Тailandas – šypsenų šalis. Ką iš tiesų reiškia tajų šypsenos?

Šypsena – Tailando vizitinė kortelė, kurią galima vadinti savotišku prekiniu ženklu. „Tailandas – šypsenų šalis“ – taip sako patys tajai, o turizmo verslas mielai šią žinią naudoja siūlomų kelionių aprašymų antraštėse ir lankstinukuose. „Kelionės – Tailandas – šypsenos!“ Juk šypsena – tai harmoningos ir svetingos visuomenės garantas bei neabejotinas keliautojo pasitenkinimas.

Ir iš tiesų, Tailande kur bepasisuktumėte, visi aplink šypsosi: pardavėja ir padavėja, paštininkas bei bankininkas, viešbučio tarnautojas ar masažuotojas. Net ir ką tik policijos sulaikytas nusikaltėlis šypsosi aplinkiniams bei fotografams.

Turbūt tėra tik vienas žmogus Tailande, besišypsantis itin retai – tai karalius Rama IX (Bhumibol Adulyadej). Nuotraukose jo veidas dažniausiai rimtas. Gal jis ypatingai niūraus būdo? Priežastis kita. Karalius – tai vienintelis žmogus šalyje, dėl savo išskirtinės padėties neprivalantis vykdyti socialinių priedermių. Tajų šypsena dažniausiai yra socialinė pareiga, elegantiškas būdas gyventi be konfliktų. Priklausomai nuo situacijos ir socialinės padėties, šypsena atlieka įvairias funkcijas.

Matant visus tuos besišypsančius veidus, atrodo, kad tajai – laimingi ir nerūpestingi, kuriuos aplenkia kasdieniai rūpesčiai ir niekada neaplanko nelaimės. Tačiau kur kas dažniau šypsena – tai savotiška kaukė, už kurios slepiasi tikrasis žmogus.

Tajui šypsena pirmiausia reikalinga tam, kad jo gyvenimas tekėtų sklandžiai. Širdies gilumoje dauguma tajų aplinkinius vertina kaip galimai pavojingus ir įtakingus, todėl juos reikia šypsena nuteikti sau palankiai. Šypsena – toks pat „kyšis“ kaip auka dievams, dovana mainais į palankumą. Jei pavojingą žmogų pasitiksi šypsena, gal pavyks išvengti grėsmių ir nemalonumų. Kaip tik todėl ypač dažnai šypsomasi viršininkams, žmonėms, užimantiems aukštesnę padėtį visuomenėje, galintiems priimti kitiems reikšmingus sprendimus. Kur kas santūriau šypsomasi žemesnio rango žmonėms – nėra reikalo siekti jų palankumo. Kaip tik todėl neprivalo šypsotis karalius – juk jo padėtis ir taip pati aukščiausia.

Be abejo, šypsena – ne vien tik apsauga ir noras įtikti. Šypsodamiesi tajai reiškia pagarbą vyresniesiems šeimos nariams, mokytojams. Nuoširdžiai šypsomasi tėvams, kuriems tajai visą gyvenimą jaučia dėkingumą.

Šypsomasi tuomet, kai norima sušvelninti savo padarytą klaidą. Šypsodamiesi tajai stengiasi išlaikyti savigarbą nesmagiose, sunkiose situacijose, dėl kurių jie giliai pergyvena sielos gelmėse. Kaip tik todėl šypsosi policijos sugautas nusikaltėlis. Šypsena turėtų sumažinti jo kaltę kitų akyse. Be abejo šypsosi ir policininkai, dėdami antrankius ir sodindami nusikaltėlį už grotų. Jų atveju šypsena – gerai savo darbą atlikusio žmogaus išdidumas, o taip pat ir lašelis užuojautos sugautam nusikaltėliui.

