Apie energijos vampyrus

0 (0)

Iliustracija: pixabay.com

Kiekviena kultūra visais laikais mėgo istorijas apie kraujasiurbius – iš pradžių buvo vilkolakiai, vėliau Drakula, šiais laikais populiari „Saulėlydžio“ saga, „Vampyrų dienoraščiai“. Jie siurbė kraują, o kraujas – tai gyvybingumo ir energijos simbolis.

Taip pat buvo pastebėta, kad yra žmonių, su kuriais pabendravę, pasijuntame išsekę, sudirgę ar pan. – kitaip tariant, netekę energijos. Jie buvo palyginti su vampyrais. Pirmiausia apie energijos vampyrus ėmė kalbėti bioenergetikai, astrologai, vėliau susidomejo ir psichologai. Jiems parūpo, ar tikrai tai yra mistika ir neįmanoma paaiškinti psichologijos mokslo terminais?
Ir pamatė, kad tikrai vampyrai minta. Ir ne kažkuo mistišku, o mūsų emocijomis.

Kaip tampama vampyrais?

Bendraugami mes visada tam tikra prasme keičiamės energija. Standartinė situacija: pacientas ateina pas gydytoją. Pacientas pasiguodžia, gydytojas išklauso, nuramina pataria, pacientas padėkoja ir/ar sumoka pinigus. Jie apsikeitė energijomis: pacientas buvo išklausytas, gavo žinių, gydytojas gavo pinigų ir pripažinimą. Ir taip yra visose gyvenimiškose situacijose, tai normalu. Keitimasis energijomis – socialinio gyvenimo dalis. Santykis „duodu-imu“.

Psichologijos klasikas E. Berne knygoje „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“, rašė, jog mes visi norime psichologinių „paglostymų“ (dėmesio, pripažinimo, būti pastebėti). Ir jei žmogui tų paglostymų stinga, dėl kažkokių priežasčių negali ar nemoka jo gauti tinkamais būdais, jis ima „žaisti žaidimus“ (manipuliacijas) – išprovokuoja kitą žmogų pajusti tam tikrus jausmus (pyktį, susierzinimą, skausmą, pasimetimą, norą teisintis, kaltę, gailestį ir kitus ne itin malonius jausmus). Nuo to jie pasijunta patenkinti – reikšmingesni, aukštesni už mus, gauna užuojautos, gailesčio ir pan. Taip pat jie gali „siurbti“ mūsų laiką, pinigus ar kitas gerovės formas.

Dažniausiai pasitaikantys vampyrų tipai:

Įžeidinėtojai. Savo blogą nuotaiką, pyktį išreiškia ne savo skriaudėjui, bet kitam – niekuo dėtam žmogui, kuris net nesupranta kas atsitiko. Neteisingai aprėkė viršininkas – negalėdamas jam atsikirsti, savo pyktį išlieja namie pažemindamas šeimos narius.

Vargšai. Jie nuolat skundžiasi savo bėdomis, įrodinėja koks pasaulis blogas, reiškia pesimistinį požiūrį į gyvenimą. Tokie žmonės gali nuolat prašyti pagalbos ar patarimo, tačiau kad ir ką besiūlytumėte, atsakys „Taip, bet…“ nepasinaudos jokiu pasiūlymu. Po pokalbio jausite ne tik gailestį, bet ir liūdesį (nes visos pastangos ir pasiūlymai buvo atmesti), kaltę (nes nepadėjote kenčiančiam) ar net pyktį.

Nuotaikos gadintojai. Šie „vampyrai“ negali pakęsti kai jūsų nuotaika gera, nesidžiaugia kitų sėkme. Matydami kito džiaugsmą jie bando „nuleisti jį ant žemės“ – erzina, provokuoja, įrodinėja, kad džiaugtis visai nėra dėl ko. Jam būna gerai tik tada, kai kitiems bent jau blogiau negu jam. Kada jo „aukos“ nuotaika visiškai sugadinta, „vampyras“ pralinksmėja, ima guosti ir net pasiruošęs padėti.

Dar viena vampyrų mėgiama manipuliacija: „atspėk mano mintis“. Žmogus su jumis kalba neaiškiai, užuominomis, o po to turi progą jus apkaltinti, kad jūs jo nesupratote, neatsiliepėte į jo norus.

Kodėl taip sunku nuo jų atsiplėšti?

