10 dažnų nesėkmės priežasčių4 (1)
Daugelis iš mūsų, deja, nesugeba savo gabumų paversti kapitalu, savo sėkmės garantu. Gabumus arba pervertiname, arba įvertiname per menkai ir leidžiame jiems sunykti. Retkarčiais abejojame ar jei iš viso egzistuoja. Paprastai išskiriama dešimt dažniausiai pasitaikančių nesėkmės priežasčių:
1. Įprotis kaltinti kitus.
Tai atsakomybės permetimas ant kitų pečių. Nebrandus protas nesėkmės priežasčių ieško išorėje ir retai pažvelgia į savo vidų su klausimu „Kur mano kaltė?“. Mes tarsi instinktyviai esame linkę kaltinti kitus, ignoruodami asmeninę atsakomybę prarandame galimybę išsiaiškinti mumyse glūdinčias nesėkmės priežastis ir jas panaikinti. Užuot jas išsiaiškinę, susikuriame „šiaudinius priešus“, daužome juos ir gaištame laiką mūšyje, kurio negalime laimėti.
2. Polinkis kaltinti tik save
Užuot realiai pažvelgus į problemą ir pasistengus ją išspręsti, kai kurie žmonės turi polinkį atsiduoti savigraužai ir tiesiog dėl visko kaltinti save. Toks mąstymo įprotis gana žalingas. Savigrauža trukdo augti asmenybei. Besigrauždamas žmogus sustingsta, panyra į melancholiją, tai panašu į šviesos apakintą elnią, kuris stovi paralyžuotas ant kelio ir nedrįsta pasitraukti į saugią vietą.
3. Tikslo nebuvimas
Lengva plaukti pasroviui, neturint tikslo, apeinant pasitaikančias kliūtis, tačiau žmonės turi žinoti, kur eina, antraip jie nenueis niekur. Kelyje į tikslą įveiktos kliūtys, tai atliktos užduotys, kurios tampa dar vienu laipteliu, tvirtu pagrindu svajonės link.
4. Blogai pasirinktas tikslas
Pasitaiko, kad mus užvaldo mintys apie turtus, šlovę, valdžią ar aukštus postus ir mes užmirštame viską aplink. Kartais tenka sutikti žmonių, kurie visas jėgas atidavė vienam tikslui, pamiršę aplinkinius ir net pačius save ir galų gale, pasiekus ko trokšta paaiškėja, kad jie nėra laimingi. Taip dažnai nutinka vadovaujantis kažkieno iš šalies primestais idealais, tikslais ar vertybėmis. Žmogus turi išdrįsi savęs paklausti, ką jis išties gali gerai daryti su meile.
5. Trumpų kelių ieškojimas
Daugelis instinktyviai renkasi trumpiausią, lengviausią, greičiausią kelią į sėkmę, tačiau paskui paaiškėja, kad sėkmė buvo tik iliuzija. Rinkdamiesi pagal tai kas lengva, o ne tai kas teisinga ar reikalinga, dažnai nukrypstame klystkeliais ir atsiduriame aklavietėje.
6. Per ilgas kelias
Kartais tenka stebėti laidojamus žmones, vos įžengusius į šeštą dešimtmetį, kurie buvo susiplanavę, kaip leis savo sunkiai uždirbą turtą ir kaip nugyvens likusius gyvenimo metus, džiaugdamiesi tais dalykais, apie kuriuos svajojo karjeros pradžioje. Būna išties apmaudu, kad viskas ką jie matė, tai tik sunkus darbas, apmaudu, kad jie kelyje nesustojo anksčiau, nepasitenkino kuklesne sėkme.
7. Neatidumas smulkmenoms
Yra daugybė istorijų apie smulkmenų svarbą. Neatidarytos durys, nepasirašytas dokumentas, keli širdį užgavę žodžiai… Edisonas neteko patento, nes trupmenoje ne toje vietoje padėjo kablelį. Šiandien praleistos smulkmenos, rytoj gali tapti didele bėda. Yra senas alegorinis pasakojimas apie didiką, kuris sužinojęs, jog tarnas nepaprastai gerai atliko smulkų pavedimą, pasakė jam: „Puikiai padirbėjai, esi geras tarnas. Kadangi labai mažą darbą atlikai su atsidavimu, skiriu tave dešimties miestų valdytoju.“
8. Per anksti mestas darbas
Sena medžiotojų patarlė sako, kad pusė bėdų gyvenime nutinka todėl, kad stabdome arklius šuolio viduryje. Dažnai kaltas ne blogas startas, bet nesavalaikis sustojimas, kuris ir lemia skirtumą tarp sėkmės ir pralaimėjimo. Daugelio mūsų bėda ta, kad mes nustojame bandyti, kai dar galime.
9. Praeities našta
Prisiminimai gali drąsinti ir įkvėpti, tačiau kartais jie suvysto mus į tamsias nevilties įkapes. Vienas psichoanalitikas pasakoja apie klientą, kuris prisipažinęs, kad „Žinoma, daug lengviau gulėti ant kušetės ir kapstytis po praeitį, negu sėdėti ant kėdės ir žvelgti į dabartį.“ kaip ten be būtų, jei mūsų kelias neveda į priekį – nustojame augti, bijodami to kas nauja mes atsisakome gyventi. Gyvenimas yra augimas.
