tampetes uz usu ir vienas kita erzinote ir tuo paciu kibinote kiekvienu sakiniu. Zinoma tai turi buti daroma subtiliai, neizeidinejant ir neminant ant vienas kito silpnu vietu. Just my 2ct

  12. Virginija parašė:

    Galbūt kalbate skirtingomis meilės kalbomis? Prie visų patarimų pridėsiu ir savo: siūlau lengvai skaitomą Gary Chapman knygą
    „Penkios meilės kalbos. Kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą“. Be to didmiesčiuose vyksta įvairūs seminarai poroms, pvz. „Santuokos kursas“, „Per juokus į geresnę santuoką“.

  13. xxx parašė:

    Turėjau tokią pačią problemą. Išsprendžiau tik pakeitęs savo elgesį į atitinkamai grubų. Nustojau užleisti vietą, praleisti koridoriuje, jeigu ji nepamatydavo susikertant keliams, leisdavau kietai atsitrenkti ir atšokti, tiesiog parodydamas normalią jėgą. Iš pradžių šaukdavo, rėkdavo, įžeidinėdavo, bet aš tylėdavau. Ilgainiui pradėjo žiūrėti į mane atidžiau, pagarbiau. Prireikė kelių metų.

  14. Valera parašė:

    Mano patarimas – skirkis. Pats per tai perejau. Jei zmona negerbia ( o ji negerbia) – nieko nebepadarysi.

  15. Reka parašė:

    Noreciau ir as kokio patarimo,ka man daryti.Gyvename su drauge kartu jau astunti metai,ji turi sunu nuo pirmo vyro…Ji auginu kaip savo kai pradejom kartu gyventi jam buvo 3 metukai,tai galima sakyt kad nuo mazu dienu ji auginu…Is drauges paskutini kokie 3-4 metai sulaukiu vien tik puolima,saukima,kamantinejima i mano puse ir t.t.As paprasciausiai jos net nebemyliu ,as jai jauciu neapykanta,negaliu jos net akyse matyt,nes man vien pagalvojus apie ja bloga darosi,nes kai jauties zmogus kaip suns vietoje tai dingo ir visi jausmai..Bet beda tame ,kad kad ir kaip jos nekenciu ji pastojo nuo manes ir apie pastojima suzinojau kaip tik ta diena kai jau ruosiausi butent ta diena pasakyt kad viskas skirtis noriu ,butent ta diena ji man pasake kad ji nescia ,man nespejus net pasakyt kad noriu skirtis..Nors apie tokias skirybas ir ji pasakydavo ir as,bet ir toliau gyvendavom ,truputi santykiai pageredavo,bet po kiek laiko vel viskas gryzdavo i senas vezias,vel pykciai ir nesutarimai..Man paprasciausiai nebelaiko neravai kasdien jaustis taip blogai,jaustis siuksle,nemylimu..Man nuo to tokio kasdienio nervinimosi ir pergyvenimo net sveikata sustreikavo,prireike ir antidepresantu pagalbos kuriuos pusantru metu vartojau, pradejo ivairus negalavimai sveikatos pult nuo pastovaus streso kuri patiriu kartu su ja gyvendamas..Esme tame kad ji dabar laukiasi nuo manes man dabar arti 40 jai 32 ir man tai bus pirmas vaikas apie kuri svajojau visa gyvenima ir kad kokie labai blogi musu santykiai as bijau skirtis ir palikt ja vien todel kad neteksiu vaiko,negalesiu but salia savo vaiko apie kuri taip svajojau ir taip jo norejau… Kartais atrodo jog viena diena isprotesiu nuo tokiu santykiu,aplamai net gyvent kartais nebenoriu nes jausmas baisus kai kasdien jauties siuksle ant kurio pastoviai rekia,saukia,kur kekvien zingsnyje visos kaltinimai suverciami tik man ir t.t. tikrai skirciausi su ja jei lietuvoje gyventume ,dabar gyvename uzsienyje ir zinau kad isiskyrus netekciau savo vaiko ,nes jei jau skirciaus tai palikciau saly ir gryzsciau i Lietuva gyventi.. kadangi jie liktu gyventi ten o as Lietuvoj tai galima sakyt kad vaiko nebematyciau,o jis man reikalingas ,jis mano svajone kurios sulauksiu tokiuose metuose..Lauksiu patarimo,ka man daryt,laukt kol gims vaikas ir gal situacija pasikeis,ar skirtis dabar-nors nenoriu del ateinancio vaikelio..Lauksiu patarimu ir nuomoniu aciu..