Todėl, kad į juos investuojam paprastai labai daug energijos. Kaip rodo moksliniai tyrimai, kai jau kažkur investuoji (pinigų, laiko, jėgų), net jei paskui ir supranti, kad projektas (plačiąja prasme – santykiai) bus nevykęs, vistiek investuoji toliau.

Tokia jau žmogaus psichika. Pavyzdžiui, jei specialistas „sunkiam“, vampyriškam klientui jau skyrė savo laiko, žinių, pastangų ir kitų resursų, klientas tarsi tampa jo dalimi ir 95 proc.tikimybė, kad specialistas ir toliau tęs darbą ir „bandys dar vieną metodą“, kuris „jau tikriausiai pasiteisins“.

Į santykius mes taip pat investuojame save. Ir tas žmogus tampa mūsų dalimi. Jei santykis buvo vampyruojantis, į juos dažniausiai investuojama labai daug. Paprastai nutraukti yra sunku ir skausminga, nes jausmas būna toks, tarsi netenki dalies savęs. Todėl mažiau skausminga tikėti, kad galbūt žmogus pasikeis ir viskas taps puiku.

Ar aš vampyras?

Kai kitam išliejate savo problemas ir visiškai nepastebite kaip jis jaučiasi, pasinaudojate jo energija. Jei jautėte įtampą, ir ėmėte ieškoti priekabių, o po konflikto ar įskaudinęs kitą pasijutote geriau, tai irgi galėjo būti vampyrizmas. Kiekvienas iš mūsų retkarčiais pasielgiame „vampyriškai“. Svarbiausia, kad toks bendravimo būdas nebūtų pagrindiniu.

Jei tai pastebite, vadinasi vienas žingsnis pirmyn jau žengtas – pripažinote savo problemą. Tolesni žingsniai – išsiaiškinti tokio savo elgesio priežastis ir rasti sprendimus. Bendraujant naudos ir energijos visi turi gauti, o ne prarasti.

Kaip apsisaugoti nuo energijos vampyrų?

Visų pirma, energinių vampyrų aukomis tampa ne kiekvienas! Dažniausios jų aukos:

• Emocionalūs ir per daug atviri žmonės, jie greitai sureguoja ir puikiai atskleidžia savo silpnąsias puses.
• Itin jautrūs kitiems, užjaučiantys, norintys padėti taip pat lengvai tampa energijos vampyrų grobiu.
• Pagyrūnai, arba itin mėgstantys pagyras. Pasako apie juo ką nors gero – ir jis „vampyro“ rankose (arba iltyse :) ).
• Nepasitikintys savimi, nedrąsūs. Jie nedrįsta nutraukti pašnekovo, nors jo kalba pasidaro ir itin nemaloni.
• Žmonės, kurie nuolat jaučiasi dėl visko kalti. Juos lengva įtikinti, kad yra atsakingi už tai, kad „vampyras“ blogai jauciasi, yra suirzęs ar gyvenimas klostosi ne taip.

Kaip jau minėjau, šie žmonės nežino, kad kitiems kenkia. Galima sakyti jam tiesiai šviesiai, tačiau greičiausiai jis įsižeis ir sureguos taip, kad pajusite nepakeliamą kaltės jausmą. Arba išsigandęs pabėgs – juk buvo ištrauktas į dienos šviesą!

Mintyse sakykite sau „Manęs tai neveikia“ arba „Tai tik tavo nuomonė“. Juk iš tiesų taip ir yra. Tai ne jūs esate kvailas, negražus ar kt., bet tai tik „vampyro“ nuomonė apie jus. Ar ji teisinga – kitas klausimas. Tačiau nepulkite įrodinėti, kad tai netiesa, nes tikėtina, kad „vampyras“ to ir tikisi. Geriau pasakykite: „Taip, aš toks, nepatinka – nebendrauk!“

Tylėjimas – gera energijos apsauga, nes daro žmogų išmintingesniu, bet su viena salyga: neturi būti kalbos net mintyse – jokių priekaištų, nuoskriaudų! Kol esame ramūs ir linksmi, vampyrai negali mums įkąsti. Vampyras į jus nukreipia neigiamą energiją, o jūs nereaguojate, jus šypsotės ir juokiatės. Bet jei pradedate nervintis – vadinasi jis savo pasiekė.

Būkite budrūs! Išmokite atpažinti energijos siurbikus, tada venkite jų arba reaguokite atitinkamai! Prisiimkite atsakomybę už savo jausmus ir gyvenimą.

Linkiu malonaus bendravimo!
Psichologė Asta Petrauskienė | psichologijoscentras.lt