Apie materialų, socialinį ir dvasinį kapitalą

Verslas – didžiulis mechanizmas, kurio varomoji jėga – pinigai. Verslo tikslas – gauti pelno. Bet iš tikrųjų šiuolaikinis verslas, kaip mes jį suprantam, egzistuoja tik du šimtus metų, nors žmonijos komercijos istorija tęsiasi mažiausiai keturiasdešimt tūkstančių metų. Pats žodis kapitalas gali turėti ir platesnę reikšmę. Vis dažniau girdime apie „intelektinį”, „žmogiškąjį”, „kūrybinį”, „pasitikėjimo” ir kit. kapitalą…

IQ, EQ ir SQ

Mūsų šiuolaikinėje visuomenėje geriausiai pažįstamas materialusis kapitalas. Jis asocijuojasi su pinigais ir daiktais, kuriuos už pinigus galime nupirkti, su pinigais, kuriuos galima leisti, investuoti, įgyti pranašumą, valdžią ir įtaką. Kaip teigė kapitaliz­mo filosofijos pradininkai, mes siekiame šio kapitalo savo racionaliąja išmintimi (IQ). IQ — tai išmintis, kuri gimsta racionaliai mąstant. 

Socialinis kapitalas yra ta gerovė, kuri sudaro galimybę mūsų bendruomenėms ir organizacijoms efektyviai funkcionuoti bendram labui. Francis Fukuyama apibrėžia socialinį kapitalą kaip žmonių sugebėjimą dirbti kartu grupėmis ir organizacijose, siekiant bendrų tikslų. Jo nuomone, tai sugebėjimas, kurio pagrindas – pasitikėjimas ir bendros etinės vertybės. Socialinis kapitalas priklauso nuo santykių, kuriuos sukuriame šeimose, bendruomenėse ir organizacijose, nuo mūsų pasitikėjimo vieni kitais. Socialinio kapitalo kaupimas labiausiai priklauso nuo emocinės išminties indėlio į santykius. Emocinė išmintis yra mūsų sugebėjimas suprasti ir pajausti kitus žmones, mūsų sugebėjimas suvokti kitų žmonių emocijas ar socialines situacijas ir atitinkamai elgtis. EQ – tai išmintis, gebėjimas pajausti.

Dvasinis kapitalas apima mūsų bendrų prasmių, vertybių ir svarbiausių tikslų sampratą. Jis apima mūsų nerimą dėl to, ką reiškia būti žmogumi, kokia žmogaus gyvenimo prasmė ir tikslas. Tai svarbiausių vertybių ugdymas, palaikymas ir dalijimasis su kitais. Tai suvienija mūsų visuomenę. Dvasinis kapitalas kuriamas pasitelkus dvasinę išmintį. Dvasinis intelektas (SQ) yra ta išmintis, kurios padedami mes atrandame giliausią prasmę, vertybes, tikslus ir aukščiausias motyvacijas. SQ – tai suvokimas, kas mes esame.

Jei norime turėti tvarią ekonominę, politinę ir socialinę sistemą, tvarią bendruomenę, visos trys kapitalo rūšys – materialus, socialinis ir dvasinis – privalo būti kuriamos pasitelkus visas tris išmintis.

Jokia kita kapitalo rūšis iš tikrųjų neturi prasmės be dvasinio kapitalo pamato.

Dvasinis kapitalas

Dvasinis kapitalas – tai nauja paradigma, nauja visuma, galinti radikaliai pakeisti mąstymą apie verslo filosofinius pamatus ir praktiką. Pats savaime dvasinis kapitalas nereiškia finansinio turto, tačiau akcentuoja galimybę gauti pelno – galbūt netgi daugiau pelno, jeigu verslininkas veikia platesniame prasmės ir vertybių kontekste. Tokia veikla gali būti naudinga ir žmogaus dvasiai, ir žmonijos gerovei apskritai.

Įmonės Merck istorija

Bendrovė Merck and Co tai stambi farmacijos kompanija. Karta netikėtai pasitaikė proga išgydyti vieną klastingiausių ir skaudžiausiai luošinančių trečio jo pasaulio infekcijų. Afrikoje maždaug 340 000 žmonių apako įgėlus amarui, nešiojančiam regą naikinantį parazitą. Parazitas sukelia onchocerkozę, arba oncbo, populiariai vadinamą „upiniu aklumu.” Merck mokslininkai atrado preparatą, kuris galėtų užkirsti kelią aklumui. Tereikėtų kartą per metus išgerti vieną naujo preparato tabletę. Bet tapo akivaizdu, kad tradicinis verslo modelis čia nesuveiks. Trečiojo pasaulio žmonės ir vyriausybės neturėjo pinigų. Jokia pasaulio organizacija nenorėjo finansuoti Mectizan projekto.