10. Sėkmės iliuzija
Pavojingiausia akimirka yra pergalės akimirka. Pasiekta sėkmė netvirčiausia tada, kai atrodo, jog ji – pastovi. Imame pernelyg pasitikėti savo jėgomis ir netikėtai atėjusios naujos problemos mus sužlugdo. Sėkmė yra nepastovi, todėl jos siekti reikia nuolatos, pergalės nebūna amžinos. Vienas senovės karvedys kalbėjo taip: „Žmogus kardu gali padaryti viską, tik negali ant jo sėdėti.“ Tą patį galima pasakyti ir apie sėkmę.
Parengta pagal Og Mandino. Sėkmės universitetas. Luceo: Vilnius. 2012, 48-60 p.
Tikra tiesa, kad negalima užmigti ant sėkmės laurų. Ne kartą sėkmės akimirką esu užsimiršusi ir vėl viską praradusi. Reikia nuolat judėti į priekį ir stengtis dėl tolimesnės sėkmės.
Labai nesižaviu sėkmės reiškiniu. Viskas, kas susieta tik su rerultatu paprastai prie laimės nepriveda, nes asmenybės apetitas auga bevalgant. Tai ir čia, kas tie gabumai, kaltinimai, apskritai iš kur išsivystė polinkis varyti visus būti sėkmingais? Pagal elementarius dinaminius ir jau sukurtus ekonominius procesus, negali visi būti vienodi. Iliuzija, kurią mes vadiname sėkme gali mus nuvilti, o gali išsekinti, bet ar mes norim gyventi tik turtingai talentingai su nuolatiniais aplodismentais iki šimto penkiasdešimt metų? Ir vėl kažkokia klaida….mūsų ir taip per daug šitam pasaulyje. jei kam neaišku kad lietuviams pavz jau iš kart pasisekė vien tuo, kad gimė ne šiaurės korėjoj, ne badaujančiau ir kariaujančioj afrikoj. Austalijoj apskritai dėl klimato nėra ilgamžių, kąč jau ten kalbėti apie nuodingos faunos ir floros įvairovę. Kai kada manau, kad filosofija ir psichologija tiesiog užmigus tarsi iš vietos nepajudėtų. Teoriškai sėkmė prilyginama svajonės išsipydymui su visa pompastika. Praktiškai sėkmę galima laikyti ir tai, kad gyvenant įprastu ritmu, sekundės dalimi buvo išvengta mirtino susidūrimo su tuo, kuris desperatiškai trokšdamas sėkmės vėluodmas į svarbų susitikimą lėkė pavojingu greičiu. Dažniausiai, mus nuvilia mūsų įpročiai. jei norim ką keisti užtenka išanalizuoti savo dienos įprastą ritmą paįvairinti naujovėmis. Juk dauguma į darbą važiuoja tuo pačiu keliu. Dauguma žadintuvo laiko nepakeitė metus ar net kelis. Aplinką galima kaltinti ir būtent todėl, kad jei kam laikas eiti savo keliu tai reiškia reikia eiti savo keliu, o ne prisisiurbti toj vietoj ir nesudarinėti sukūrių. Retas milijonierius savo milijonus uždirbęs niekam nepakenkė. Juk tie milijonai ne ant medžių auga. Reik laiko ir jėgos, kad tas milijonas susikauptų vienoj sąskaitoj, net jei kalbam tik apie lengvai gautą palikimą ar loteriją. Taigi, sėkmė mano manymu yra tai, kad iš tų visų tikimybių ir sąlygų kažkada seniai tapau zigota. Žodžiu, čia tiek daug faktorių, kad vien tik psichologija operuoti yra paviršutiniška.
Aš, vis tik, manau, kad psichologija ir filosofija yra „alma mater”. Apie sėkmę galima mąstyti labai įvairiai. Yra labai geras posakis „kiek žmonių, tiek ir nuomonių”. Tai reiškia, kad sėkmę kiekvienas gali suvokti skirtingai, tačiau čia išvardintos taisyklės atspindi bendrus žmonių psichologinius bruožus, todėl nesvarbu, kaip tu suvoki sėkmę, bet šias taisykles gali pritaikyti kiekvienas. Tai yra kelias į tavo įsivaizduojama sėkmę.
Svarbaiusia iš visų norimų tikslų išsirinkti vieną-PAGRINDINĮ ir ėjimas jo linkme planingai,palaipsniui į išsirinktą svarbiausią tikslą ir nebijant to daryti vienai.Su draugais -žymiai lengviau.Jei netikri draugai-rizikingiau.Moteriai svarbu turint ypatingą tikslą anksti suprasti-reikia mokėti būti tvirtai be meilės iliuzijų.Meilė tikra yra tik motinos -vaikui,po to vaikų meilė geriems tėvams.Moteris ir vyras yra tik konkurentai,nes vyrai nemyli tikrovėje.
100% pritariu.