Įskaudinau panelę kelis kartus visiškai atsitiktinai
Sveiki,
Mano vardas Robertas (pakeistas). Susidūriau su problema. Įskaudinau, pažeminau vieną panelę kelis kartus kitų jos draugų akyse. Tai įvyko visiškai atsitiktiniai, pažeminimai kurių nesakiau specialiai ir visiškai nenorėjau įskaudint. Neturėjau galimybių su ja
susitikt keletą dienų, todėl apie tai jai užsiminiau telefonu ir ji be galo užpyko. Paminėjo, kad tai nebuvo mano klaida, o jos, kad aš visiškai niekuo dėtas. Kalbėjo, kad ji padarė klaidą manim pasitikėdama ir apskritai su manim bendraudama.
Ji viską tiesiog išliejo ir nenorėjo nieko klausyti. Pasakė, kad nieko nenori girdėt ir padėjo ragelį. Atsiprašiau kelis kartus parašydamas žinutę ir bandžiau skambinti dar kartą, bet visus kartus atmetė ir nieko neatrašė. Susitiksiu su ja tik po kelių dienų mokykloje ir dabar visiškai nežinau kaip elgtis, nes ji mano klasiokė. Norisi tiesiog
mokykloje visiškai nekalbėt ir su niekuo nebendraut. Mes kartu su ja ir pora draugų būdavom mokykloj visą laiką kartu, o dabar norisi tik kažkur pasislėpti ir būti vienam. Nors iš kitos pusės žinoma norisi ir susitaikyt, bet vargu ar tai įmanoma. Taigi, dabar nebežinau ką daryti.
Esu visiškai pasimetęs ir nieko negaliu daryti nes esu paskendęs į gilią depresiją. Nemanau, kad paprasti žodžiai, kaip „atsiprašau, tai mano klaida, daugiau tai nepasikartos” padėtų, nes ji sunkesnio charakterio mergina. Mes nesusitikinėjom, bet ji man visada patiko.
Taigi prašau pagalbos!!!
Atsakymas:
Sveikas, Robertai,
Perskaičiau Tavo laišką, kuriame pasakoji apie tai, jog įskaudinai savo draugę pažemindamas ją prie kitų. Ačiū, jog daliniesi tuo, kas Tave neramina. Tiesa, nors atsakymas užtruko, tačiau tikiuosi, jog jis bus naudingas.
Skaitydama laišką, jaučiau Tavo nerimą ir pasimetimą dėl susidariusios nemalonios situacijos. Laiške rašei, jog visai nenorėdamas įskaudinai savo draugę pažemindamas ją. Vėliau bandei taisyti situaciją kalbėdamas telefonu, atsiprašydamas SMS žinute. Kaip suprantu, pasikalbėti apie tai kas nutiko ir atsiprašyti nepavyko, nes iš draugės sulaukei neigiamos reakcijos. O po to nežinojai, kaip reikės su ja toliau bendrauti.
Iš tiesų, kai įvyksta kas nors nemalonaus mūsų gyvenime, galime rinktis kelias išeitis. Viena iš jų, ir bene lengviausia – pasislėpti, užsidaryti ir laukti, kol situacija vienaip ar kitaip išsispręs arba pasikeis. Tokia reakcija yra labai natūrali, nes galime nežinoti, kaip geriausiai pasielgti, bijoti neigiamų arba dar blogesnių galimų pasekmių.
Kitas variantas – mėginti pakeisti situaciją. Tokiu atveju dažniausiai būname aktyvesni, pavyzdžiui, bandome atsiprašyti už tai, ką padarėme, išsiaiškinti situaciją.
Tiesa, kaip jau pats patyrei, galima sulaukti ne labai palankios reakcijos – kitas žmogus gali atsiriboti nuo mūsų. Tai iš tiesų gali skaudinti, nes nors ir padarei klaidą, tačiau bandai atsiprašyti, o kitas žmogus to nepriima ir atstumia tave.
Kita vertus, galima pamėginti atsidurti to žmogaus „kailyje“ ir suprasti jį. Kaip pats rašei, greičiausiai mergina sureagavo į pačią situaciją – jautėsi įskaudinta ir pažeminta, tad nenorėjo kalbėtis su Tavimi. Tokiu atveju galima duoti laiko apgalvoti situaciją, nurimti. Tą laiką galėtum ir pats išnaudoti ramiai apgalvoti, kas įvyko ir ką galima padaryti. Atsiprašymas yra svarbus dalykas, parodantis, jog pripažįsti savo klaidą ir gailiesi dėl jos, tad galima tą pabandyti dar kartą viskam aprimus.
Po kurio laiko ramiai pasikalbėjus, gali būti, jog situaciją pavyks išspręsti. Yra manoma, jog efektyvus konfliktų išsprendimas padeda žmonėms geriau pažinti vienam kitą, tapti artimesniais, pagerinti tarpusavio bendravimą.
Žinoma, gali nutikti ir taip, jog vis dėlto nesulauksi teigiamos reakcijos ir jūsų bendravimas bus kitoks nei anksčiau. Svarbu nepamiršti, jog bendravimas priklauso nuo dviejų žmonių, tad norint pokyčių tarpusavio santykiuose, reikia abiejų pastangų.
Linkiu sėkmės,
Sėkmės,
Psichologė Gintė Jaseliūnaitė
Mano manymu tesiog reiktu islaukti, pradeti pamazu vel kalbetis. ne iskarto, bet su laiku… manau tik taip galima susigrazinti pasitikejima
Įžvalga į savo klaidas ir sugebėjimas tai įgarsinti ir atsiprašyti yra stipraus žmogaus savybė, tad, manau, Robertas pasielgė didvyriškai. Visi esame žmonės ir darome klaidų; svarbiausia yra jas atpažinti ir padaryti išvadas, ką Robertas ir padarė. Nesveika, mano nuomone, yra tai, kada žmogus teigia, jog jis yra visada teisus ir visą žinąs; tuomet jau net į kalbas neverta leistis su tokiu žmogumi. Manau, Robertas savo ruožtu padarė viską. Suprantu ir panelės poziciją, vis dėl to ji buvo įskaudinta ir pažeminta. Sutinku su psichologe ir ankstesniu komentaru – vieno pareiga atsiprašyti, o kito – priimti atsiprašymą… Kaip įkarščio banga atslūgs, ir panelė, galbūt, pradės kitaip vertinti situaciją, ir dar po kiek laiko gal net abu pasijuoksite iš šios situacijos. Tiesiog reikia išlaukti.. O ir kaip senolių išmintis sako – laikas gydo žaizdas.. Tai, manau, užgys ir šioji.