Alkoholio įtaka įtaigai0 (0)
Tyrimų rezultatai liudija, kad neblaivių liudininkų apklausa atrodo geriau, nei vėlesnė, po detoksikacijos laikotarpio. Kokios rekomendacijos gali būti pateiktos dėl pakartotinės apklausos, priklauso nuo apsinuodijimo lygio.
Pažymėtina, kad tokiame interviu nebūtų pateikiama klaidinga informacija ir kad pokalbis vyktų struktūriškai. Kaip pasiūlė Crossland ir kt. (2016), kognityvinis interviu (Geiselman, Fisher, MacKinnon & Holland, 1985) gali būti naudingas neblaivių liudininkų apklausai.
Kognityviniame interviu yra naudojami keli atgaminimo būdai, kurie optimizuoja skirtingų pažinimo būdų aktyvavimą kiekvienam atminties pėdsakui ir apima kontekstinę informaciją bei paieškos palaikymą, kad padėtų atgaminimo procesui. Tai nepalieka vietos klaidingos informacijos pateikimui, o tai yra vienas iš pavojų apklausiant neblaivius liudininkus. Be to, apsinuodijimas turi didesnį poveikį laisvam prisiminimui, palyginti su užuominomis (Oorsouw, Broers & Sauerland, 2019).
Svarbu suvokti, jog neblaivaus asmens apklausa kelia tiek etines, tiek teisines rizikas. Į tai įeina: galimas susilpnėjęs gebėjimas suprasti teisines procedūras ir duodamas informuotas sutikimas, kaltinimas prieš save, teisių atsisakymas (pvz., tylėjimo) arba melagingo prisipažinimo rizika. Šiuo atveju reikalingos ne tik žinios apie struktūruotai teisingą apklausą, bet ir apie šalies įstatymus – ar leidžiama ir kokiomis aplinkybėmis.
Šios išvados patvirtina irimo (decay) teoriją, kuri numato, jog bėgantis laikas, kartojimo stoka ir kitos informacijos įsikišimas kenkia apsvaigusiems prisiminimams. Šie rezultatai gali turėti reikšmingų pasekmių teisėsaugai, nes jos rodo, kad tyrėjams geriau būtų anksčiau nei vėliau apklausti lengvai ar vidutiniškai apsvaigusius liudytojus, net jei tai reiškia, kad apklausos metu liudytojas yra neblaivus. (Evans et al., 2019)
Nors tyrimų rezultatai yra nevienareikšmiai, tačiau daugumoje yra pabrėžiama, jog apsvaigusiųjų įtaigumas priklauso:
• nuo to, kada buvo vartojamas alkoholis (įvykio kodavimo metu ar jau užkodavus įvykį);
• koks įvykis koduojamas (stebimas ar vykdomas);
• kokio reikšmingumo (centrinis ar periferinis);
• koks apklausos tipas ir kokia įtaiga yra taikoma (manipuliuojama darant socialinį spaudimą ar pateikiant dezinformaciją).
Parengė Kornelija Šikšniūtė