Ar verta surizikuoti ir stabilius santykius aukoti dėl audringo romano?0 (0)
Klausimas: Su vaikinu draugauju apie metus. Santykių pradžioje jis labai manęs siekė, o aš tuo metu buvau neseniai išsiskyrusi ir jaučiausi jam gana abejinga, nes vis dar mylėjau aną. Norėjau jį greičiau pamiršti, todėl ir pradėjau susitikinėti su dabartiniu savo vaikinu. Nebuvo nieko panašaus į prieš tai jaustus jausmus, tiesiog – buvo patogu, jauku, nors nelabai įdomu.
Jis žinojo, kad jo nemyliu, bet nutarėm bendrauti toliau, pažiūrėti, ką parodys laikas. Aš labai prisirišau prie jo, ilgainiui pamilau, jaučiuosi su juo labai saugiai, stabiliai ir ramiai, paskutiniu metu pradėjome kalbėti jau ir apie šeimą… Dabar suabejojau, ar tai tikra meilė, nes neseniai susipažinau su vienu vaikinu, kuris mane labai sužavėjo. Vėl pajaučiau stiprius jausmus kaip kad tam pačiam pirmajam, trokštu su juo matytis, pažinti jį. Tas vaikinas labai patrauklus, išsilavinęs, užima rimtas pareigas.
Kad ir kaip sunku būtų sau prisipažinti, mano vaikinas niekada niekuo jam neprilygs. Šis vaikinas man labai simpatizuoja, rašo man meilės laiškus, bet aš laikausi atsargiai. Savo vaikino palikti nenoriu, nes tai būtų žiauri išdavystė, bet šis susižavėjimas man rodo, jog ir santuokoje gali kilti tokių „susižavėjimų“ ir vargu ar tada nebus noro bendrauti ne tik platoniškai. Nenoriu skaudinti savo vaikino, nes jis tiek daug padarė dėl manęs. Iš kitos pusės, negaliu nurimti ir negalvoti apie tą naująjį vaikiną. Nežinau, ką daryti – likti su savo vaikinu ir kurti šeimą ar leistis į naujus audringus, bet neužtikrintus santykius? Jolanta.
Komentuoja psichologė-psichoterapeutė Ramune Pajuodyte-Milašienė:
Rašai, kad esi pasirinkimo situacijoje: stiprus, audringas jausmas, kuris neaišku kuo baigsis, ar ramus, jaukus, saugus ir patikimas santykis, bet viduj jaučiamas ilgesys… Manau, tau yra svarbiausia susivokti savo jausmuose dabartiniam vaikinui. Iš tavo laiško susidaro įspūdis, jog jis tavęs „neveža“, kažko tau labai stinga jūsų ryšyje, trūksta, tu nuobodžiauji ir tarsi giliai viduje žinai, kad ne taip turi būti. Rašai, kad iš pat pradžių nebuvo susižavėjimo: jis buvo guodėjas, „kompresas“ sudaužytai širdžiai, „su juo buvo patogu“. Po to – labai prisirišai, o gal pagalvojai: „nieko geresnio nėra, tai gerai bus ir jis“? Atrodo, kad ir dabar tu nelabai žaviesi savo draugu, nesididžiuoji juo, o juk žavėjimasis, gerėjimasis kitu yra svarbi meilės dalis, galbūt dėl to tavo dėmesį ir patraukė kitas vaikinas.
Kai myli, paprastai nekeli klausimo, ar tai ta tikroji meilė, tiesiog žinai tai, tiesiog myli ir tiek. Kai myli, žinai, kad su tavuoju tau yra geriausia, tavajam nė vienas neprilygsta. O meilei, kaip sakoma, neįsakysi. Taip yra dėl to, kad meilę valdo ne žmonių, o „dievų“ pasaulis. Mes negalime Erotui liepti šauti su savo strėle į tą, o ne į kitą vyrą/moterį. Tavo draugas padėjo išgydyti sužeistą širdį, palaikė tave, išbuvo, kantriai laukė. Greičiausiai jis iš tokių žmonių, kurie neįskaudins, ir tai tave labai laiko. Ko gero, jautiesi jam labai dėkinga ir nuoširdžiai norėjai pamilti. Visgi svarbu nemeluoti sau ir sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar tikrai jį pamilai.
Tekėdama už savo vaikino ir susiedama su juo gyvenimą su tokia nuvertinančia jį nuostata: „jis niekada neprilygs tam žavingajam vaikinui“ ir pati nusivertini: „esu tiek teverta, tik tokių santykių, ypatingos meilės nebus“. Be to, jei tik iš dėkingumo, pagarbos, gailesčio, kaltės ar ramybės ir saugumo poreikio būsi su vaikinu, tai nebūtų sąžininga ir jo atžvilgiu. Jis taip pat vertas meilės ir trokšta būti mylimas kaip ir tu. Tavo nuojauta, kad santuokoje tokių susižavėjimų kaip dabar gali vėl pasikartoti, greičiausiai yra teisinga. Neišgirdus savo vidaus dabar, vėliau gali būti dar sunkiau. Ilgainiui greičiausiai pradėtum irzti, jausti nepasitenkinimą, kuris gali peraugti į neapykantą vyrui. Jei sukurtum šeimą su žmogumi, kurio nemyli, o vėliau įsitrauktum į kitus santykius, įskaudintum dar daugiau žmonių.