Šypsena, tapusi privalomu socialiniu reiškiniu, kartais net kelia psichologines problemas. Juk net ir tajams ne visada norisi šypsotis, o priverstinis elgesys bei nuolatinis kaukės nešiojimas gali tapti neurozių priežastimi. Tai kita šypsenos pusė, visada atsirandanti socialinio spaudimo atvejais. Šalyje, kurioje visi šypsosi, nervinių sutrikimų, psichinių ligų ir net savižudybių skaičius ne ką mažesnis, nei tose, kurių gatvės ir įstaigos pilnos rimtuolių.

Ką Tailande gali reikšti šypsena?

Jei gatvėje jums šypsosi nepažįstamas žmogus, greičiausiai tai rodo jo draugišką nusiteikimą jūsų atžvilgiu, pagarbą daug keliaujančiam, turtingam užsieniečiui. Į jo šypseną atsakykite šypsena.

Šypsena iškilus konfliktinei situacijai – bandymas priešininką nuteikti palankiau, kad situacija nepablogėtų dar labiau. Tai savotiškas „taikos siūlymas“, kurį verta priimti – juk pasitelkus geranoriškumą lengviau išspręsti visus konfliktus, irzlumas bei pyktis situaciją tik pablogintų.

Savo klaidos ir apsirinkimai pridengiami šypsena, šiuo atveju reiškiančia atsiprašymą. Atsispirti šypsenos žavesiui sunku, todėl klaidos dažniausiai atleidžiamos. Atsakomoji jūsų šypsena reikš, kad atsiprašymas priimtas.

Bet koks prašymas, ar kreiptumėtės į valdininką, pardavėją ar šiaip žmogų gatvėje, bus žymiai palankiau sutiktas, jei palydėsite jį šypsena. Tas į kurį kreipsitės, jūsų šypseną priims kaip pagarbos ženklą. Tuo tarpu prašymas žmogaus akmenine veido išraiška baugina, todėl daug mažiau tikimybės, kad bus išpildytas.

Tajai ir savo vidines savo problemas slepia po šypsenos kauke. Jie nelinkę savo bėdų atskleisti ne tik pašaliniams, bet ir šeimos nariams. Juk savo problemų apnuoginimas žmogų daro pažeidžiamą, o tokia silpnybe kaip mat gali kas nors pasinaudoti. Visas negandas ir problemas tajai yra linkę spręsti patys, su spindinčia veide šypsena. Verkšlenimas ir skundai savo likimu, taip įprasti vakariečiams, Tailande vertinami kaip silpnumo ir blogo išsiauklėjimo požymis.

Bet kokias nesmagias situacijas, sutrikimą, susigėdimą galima pridengti šypsena. Jei žmogus nežino, ką atsakyti į poilsines keliones atvykusių turistų klausimą, jis tiesiog šypsosis. Tai yra atsiprašymas, kad niekuo negalėjo padėti. Atleiskite jam nusišypsodami.

Šypsena gali reikšti ir atsisakymą. Jei į jūsų prašymą atsakoma šiek tiek sutrikusia šypsena, nesakant nei „taip“, nei „ne“, tai reiškia „atleiskite, bet jūsų prašymo įvykdyti neįmanoma“. Tajai vengia atsisakyti tiesiogiai, nes tai jų požiūriu žeidžia, yra grubu, nemandagu. Šypsena – tai gražus popierėlis, į kurį įpakuojama karti atsisakymo piliulė.

Be viso to, tajams šypsena yra gražu. Šypsena galima didžiuotis kaip gražiu rūbu ar papuošalu. O grožis reiškia labai daug. Besišypsantis veidas visada gražesnis už susiraukusį. Taigi, jei norite patikti, šypsokitės. Nelaukdami kelionės į Tailandą, nusišypsokite tiesiog dabar. Ne vien tik tajams, juk kiekvienam besišypsantis žmogus gražesnis už susiraukusį.

Parengė: Dalia Motik
Pagal: Rainer Krack. KulturSchock Thailand