skaito

Įdomus tyrimas buvo publikuotas Britanijos psichologijos žurnale. Mokslinio darbo autoriai – evoliucijos psichologai Satoshi Kanazawa iš Londono ekonomikos mokyklos ir Normanas P. Li iš Singapūro vadybos universiteto – pabandė nustatyti, kokie faktoriai įtakoja šiuolaikinio žmogaus subjektyvų laimės pojūtį. Jie išanalizavo daugiau nei 15 000 amerikiečių, nuo 18 iki 28 metų, apklausos duomenis, siekdami nustatyti, kaip įtakoja gyventojų tankumas, draugų kiekis ir intelektas laimės pojūtį. Kai kuriuos rezultatus galima pavadinti ganėtinai netikėtais, nors specialistams jie netapo atradimu.

Subjektyvaus laimės lygmens priklausomybė nuo įvairių faktorių – populiari tyrimų tema pastaraisiais metais: įvairiose pasaulio šalyse vykdomos apklausos, ekonomistai tiria, kaip pajamų lygis įtakoja laimę, šiuo klausimu domisi biologai ir kiti mokslininkai.

Konkrečiai, Kanazawa ir Li sekant analizės rezultatais, aptiko keletą koreliacijų.
Pirma, aptiktas ryšys tarp gyventojų tankio ir laimės pojūčio lygmens. Tankiai apgyvendintuose rajonuose žmonės jaučiasi blogiau. Tai žinomas faktas, patvirtintas prieš tai buvusių tyrimų: kaimo rajonų gyventojai jaučiasi laimingesni nei priemiesčių gyventojai, o priemiesčių ir mažų miestelių gyventojai, atitinkamai, jaučiasi laimingesni, nei didelių miestų gyventojai.

statistika

Antra, labiau laimingais jaučiasi žmonės turintys didelį skaičių draugų ir socialinių ryšių. Tačiau yra viena didelė išimtis. Kuo aukštesnis žmogaus intelektas, – tuo mažesnę įtaką jo laimės pojūčiui daro socialinių ryšių ir draugų skaičius. Dar daugiau, pastebima net visiškai priešinga koreliacija! Tai yra, ne tik, kad nereikia daug bendravimo, kad jausti asmeninę gerovę, bet atvirkščiai – kuo mažiau bendravimo, tuo geriau jam. Be to, protingiems žmonėms kur kas mažesnį poveikį daro gyventojų tankio faktorius.

„Gyventojų tankio faktorius daugiau nei dukart stipriau įtakoja žmones su žemu IQ, nei žmones su aukštu IQ, – teigia autoriai. – Ir labiau protingi žmonės realybėje būna mažiau patenkinti gyvenimu, jeigu su savo draugais bendrauja dažniau“.

Tai verta pakartoti atskirai: kai protingas žmogus daugiau laiko leidžia su draugais, – tai daro jį mažiau laimingu.

Pasirodo, specialistams tai nėra paslaptis: „Tyrimo rezultatai parodo (ir čia nėra nieko stebėtino), kad žmonės su aukštesniu intelektu ir sugebėjimais juo pasinaudoti… yra mažiau linkę švaistyti daug laiko bendravimui, todėl, kad susikoncentravę į kitus toliau siekiančius tikslus“, – paaiškina Carol Graham iš Brukingso instituto.

Kanazawa ir Li iškėlė nuosavą teoriją. Jie sako, jog medžiotojų-rinkėjų, kurias buvo mūsų protėviai, gyvenimo būdas, yra pagrindas to, kas daro žmones laimingais dabar. Tai yra, atitinkami faktoriai ir aplinkybės, kurie gerino mūsų protėvių gyvenimo kokybę, lygiai taip pat daro mus laimingais ir dabar – tai nedidelis gyventojų tankis ir komunikacija su savo giminaičiais ir draugais „iš savos genties“. Savo teoriją tyrinėtojai pavadino „savanos teorija“.

Beje, žmonėms su aukštu IQ „savanos teorija“ tinka tik iš dalies, kadangi jie geriau adaptuojasi prie pasikeitimų ir savarankiškai sprendžia naujas problemas be būtinybės bendrauti su „gentimi“.

Kiti mokslininkai skeptiškai įvertino Kanazwos ir Li „evoliucinę laimės teoriją“, tačiau niekas neginčija to fakto, jog žmonėms su aukštu IQ iš tiesų nereikia tokio socialinių komunikacijų skaičiaus, kaip žmonėms su žemu IQ.

Šaltinis geektimes.ru
Parengė infa.lt

loading...