Vis dėlto bendrovė nusprendė imtis vaisto gamybos, nors puikiausiai suprato, kad pelno iš to nebus, priešingai — patiems reikės finansuoti ir klinikinius bandymus, ir visa kita. Neradę pirkėjų, bendrovės vadovai priėmė visiškai neįprastą sprendimą: tiesiog atiduoti vaistą kiekvienam, kuriam jo reikia. Dovanos vertė sudarė apie 250 milijonų dolerių. Rezultatas? Padedant Pasaulinei sveikatos organizacijai, Pasaulio bankui, įvairioms trečiojo pasaulio vyriausybėms bei visuomeninėms organizacijoms vaistas pasiekė 15 milijonų gyventojų 16-oje valstybių.

Šioje istorijoje bendrovė Merck neturėjo jokios materialios naudos. Tačiau įgyta reputacija, pergalės džiaugsmas ir puiki bendrovės darbuotojų nuotaika, pakili dvasinė būsena buvo verti pastangų ir išlaidų. Reputacija atsipirko kitų bendrovės Merck produktų uždirbtais milžiniškais dividendais.

Kapitalą, Merck sukauptą upinio aklumo prevencijos istorijoje, galima pavadinti dvasiniu kapitalu. Tai kapitalas, įgytas ieškant gilesnės prasmės, siekiant aukštesnio tikslo ir tarnaujant fundamentalioms žmogiškoms vertybėms. Tai kapitalas, kurio vertė – ne doleriai ar centai, o pergalės pojūtis, puiki dvasinė būsena, dėkingumas ir bendras gerovės padidėjimas, pakilusi gyvenimo kokybė.

Kiti pavyzdžiai

Tai toks pat kapitalas, kurį islamo šalyse sukaupia bankininkai, neimantys palūkanų už paskolą, pasidalijantys riziką su skolininkais, tapdami už paskolą įgytų prekių ar įkurtų įmonių dalininkais.

Taip, tai toks pat kapitalas, kurį gauna Coca-Cola, leidžianti Indijos vyriausybei nemokamai naudotis prekes išvežiojančiais savo sunkvežimiais, kad pristatytų poliomielito vakciną neturtėliams tolimuose regionuose, ir statant ligonines Kinijos ir Pietryčių Azijos rajonų kaimuose.

Įmonė Amul parduoda dešimties tūkstančių pieno kooperatyvų produkciją Indijos Gujarato valstijoje. Valstietis, galintis parduoti tik vieną kibirą pieno per dieną, uždirba gyvybiškai svarbias 20 rupijų ir lygiavertiškai konkuruoja su didesniais pienininkystės ūkiais. Bendrovė Amul įgyvendina Mahatmos Gandhi socialinius ir ekonominius principus, jos metinė prekybos apyvarta siekia 516 mln. dolerių.

Van City, didžiausia Vankuverio kredito unija, skolina lėšas klientams ir projektams, kuriuos atmeta kiti bankai: skurdžių miesto rajonų plėtrai, rizikingiems smulkaus verslo sumanymams, aplinkos apsaugai, nukentėjusioms moterims ir investiciniams fondams, skirtiems besivystančioms šalims. Van City klesti, nepamiršdama bendrovės socialinės atsakomybės. Jos metinė apyvarta – 6,4 milijardo dolerių, metinis pelnas – 39 milijonai dolerių.

Starbucks tarptautinio kavinių tinklo vizija apima socialinę atsakomybę už kavos augintojus, jų bendruomenes ir aplinką. Bendrovė moka augintojams už pupeles 240% daugiau negu bazinė pasaulinė kaina ir investuoja jų bendruomenėse į ligonines, mokyklas, kredito unijas ir biologinės įvairovės išsaugojimo projektus.

Bet kurio verslininko siekis – kurti gerovę gaunant pelną. Verslas iš tiesų yra priemonė visuomenės ge­rovei kurti. Svarbu tą atminti. Bet kuris judėjimas šia linkme ir atitiks dvasinio kapitalo kūrimo kryptį.

Dvasinis kapitalas atspindi:

• kam bendruomenė ar organizacija egzistuoja,
• ko ji siekia,
• už ką imasi atsakomybės.

Pagal:
Danah Zohar, Ian Marshall (2006). „Dvasinis kapitalas: gerovė kuri gali padėti išlikti. Vilnius: Tyto alba. 39-49 p.