Apie vyrus, užaugusius be tėvo
5 (1)

berniukas

Ar tikrai be tėvo užaugęs vyras bet kokiu atveju yra lyg ir sužeistas? Kokios galimos psichologinės problemos?

Ir berniukams, ir mergaitėms reikalinga tiek motinos, tiek tėvo globa bei rūpestis. Jei vaikas auga tik su vienu iš tėvų, pastarajam tenka dvigubas krūvis. Gali iškilti įvairios psichologinės problemos. Iš motinos paprastai laukiama, kad ji bus šilta, švelni, globojanti, rūpestinga, besąlygiškai mylinti. Iš tėvo – kad jis bus stiprus, gebantis kovoti ir apginti, įsitvirtinęs visuomenėje, skatinantis savarankiškumą, tikslo siekimą. Nors nėra tokių savybių, kurias galėtume pavadinti išimtinai vyriškomis ar moteriškomis, tačiau vienam žmogui gali būti sunku derinti meilę ir globa bei gebėjimą kovoti ir laimėti, nustatyti ribas ir taisykles.

Kita vertus, motina, viena auginanti berniuką, visą meilę savo meilę ir dėmesį gali nukreipti į jį itin intensyviai. Į vaiką sudedami milžiniški lūkesčiai tampa sunkia našta visam gyvenimui. Motiniškos meilės palaima ir prakeiksmas labai raiškiai atskleidžiami autobiografiniame Romain Gary romane “Aušros pažadas”. Sūnus, kuriam motina paaukojo visa savo gyvenimą ir visą pasaulį, gali būti labai sėkmingas, bet nebūtinai laimingas.

Tėvas berniukui yra pirmasis vyriško elgesio modelis, kuris pamėgdžiojamas, su juo tapatinamasi. Tikėtina, kad subrendęs jis šį modelį perkels į savo šeimą. Gali būti, kad užaugęs be tėvo vyras pats bijos kurti šeimą, jam sunkiau bus užmegzti ilgalaikius santykius, jis  mažiau vengs skyrybų, laikys jas tinkamu sprendimu. Tačiau gali nutikti ir visiškai priešingai: be tėvo augęs vyras itin saugos ir brangins šeimą, nes per ją simboliškai suteiks sau tai, ko jam taip reikėjo vaikystėje.

Ar moterims reikia bijoti vyrų, kuriuos augino vien mamos? Kokie jie gali būti bendraudami su partnerėmis, šeimoje?

Bijoti jokiu būdu nereikia. Žmogaus galimybės augti ir tobulėti yra begalinės. Santykius kuria ir griauna du žmonės. Galimybių įvairovė pernelyg didelė, kad būtų įmanoma sukurti bendrą „be tėvo augusiųjų“ horoskopą. Taigi, psichologines problemos galimos, bet nebūtinos.

Kiek pagrįstos kalbos, kad tokie berniukai gali tapti nusikaltėliais, gėjais, moteris keičiančiais donžuanais?..

Be tėvo augantys berniukai turi mažiau galimybių pažinti vyrų pasaulį, suvokti jo skirtingumą. Dėl to jie labiau linkę priimti kraštutines šio pasaulio formas ir kaip vyrišką įsivaizduoti agresyvų, dominuojantį, nuolat moteris užkariaujantį elgesį. Dėl to ir gali kilti polinkis nusikalsti ar donžuaniškumas. Arba vyrų pasaulis gali atrodyti toks svarbus ir patrauklus, jog moterims ar vaikams jame vietos neatsiras. Bus ieškoma išimtinai vyrų draugijos, bendruomenės.

Ko turėtų nepamiršti mamos, kurios vienos augina berniukus?

Mama turėtų palaikyti sūnaus siekį bendrauti su tėvu. Jei tėvas nesirūpina  sūnumi, svarbu, kad berniukas turėtų bent “tėvo mitą” – aiškų, suprantamą ir kiek įmanoma pozityvesnį paaiškinimą, kas yra jo tėvas ir kur jis, kodėl nepalaiko su juo ryšio.

Svarbu, kad berniukas turėtų vyriško elgesio modelį, galėtų bendrauti su kitais vyrais. Galbūt tėvo vaidmenį bent iš dalies galėtų atlikti senelis, patėvis, dėdė ar treneris.

Motinai tenka svarbi užduotis – neperkelti ir neprimesti sūnui savo patirties, emocijų bei vertinimų apie tėvą („jis tikras niekšas“, „nieko gero iš jo nesulauksi“ ar pan.), taip pat vengti emocinio incesto. Negalima  sūnaus padaryti „mažuoju vyru“ – savo problemų ar jausmų patikėtiniu. Reikėtų kiek įmanoma labiau stengtis išlaikyti gerą, adekvatų ryšį su vaiku, laiku paskatinti jo nepriklausomybės ir savarankiškumo siekį, mokyti atsakyti už savo elgesį.

Jurga Dapkevičienė | psichologejurga.lt
Psichologo konsultacijos Vilniuje

Foto: Michał Parzuchowski

Įvertinkite!
[Balsavo: 1 Vidurkis: 5]

2 Responses

  1. vita parašė:

    skystalas, ne straipsnis..

  2. Saulius parašė:

    Mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo 7 metai. Gan skausmingai. Buvo meilužė. Mano gyvenime, net panašiame amžiuje tas pats… Tik mano motina bando primesti tėvo įvaizdį, žmona taip pat, o kai išsakai savo padėtį ir poziciją imi suprasti kad ne aš dėl skyrybų kaltas… Likimas. Gal. Senelis skyrėsi – nespėjo, nužudė karo laikais. tėvai skyrėsi. visi broliai išsiskyrę, na ir aš. Bliamba, kaip dėmė, koks prakeiksmas! Net dukterėčios skiriasi…

Komentuoti: Saulius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.