Apie buvimą savimi0 (0)
Didžiausia mano nelaimė – kad anaiptol ne iškart tapau savimi. Mūsų niekas nemokė būti savimi. Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti. Tačiau niekad nemokė būti savimi.
Būti savim anaiptol nėra paprasta, tam reikalingas didis talentas. Dabar dažnai pamanau, kad genialumas tėra viso labo tobulas gebėjimas begal tvirtai, užsispyrus, ligi pat galo išlikti pačiu savimi …
Didžiausia žmonių klaida … kad jie stabteli prie noosferos ekologinės nišos ir stengiasi žūtbūt įsikurti joje, laužydami, darkydami save, taikydamiesi kaip tik prie šitos, artimiausios ekologinės nišos. Ypač jeigu viršum jos kybo koks garbingas, vertinamas ženklas. Energingi vyrai kartais imasi pertvarkyti pagal save pačią nišą. Tai nesąmonė, pražūtingas apsvaigimas. Kantrūs ir kruopštūs žmonės lėtai kiūtina per gyvenimą, bandydami vis naujas nišas – gal kuri pasirodys jiems tinkama. Kartais šitaip randa prieglobstį, kartais taip ir lieka beglobiai.
Ištrauka: Ričardas Gavelis (1991). „Jauno žmogaus memuarai”. Vilnius: Vaga. 7 p.
Iliustracija: Soleil Ignacio „Yoko Ono”
Man 36 Ir tik pradedu save surasti mielieji:)
Informacija apie tai kaip būti savimi man tik neseniai atsivėrė ir tiesa sakant tikiu kad per menkai ji yra prieinama plačiam visuomenės ratui dėl paprastos priežasties – brandžios asmenybės nėra lengvai valdomos. Būti Savimi nėra sudėtinga, kai yra motyvacija ir informacija apie tai, kas tikrai NESI. Šia info dalinuosi fb Mintys Tyloje. Gal kam pravers.:-)
Komplimentas!
Man tuoj 44 ir vis dar ieskau… :)
o mane bande lauzyti mokykloje.buvau bloga mokine pagal ekgesy.pagal ju pilkaji supratima.bet as dziaugiuos.as buvau ir esu SAVIMI.gera gyventi bunant SAVIMI.linkiu visiems .BUKIT SAVIMI!!!!
Manau neteisinga nebūti savimi. Savimi būti sunku, bet aš nuo mažų dienų buvau esu ir būsiu savimi. Man metų nei daug, nei labai mažai, tik 24 :)
Budama savimi tureciau daug priesu, o to nenoriu todel stengiuos isprausti i tuos prakeiktus remus…
mano nuomone, yra brandumo zenklai: gebejimas prisitaikyti prie aplinkybiu, rupintis kitais (t.y. savimi, bet ir ne tik savimi), narsicizmo sumazejimas…
Jau senai ta tema kirbejo galvoje. Tiek daug gyvenimo tiesu, isminciu, kaip buti laimingais, kaip bendrauti su kitais, ir kad butent tai yra musu gyvenimo prasme. Kad tik budamas zmogus tarp zmoniu busi laimingas, na kitaip pasakius ispraustas i visuomene busi laimingas, nes kiti zmones tave priims. Bet jei nesi savimi, kaip gali priimti save kaip zmogu? o jugi pradeti reiktu nuo saves. Gyvenimas su kitais zmonemis atnesa laime, bet tik tada, kai esi savimi.
Man 30 ir manau gyvenimas anksciau ar veliau privercia tave buti savimi antraip pragyveni visas dienas nelaimingas.Nes manau norint buti laimingam reikia buti savimi ir neapgaudineti kitu.
Saves nereikia ieskoti, save reikia susikurti :)
O kaip saves ieskote? Man idomu, es nesijauciu savo rogese…
Sveiki, butu malonu suzinoti nuo keliu metu pradejot saves ieskoti. As saves ieskau nuo 19 metu, man dbr 25 ir dar nerandu:) linkstu tai vienur tai kitur.
Manęs daug kas nekenčia dėl to,kad esu savimi,esu tiesmuka,niekam nelendu į užpakalį.Bet man tai nė motais.Aš ne daiktas ir ne prekė,kad visiems patikčiau.
Kas skaito 2016 visiems kantrybės ir sąžiningumo viskas įmanoma! Atsisukti į save nėra taip paprasta , bet ir nesunku. Arte londonas