10 Dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurių nereiktų daryti susidūrus su toksišku žmogumi5 (1)
Iliustracija: SarahRichterArt / pixabay.com
Toksiški žmonės (arba kitaip – tiesiog nemalonūs žmonės) yra linkę sukelti jums tam tikras emocijas arba reakcijas. Pateikiu neilgą sąrašą dažniausiai pasitaikančių natūralių, bet netinkamų reagavimo būdų. Jie parodo, kad įkliuvote šiems asmenims į nagus.
1. Bandyti įrodyti, kad jis klysta. Su šiais asmenimis labai norisi teisintis, ginčytis, pateikti įrodymus. Todėl, kad toksiški žmonės labai mėgsta kaltinti jus nebūtais dalykais. Kartais pasako tokias nesąmones, kad net nežinai iš kur jis tai traukė. Tačiau visa, ką pasakysite įrodinėdami savo tiesą, bus arba ignoruojama, arba panaudota prieš jus. Jūs tik beprasmiškai švaistysite savo laiką ir energiją.
2. Pasiduoti kaltės jausmui. Kadangi jie patys niekada dėl nieko nebūna kalti, todėl geba aplinkiniams sukelti kaltės jausmą. Kaltė yra labai sunki emocija, todėl ja labai norisi atsikratyti. Ir dažniausiai tam naudojame du būdus: imame patys ieškoti kaltų arba bandome savo „kaltę“ atpirkti. Pastarasis būdas labai efektyviai įkalina toksiško žmogaus spąstuose.
3. Ieškoti priežasčių, kodėl jis toks. Kaip mėgstu juokauti, jei neturite psichologinio išsilavinimo, priežasčių neatrasite. Nes priežastys yra ne jumyse, bet jo vaikystėje. Taip elgtis jį skatina jo sielos žaizdos. Tokiu būdu jis pasijunta svarbus, pripažintas, stiprus, gauna dėmesio. Tačiau tai ne jūsų problema. Neišgelbėsit jūs jo, juo labiau, kad jis pagalbos ir neieško.
4. Piktintis juo. Supratus, kad kažkas vėl „išvėmė“ ant tavęs savo negatyvą, kad vėl pažemino ar kitaip jūsų atžvilgiu pasielgė toksiškai, natūraliai kyla pasipiktinimas ir darosi gaila savęs. Tokia reakcija yra normali ir logiška. Tačiau neužsibūkite joje per ilgai. Nes jūsų pyktis jus nuodys toliau. Be to, prikaupę pykčio, giliai pasąmonėje norėsite jam atkeršyti, o šis noras jus prie jo pririš dar stipriau. Tuomet ne jam, bet jums bus sunku nuo jo atitrūkti.
5. Bandyti jį keisti. Duoti jam paskaityti knygų, nusiųsti straipsnių, pateikti mokslinių įrodymų, kodėl ir kaip jis turėtų pasikeisti? Skaitykite knygas, dalyvaukite seminaruose, lankykite psichoterapiją, jei jūs kenčiate ir esate nelaimingas. Bet tai darykite tiktai dėl savęs – pažinkite save, supraskite savo poreikius, keiskite elgesio modelius. Apskritai žmonės sunkiai keičiasi, ir dažniausiai tai daro tik tada kai blogai yra jiems patiems. Toksiškų santykių atveju blogai yra jums. Tuomet kodėl toksiškai personai tai turėtų būti rimtas motyvas keistis? Jiems jūsų jausmai, patikėkit, nerūpi.
6. Stengtis jam įtikti. Toksiškų asmenų aukos neretai atideda savo poreikius į šalį tam, kad tik kitas asmuo būtų patenkintas ir jam įtiktų. Tiems žmonėms atrodo, kad „dar truputį pasistengsiu ir tuomet jau viskas pasikeis“. Ir jie stengiasi – dirba daugiau, atkakliau, derinasi dar labiau, atsisako vis daugiau, skaito vis naujas knygas, vaikšto po įvairius seminarus. Neįtiksite, nes jam niekas neįtinka. Jie yra patologiškai nelaimingi žmonės, ir jei patys nesistengia sukurti sau laimės, kodėl tai yra jūsų problema?
7. Pulti jam padėti. Žinoma, kuomet jo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, paprastas žmogiškumas reikalauja ištiesti pagalbos ranką. Tačiau kitais atvejais stebėkite ar tik nepasiduodate manipuliacijoms?
8. Tikėtis, kad jis pats nuo jūsų vieną dieną pasitrauks. Taip gali atsitikti arba… niekada neatsitikti.
9. Galvoti, kad yra kažkoks stebuklingas būdas, kurį panaudojus, toksiškas žmogus kaipmat nuo jūsų atstos ar pakeis savo elgesį. Tai yra procesas, gali būti gana ilgas, nes suleidę savo nagus į jus, tikrai nenorės taip greit paleisti. Net ir pačius efektyviausius būdus reiks kartoti daug kartų. Tačiau svarbiausia, kaip minėjau, saugoti save.
10. Įsijausti į jo dramas. Nors jie labai emocingai ir vaizdingai pateikia savo problemas ( kurios realiai yra normalūs žemiški rūpesčiai), jie tai daro tik tam, kad jūs „suprastumėte kaip jie kenčia“. Ir supratęs pradėtumėte jo gailėtis, o dar geriau – imtumėtės veiksmų pagerinti jo apgailėtiną gyvenimą.
