Apie žmogaus buvimą žmogumi0 (0)
… matau būtinybę įgyvendinti ir toliau slinkti nuo abstraktaus idealizmo ir sampratų tiesa, amžinybė, prestižas, sistema ir pan. prie individualių sielos virpesių, tarpusavio įsiklausymo, klaidos įteisinimo.
Iš tiesų, būtent klaidos kriminalizavimą jau nuo mokyklos suolo laikau didžiausia grėsme. Klaida yra instinktyvus žmogaus gestas, nesąmoningas atsakas į sisteminę tvarką – tai yra žmogaus buvimo žmogumi požymis, ir tai reikia pastebėti, puoselėti ir išsaugoti.
Menu yra vadinama tokių klaidų įteisinimas keliems privilegijuotiesiems, bet kiekvienam žmogui turėtų būti užtikrinta teisė į savo paties klaidas, o ne tapatinimąsi su „atpirkėjais”.
Korporacinė taisyklė moko: „Protingas mokosi iš kitų klaidų, o kvailys nepasimoko ir iš savų”. Dėl tokio požiūrio bei auklėjimo ir klesti prisitaikymas, uniformizmas, servilizmas …
… niekada dar nesu sutikęs nė vieno negabaus vaiko, bet – reikia pabrėžti – beveik kiekviename matau skirtingus išorinio „kultūrinio” poveikio pėdsakus, kurie pasireiškia didesnėmis ar mažesnėmis asmeninėmis traumomis.
… negabių vaikų nėra, o yra tik negabūs (sistemos traumuoti dvasiškai) mokytojai …
Sisteminis ugdymas palieka tik vieną įmanomą jungtį žmogui, ir pastarasis turi bet kokiomis sąlygomis prie to prisitaikyti. Jeigu ne, yra laikomas nevykėliu, negabiu ir metamas į visuomenės patvorį … tokio pobūdžio ugdymas formuoja žmogų-mašiną, kuri gamina ” … produktą” vartoti …
Subjektyvumo autonomija turi būti įtvirtinta kaip alternatyva bendrai primetamoms „idėjoms” – be to neįmanoma jokia pažanga, jokia laisva mintis.
Šiuo požiūriu dailės mokyklos samprata labai priartėja prie FLUXUS ideologo Henrio Flynto suformuluotos „brendo” sampratos:
„Pergalvok visus per gyvenimą darytus „darymus”. Dabar atmesk visa, kas fiziologiškai būtina (arba žalinga) – kvėpavimą, miegą ir pan. Iš to, kas liko, išmesk socialiniams poreikiams tenkinti skirtą veiklą – tai labai plati sritis, aprėpianti tavo darbinius ir prekinius-piniginius santykius, vartojimą, vaikų priežiūrą, mandagumą, balsavimą, šukuoseną ir dar daug ką. Iš viso to, kas dar liko, išmesk atstovavimą ir tarpininkavimą – tai irgi plati sritis, kuri iš dalies susipina su jau atmestomis veiklomis. Iš to, kas dar liko, atmesk visa, kas susiję su konkurencija. Dabar susitelk į tai, kas dar liko ir buvo daroma vien todėl, kad tau tai patinka daryti.” [Henry Flynt, Againnst „Participation”: A Total Critique of Culture, 1996;]
Šaltinis:
Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai (2013). Vilnus: Kitos knygos. 189-191 psl.
Negatyvus sisteminio ugdymo pavyzdys
Trečioji Alytaus meno streiko bienalė: W. Reicho orgono patranka miesto parke, 2011 m.