Apie įprotį domėtis viskuo aplinkui, tik ne savimi

Visuotinis įprotis domėtis viskuo aplinkui, tik ne savimi yra ypač naudingas tokiems kaip mes. Juk mes patys darome ne itin malonų įspūdį; visa mūsų esmė – tuštybė ir menkystė.

Kad neprarastume gero ūpo, gamta ir nukreipė mūsų žvilgsnį į tai, kas nesusiję su mumis. Mes plaukiame pasroviui, o pasukti atgal ir sugrįžti prie savęs – baisiai sunku…

Žiūrėkit, sako kiekvienas, kokia dargana, žiūrėkit, kas darosi aplinkui, kokį ieškinį pateikė šis, kaip keičiasi ano veido spalva, kokį testamentą paliko tasai, – žodžiu, žiūrėkit į viršų ir žemyn, į abi puses, į priekį ir atgalios.

Ir vis dėlto Delfų dievo priesakas, paliktas mums senais laikais, prieštarauja visiems mūsų įpročiams: „Pažvelkite į save, pažinkite save, domėkitės savimi; savo protą ir valią, kuriuos eikvojate kitiems dalykams, nukreipkite į save; jūs iššvaistote save, jūs išsibarstote; susikaupkite, sutelkite dėmesį į save; jus išduoda, jus išblaško, jus vagia iš jūsų pačių”.

Ištrauka:
Mišelis Montenis (1983). Esė. Vilnius: Mintis. 152 p.