Turbūt supranti, Jolanta, kad niekas kitas už tave negali nuspręsti, kaip tau pasielgti. Tik tu viena gali žinoti, kas tau asmeniškai svarbiausia gyvenime, santykiuose, kokios yra tavo vertybės. Nėra visuotinai teisingų sprendimų, scenarijų ar receptų, kaip turi būti. Visi mes patys gyvename savo gyvenimus, renkamės ir atsakome už pasėkmes. Taigi linkiu tau susivokti savyje ir pasijusti tikresnei. Sėkmės.
Psichoterapeutė Ramune Pajuodyte-Milašienė / 15min.lt
psichoterapeutas.com | porosterapija.lt
Iliustracija: Everton Vila
Dabar suprantu kodėl kai kurie geri ir atsidavę vyrai tampa beširdžiais moterų išnaudotojais, o jei sukuria šeimą – nesugeba būti atviri savo žmonai. Todėl, kad tokios savanaudės kaip tu išplėšė jiems širdį.
Meja, nusisnekat. Savanaude nes nesugeba sirdziai isakyti? Nors kada esat buvusi isimylejusi? Vyrai tampa besirdziais isnaudotojais kai nusprendzia tokiais buti, tik nebrendyla galetu kaltiniti kito zmogaus klaidas del savo negebejimo spresti iskilusiu problemu. O Jolantai galiu pasakyti tik tiek, kad esi ne viena sioje situacijoje ir as tave puikiai suprantu. Geriausias patarimas koki galejau rasti buvo, isivaizduok jei ta teksta kuri katik parasei, butu rases tavo vaikinas apie tave. Skirkis. Bus be galo sunku ir jus net galit islikti draugais po kiek laiko praleisto zaizdu gyjimui. Ilga laika kiekviena sutikta vaikina lyginsi su juo, nes tokio gerumo vyruose reta. Bet laikui begant sutiksi toki zmogu, kuris nebus tobulas, ir netycia karts nuo karto iskaudins, bet vienas kita mylesit aistringai ir nuosirdziai. Buk protinga, viska labai gerai apgalvok, ir zenk ta zingsni kuris islaisvins tave ir suteiks jam ir tau galimybe surasti tikra meile. O ji egzistuoja, sekmes! :)
Si, o kiek jums vyrų yra atsivėrę ir pasipasakoję? Noriu tik pabrėžti, kad jie irgi turi jausmus ir dažnai išgyvena sunkiau nei mes, merginos. Savanaudė, nes pradėjo draugystę nejausdama meilės, o tik norą užpildyti tuštumą, negalvodama kaip tai paveiks kitą žmogų. Pritariu tik tuo, kad Jolanta turėtų paleisti tą vaikiną ir suteikti jam galimybę būti laimingu ir vertinamu. Ir tik jau nereikia „likime draugais”. Vaikinam tokių „draugių” nereikia.
Jolanta tokio pasisekimo galima tik pavydėti.Tu esi jauna, laisva ir nesi niekam įsipareigojusi. Draugauk, susitikinėk, eik į kavines, klubus ir su vienu, ir su kitu. Svarbu būtų linksma Tau. Sudaryk pasimatymų grafiką vienam skirk ketvirtadienį ir šeštadienį, kitam penktadienį ir sekmadienį. Tegu jie konkuruoja tarp savęs, tegu stengiasi dėl Tavęs. Toliau į visus klausimus atsakys pats gyvenimas ir Tu pajusi tikrą meilę. Tu sužinosi antrasis yra vertas šeimyninio gyvenimo ar tik yra paprastas KAZANOVA. Jei nepasiseks su antru grįši pas pirmą, jei myli atleis. Žiūrėk gal ir pasipirš kažkuris iš Jų. Jei nepasipirš, tai sutiksi trečią kuris padovanos Tau nuostabų sužadėtuvių žiedą.
Sekmės Tau.
Protingas žmogus lakstymo ir neištikimybės neatleis. Jei atleis – vadinas, yra grindų skuduras. Laimėtojai yra tie, kurie į geriausios k*vos varžybas apskritai nesivelia.
Jei esi mylejus viena karta, tai jau ir yra labai daug. Daugybe zmoniu nera myleje is viso. O tu jau patyrei ta jausma. O kuriant gera, patvaria seima, vien meiles ir aistros neuztenka. Kaip bebutu gaila, aistra laikui begant nuslopsta, meile priblesta ar daznai visai pranyksta, kas tada lieka? Pareigos, atsakomybe? O jei rinksies sau gyvenimo partneri pagal savo iskeltus kriterijus ir kuo daugiau tu partneriui iskeltu kriteriju atitiks, tuo potencialiai laimingesne santuoka bus. Pries istekedama antra karta, zinojau, kokio vyro noriu. Ne tokio del kurio alpciau, vien delto, kad hormonai veikia, o tokio, kuris butu pasitikintis savimi, ambicingas, patikimas, rupestingas, kuriuo galeciau remtis, zavetis ir gerbti. Taip ir atsitiko, sutikau toki. Ir esu labai laiminga.
