Apie įprotį domėtis viskuo aplinkui, tik ne savimi0 (0)
Visuotinis įprotis domėtis viskuo aplinkui, tik ne savimi yra ypač naudingas tokiems kaip mes. Juk mes patys darome ne itin malonų įspūdį; visa mūsų esmė – tuštybė ir menkystė.
Kad neprarastume gero ūpo, gamta ir nukreipė mūsų žvilgsnį į tai, kas nesusiję su mumis. Mes plaukiame pasroviui, o pasukti atgal ir sugrįžti prie savęs – baisiai sunku…
Žiūrėkit, sako kiekvienas, kokia dargana, žiūrėkit, kas darosi aplinkui, kokį ieškinį pateikė šis, kaip keičiasi ano veido spalva, kokį testamentą paliko tasai, – žodžiu, žiūrėkit į viršų ir žemyn, į abi puses, į priekį ir atgalios.
Ir vis dėlto Delfų dievo priesakas, paliktas mums senais laikais, prieštarauja visiems mūsų įpročiams: „Pažvelkite į save, pažinkite save, domėkitės savimi; savo protą ir valią, kuriuos eikvojate kitiems dalykams, nukreipkite į save; jūs iššvaistote save, jūs išsibarstote; susikaupkite, sutelkite dėmesį į save; jus išduoda, jus išblaško, jus vagia iš jūsų pačių”.
Ištrauka:
Mišelis Montenis (1983). Esė. Vilnius: Mintis. 152 p.
Puiki ištrauka.
tik dalis tiesos.
Teisingos mintys, šiais laikais taip domimės kitais, kad sau laiko neberandame, o paskui suvokiame, kad net savęs nepažįstame.