Jei atpažinote save taip elgiantis, pagalvokite kaip galima būtų reaguoti kitaip. Tuomet parepetuokite savo naują reakciją keletą kartų. Prieš susitinkant su potencialiu „toksiku“ nusiteikite reaguoti naujai. Stebėkite save toksiškose situacijose, stabdykite savo natūralias, įprastas reakcijas ir pabandykite sureaguoti naujai. Pradžioj atrodys labai sunku, neįprasta, keista, atrodys, kad tai – ne jums. Neišsigąskite, tai pamoka, o mokytis yra sunku (Kitas variantas – likti amžina toksiškų santykių auka). Kad būtų lengviau, pabandykite į tai pažiūrėti kaip į žaidimą, kaip eksperimentą, su tam tikru smalsumu arba su humoru.
Psichologė Asta Petrauskienė | psichologijoscentras.lt
El.p.: psichologe.astapet@gmail.com, tel.: 8-674-25549
oi, ačiū, kaip tik reikėjo šio straipsnio-visi punktai apie mano seserį, vis kankinuosi, bandydama ką nors pakeisti, bet veltui: labai jaučiuosi blogai tarsi būčiau kažkuo jai nusidėjusi,nors savo kaltės ir neįžvelgiu. Tik gaila, kad niekada jos neišvengsiu ir neatsikratysiu, tačiau dabar supratau, kodėl taip yra ir kodėl visos mano pastangos susidraugauti bevaisės
labai išsamus paaiškinimas, kas yra toksiškas asmuo. Kaip pirmoje pastraipoje paliekama galimybė priskirti 80% žmonijos, tai toliau jau kiekvienas ras sau tinkamą sprendimą kaip tvarkytis su eiliniu nemaloniu asmeniu ;)
Ka daryti jei tas žmogus yra jusu vyras? Labai liūdna, bet visi iki vieno punktai jau išgyventi. Dabar as ji stengiuosi ignoruoti, apsisukti ir išeiti. Bet vaikai tiek jėgų neturi o gal ir nemoka, nesupranta kaip su tokiu žmogumi elgtis. Nejaugi vienintele išeitis – skirybos? 😞 😞
Ir as taip pat gyvenu. Kol kas matau tik tą vieną išeitį. Tik dar nepakanka jėgų pasiėmus vaikus išeit….
Kaip man tai pažįstama. Kolkas atradau tik tai, kad ir man padeda tik ignoravimas, tuo momentu, kai jaučiuosi „puolama”, kaltinama. Nes jis išprovokuoja konfliktą su bet kokia mano reakcija. Aišku būna situacijų, kai negaliu ignoruoti. Gal kas daugiau patarimų turi kaip elgtis?
Labai labai sunku, nes toksiskas zmogus mano dukra…
kai toksiškas žmogus visiškai svetimas,dar galima nuo jo atsiriboti,vengti bendrauti,ignoruoti,bet kai toks žmogus yra vyras,vaikai ar sesuo su kuriais turi gyventi kiekvieną dieną,gyvenimas tampa nepakenčiamas,o tokie žmonės atrodo viską daro tyčia,patys kaltina nebūtais dalykais,o jei bandai kaltinimus neikti-kelia skandalą ir apkaltina jo užpuolimu ar įžeidinėjimu,dar būdingi bruožai visus daiktus mėtyti kur stovi,nesitvarkyti,o drabužius mesti ant žemės ir draudimas juos tvarkyti,nes čia jų daiktai,tai daugiau būdinga vaikams ir kai namuose toks žmogus ne vienas,o keli darosi pragaras namuose,ryksmai,ignoravimas,nes kiekvienas elgiasi savaip,o tu dėl visų tampi atpirkimo ožiu.
O ką daryt ,jei toks žmogus tavo mama. Mano sesuo tiesiog nusisuko: neskambina , labai retai aplanko, o atėjus beveik nebendrauja, nes ateina su vyru ir dukra, tai jie ir palaiko pokalbį. Taip ji gelbėjasi nuo mamos toksiškumo. Aš taip negaliu, bet pabendravus ilgiau, mane tiesiog ištinka neviltis, taip uznuodija sielą kad iš nevilties norisi verkti lėkti laukia. Aš kadangi emocingesne, nei
mano sesuo, tai arba nutildau ją be jokių mandagumų arba pagrasinu ,kad netvaziuosiu jos lankyt, jei aš taip nervinu. Kurį laiką apsiramina.
Toks žmogus kolegė. Nuolat bandau sukurti normalius santykius, bet viskas veltui. Ji nuolat daro nesąmones ir lieka auka, paskui demonstruoja visiems, kokia auka yra. Paskui vėl ateina pasikalbėt „širdingai”. Baisiausia, kad nuolat turiu su tuo taikstytis, nes tenka su ja dirbti.
Labai gaila, bet jokie neįprasti būdai neveikia. Viskas sukelia tik naujus skandalus. Ištisai nuo to kenčiu. Viskas, ko nereikia daryti, mano jau daryta. Dar esu trenkusi durimis, esu bandžiusi ignoruoti, esu išbarusi, bet viskas visada baigiasi ašarų jūromis, kaltinančiais žvilgsniais ir pozavimu prieš kolegas, kokia aš esanti niekšė. Labai skaudu. Darbas patinka, bet šita moteris daug atima.
Aciu uz si strapsni. Gal kazkam irgi panasiai yra, kad toksiskas yra tavo sunus? Ilgai negalejau suprasti ir dabar sunku tuom patiketi, ir esu visiskoje nezinioje, kaip bendrauti su savo sunumi, kuriam greit 29eri?? Labai buciau dekinga, jei kas nors pasidalintu savo patirtimi. Jauciuos suaugusiu ir pasimetusiu zmogumi, kuris kazka ne taip daro ir elgiaisi, kad sunus nuolat nelaimingas ir dazniausiai tai kiti kalti ar aplinkybes, kad jam privalo susiprasti ir padeti, kad jam nuolat sunku…Esam skirtingi, nes sunus tikintis, o as ne, bet apie tai nusprendeme nekalbeti, neirodineti savo suvokimo tiesu.