„4:0 – mūsų naudai!”0 (0)
Norisi šokti ir dainuoti, kartais būti su žmonėmis, kartais tik su savim… tačiau visuomet norisi tiesiog būti tėkmėje… Stebėti kas ateina, ir būti…
Atsisukusi atgal prieš dešimtį metų, nebūčiau galėjusi įsivaizduoti, jog su kiekvienais metais norėsiu vis daugiau judesio, kūrybos, laisvės… Pastebiu, jog nesu išskirtinė savo noruose, jog vis daugiau brandžių moterų ir vyrų atranda save dar nerealizuotose jaunystės galimybėse. Peržengiame 39 gimtadienį… ir 4:0 mūsų naudai! Valiooo!
Nauji klausimai, nauji atsakymai, nauja prasmė, nes supranti, jog daugybė dalykų gali būti be-pras-miš-ka… arba tiesiog… pergyventa, sužaista, patirta… Aš nesu per daug analitiška savo gyvenime, nes tiesiog gyvenu, gyvenu įdomiai, įvairiai, pasikliaudama intuicija… Tačiau šiandien prisėdau apmąstyti, nes tikrai įdomu… Pvz.: faktai – šokio ir judesio terapiją atrandu, būdama 36; pradedu dainuoti intuityviai, iš širdies – 39-ių, dar po keletos metų tampu sertifikuota jogos mokytoja, 42 susigalvoju patyriminį teatrą ir pradedu gastroliuoti Lietuvoje ir svetur…
Šokis, daina, vaidyba… – visa tai, kas buvo ir ankstyvame amžiuje, studijų laikotarpiu… atsiveja po skyrybų, intensyvaus gyvenimo šeimoje ir didelės koncentracijos į šeimą… Pasikeičia situacija ir atsiranda naujas savęs realizavimo poreikis – per meną, kūrybą, saviraišką… Ir tai pažįstama daugeliui moterų ir vyrų… jei kurį laiką sulaikome save nuo to apie ką svajojome jaunystėje ir vaikystėje, svajonės atsiveja, kai tik pasitaiko pirma proga.
Tiems kurie suabejojote šioje vietoje, protas greičiausiai sako „na, kur – per vėlu jau“, „laikas surimtėti, rūpintis vaikais, o gal ir anūkais“, „ką žmonės pasakys – pamačius scenoje, sulaukus 4… metų”, “jei nerealizavau savęs iki šiol… ir dabar nerealizuosiu”…
Bet yra ir kitas balsas, gal daug tylesnis, kuklesnis, kuris šnabžda vieną per tą patį, gal labai jau nedrąsiai, bet aiškiai – “noooriuuuuu” šokti, dainuoti, piešti, vaidinti, keliauti, mylėti… Noriu visko, ko norėjau iki 20 ir dar labiau… Nes jau dabar, tiksliai žinau, ko nenoriu…
Hmmm… juk gaila laiko, savo unikalaus gyvenimo laiko, kuris niekada nepasisuks atgal… ir kuris vis trumpėja… dalykams, kurių nenorime, santykiams, kuriuose nebėra supratimo, ir pasitikėjimo, meilei, kuri nealsuoja laisve, projektams, kurie nesukuria gėrio ir grožio, namų statybai, kurie bus tušti, prabangai, kuri nepadaro laimingesniu, žinioms, kurioms nepanaudojamos praktiškai…
Visa taip trapu, taip keičiasi… jog, matyt, atėjo laikas judėti į tai, kas amžina… Judėti smagiai, su dainom ir šokiais, švenčiant savo gyvenimo akimirkas, ragaujant jas, kaip paskutinį kartą… Su dėkingumu ir sąmoningumu – realizuoti save nevėlu, jei ateina tokia mintis… Tik nereikia per daug laukti… “rytoj“ mėgsta „rytojų“… taip atidėliodami įsisukame į nesibaigiantį „rytojų ratą“… Jie sukasi , bet mes… klausimas? Greičiausiai tik judame iš inercijos, nors jausmas – lyg stovime vietoje, lyg niekas nevyksta… Ar taip būna numirus? Nežinau, kaip būna…
Dar labai džiaugiuosi, kad gyvenu… Tiek daug įdomių dalykų noriu sukurti, išjausti, iššokti, išdainuoti… Jei manęs paklaustumėte, ką aš veikiu dažniausiai, atsakyčiau „dainuoju…“ Na gal ir keista, juk ne dainininkė… bet širdis vat tokia pilna, jog jei nepadainuosiu… gali sprogti… ir sužinosiu, kaip ten būna… tame amžinybės sapne… juokauju…
Bet, kaip sako išmintingieji sufijai „gyvenimas atsitinka…“, kas čia žino, kokie Dievo planai…
Todėl, nieko nestabdykime… ir leiskime Jiems a t s i t i k t i … Būkime Dievo planų ir savo gyvenimo kūrybos upių santakos t ė k m ė j e…
Ramunė Jaliniauskaitė Truncė
www.patyrimoratas.lt
Nuo rugsėjo 30 d. kviečiu Jus šokti kiekvieną pirmadienį 19.20 – 21.00 val. Psichologijos studijoje “Menas Būti”, Krivių 5/Baltasis skg. 12, Vilnius. Registarcija tel.: 8 687 18898, el.paštu patyrimoratas@gmail.com,