    • vdas parašė:

      Jeigu Reka dar skaitysi..
      Pirmiausia suprantu ką reiškia mylėto žmogaus nuolatiniai neaiškūs priekaištai, kaltinimai, kabinėjimąsis be aiškios priežasties. Užjaučiu, kad tenka tai patirti, todėl priimkite šiuos pamąstymus ne kaip kritiką ar stebuklingą piliulę, kuri ryt sutvarkys visas problemas. Tiesiog kaip užuojatos ženklą. O problema nebūtinai išsispręs rytoj ar po penkių minučių. Kol išsispręs, gali užtrukti. O tuo tarpu reikia keisti arba situaciją, arba požiūrį į situaciją. Tikiuosi, šviežus požiūris iš šalies bus dalis to, ko išties ieškote.
      Svarbiausia, kas krenta į akis, kad jums labai brangūs santykiai su jūsų moterimi, net jei dabar atsidūrėte Žiemos rūmuose. Svarbu, kad bendravimas nenutrūktų, kad galėtumėte ir toliau rūpintis, nors atrodo, kad tokios pagalbos kas diena ji nori vis mažiau. Bet, supraskite, aštuoneri metai kaip gyvenate kartu–dešimtadalis gyvenimo–ir jūsų moteris vis dar nežino kas ji, koks jos statusas. Jūs nerašėte ar supažindinote su savo artimaisiais, ar siekėte susipažinti su josios. Ką norėčiau tuom pasakyti, gal ir suprantate. Tiesiog kaip vyras turėtumėte žengti šį žingsnį pirmas. Dėl ko daugiau gali priekaištauti? Dėl to, kad negali pasirūpinti išvaizda, nori drabužių, kosmetikos? Kad nesulaukia iš vyro dovanotų gėlių ir papuošalų.
      Tiesiog pasielkite ne kaip visada ir ne taip, kaip ji tikisi, ir stebėkite, kaip tai paveikė. Jeigu turite ryškų tikslą auginti savo pirmagimį, tai ir pastangas nukreipkite savo vaiko mamai. Jumis ir taip rūpinasi, skalbia, lygina, tvarko, gamina valgyti. Nejaugi ji už tokį ilgą tarnavimą nenusipelnė nė kukliausio žiedelio?
      Net neįsivaizduojate kiek daug toks smulkus dalykas reiškia moteriai. Suprantate. Pradėkite nuo mažų dalykų keisti kasdien.. Lažinuosi, kad mašinos dureles ji vis dar atsidaro pati :) Kryptingai ir tikslingai puoselėkite savaitgalio tradiciją ar tradicijas, kurias būtų galima pavadinti „mūsų šeimos tradicija“. Be draugų, pažįstamų – kas yra jums jūsų šeima. Tai gali būti net sekmadieninis firminis patiekalas ar kelionė, pasivaikščiojimas. Tereikia pafantazuoti..Ir pavadinti savo šeimos tradicija. Jug šeima yra vienis.

      Dar. Kadangi ši tema yra gili kaip Marianų įduba, nagrinėti galima įvairiais kampais. Jei norite keisti ir keistis į gera, pajusti tam įkvėpimą – labai primygtinai rekomenduočiau išgirsti Astos Ivaškevičiūtės „Šalia kokio vyro pražysta moteris“. Ten begalės pasiūlymų kaip auginti gyvenimo gėles. Viliuosi atrasite tai, ką galėsite prisitaikyti. Jeigu norėtųsi išgirsti vyrišką poziciją, daugybę paskaitų rasite rusų kalba youtube pas Torsunovą-jis daug nagrinėja vyrų-moterų santykių problematiką ir daugeliui yra stiprus autoritetas. Paklausykite, ką jie nori pasakyti, stebėkite, lyginkite ar tikrai pasiteisina gyvenime, tikrinkite ir pertikrinkite.
      Linkiu visiems laimės.

  16. Aurelijus parašė:

    Nenusimink ir pradek gyvenimeli is naujo, suprantu sirdgela, skausma… as pats tai perejau, bet visu pirma turi buti is jos puses didele pagarba vaikams, vyrui, ka pats davei ir iki siol sieki. As ir turejau atrodo mylyncia zmona, nieko netruko, perdaug myledamas jai leidau viska, paskui prasidejo tokie zeminimai, patycios, kad nebepadejo mano keliaklupsciavimas jai, begiojimas is paskos ir maldavimas iki asaru. Tiesiog viena grazia diena susiemiau i rankas ir tikrai suradau verta mano jausmu moteri, ji padejo man atsistoti ant kojeliu ir toliau judeti musu vieninteliu gyvenimo taku. Nesigedyk del vaiku, jie laikui begant supras viska ir pasirinks ka reikes, svarbu nenustok jiems duoti tai, ka esi daves anksciau. Sekmes

  17. Lt parašė:

    Mylinti žmona taip nesielgia. Man buvo tas pats, zemino prie vaiko, šaukdavo, prisikabindavo kad negerai isploviau grindis ir pan. Jei nori prikibti visad rasi prie ko prikibti.
    1.Kodėl nesudejai skalbinių i skalbimo mašina?!?!
    2. Kodėl sudejai skalbinius skalbti, tu nemoki iš rūšiuoti!!?!?!
    Čia geriausias pvz kaip būti gali.
    Seip skirkis ir net negalvok, jei nemyli tai nebemyles. Vėliau spesit būti laimingi vėl su kitais

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.