Jolanta,meilė yra ne kai žiūrite vienas į kitą,o ,kai žiūrite viena kryptim! Aistra yra,kai nori gauti,o meilė- kai nori duoti.. Kai tokie psichologai patarinėja-nenuostabu,kad toks didelis skyrybų skaičius.. NIEKADA vienas žmogus nesuteiks tau pilnatvės. Visada pasauly bus gražesnių, turtingesnių, ir kitokių -esnių… Tiesa ta,kad dauguma painioja aistrą su meile. Aistra įsižiebia ir dingsta,o į meilę PEREINAMA . Niekas mums,įsimylėjus,nepasakė,kad MEILĖ-TAI KASDIENIS JUODAS DARBAS! Meilė yra užsidirbama,o aistra \”užbanguoja\” pati… Tik pilnai save suvokęs žmogus,kuris kupinas meilės viduj,gali ieškoti kito žmogaus,kad pasidalinti ta meile.. O dažnas ieško žmogaus,kad anas numalšintų skausmą,kad tenkintų mūsų savimeilę,kad atitolintų vienatvę ir t,t.Žodžiu,kad duotų mums…O ką aš pats galiu duoti kitam??? Ar žinau kas esu,kokios mano vertybės,kur link einu,ką šioj žemėj veikiu ir panašiai.. Nuo čia reikėtų ir pradėti… Jei sutampa jūsų vertybės su pirmuoju vaikinu,tai tik tavo kasdienio darbo reikalas įnešti tos ugnelės į jūsų santykius.. Nemesk kelio dėl takelio- sako liaudis.. Labai rimtai apgalvok ar verta pult į naują aistrą… Taip,tu apie jį daug galvoji,nes… taip juk įdomiau,tai-kažkas naujo,tai sujudino… O su esamuoju vaikinu ugnies nėra,nes jis TIK malšino skausmą,TIK suteikė ramybę,saugumą, ir t.t… Pati rašai,kad daug davė.O ką davei tu? Kai kasdien mintyse kartosi,kad jis pats nuostabiausias,kai kasdien rūpinsies,kaip jam \’duoti\”,manau neliks laiko lygint jį su kitais ir laukt,kad dar daugiau duotų… Sakoma,jei moteris nori vaiko nuo vyro-vadinasi tai ji pilnai juo pasitiki. O nuo pasitikėjimo ir pagarbos ir prasideda meilė. Pradėk sakyt ačiū ,pradėk girti savo vaikiną,įvertinti garsiai jo pastangas,jo rūpestį ir pati pamatysi,kad tai pats geriausias vyras! Man 45m… Buvau ištekėjus už šarmingo,juodaplaukio,aukštaūgio[2m], gražaus vaikino… Aistra nurūko,mes išsiskyrėm [po 5m nuo pažinties] … Dabar 17m gyvenu su visai neįspūdingu vyru,bet kasdien jis tampa tik artimesnis .. Nes išmokau ne laukt,kad gaut,bet ir duot bei įvertint už gaunamą. Išgirsk širdim sekančius žodžius : \”Kai blėsta meilė, daug žmonių daro tą pačią klaidą – galvoja, kad jie netinkamai pasirinko partnerį ir kad gali rasti meilę su kuo nors kitu. Tačiau bet kokie nauji santykiai vėl įstums į tą patį uždarą ratą. Santuokos sėkmės paslaptis – ne tai, kaip surasti tinkamą žmogų, o tai, kaip mylėti žmogų, kurį suradai \” .
Kvailiukė kvailiukė. Atmink, kad emocijos yra laikinos. Mes visi tuokiamės iš meilės, o žlunga 60 proc. santuokų. Vadinasi, meilė yra ne tas rodiklis, dėl kurio kuri šeimą. Toliau – tu negerbi savo žmogaus, nesi jam ištikima. Jei gerbtum, tai nepriimtum jokių žinučių, skambučių ir dėmesio iš kitų. Ir kol pati nesuvoksi, kad problema yra ne „netobulas” vaikinas, o tavo pačios neištikimybė, tol ir kils problemos. Neištikimybė neprasideda svetimoj lovoj. Ji ten pasibaigia. O prasideda ji nuo vidinės nuostatos: aš turiu žmogų, bet ieškau kitų. Kol pati nepasakysi sau, kad neieškai, nepriimi kitų vyrų asistavimo, tol ir bus problemos. Čia tavo vidinė nuostata – ar kuri santykius, ar lakstai. Nes šitas žmogus tau davė be proto daug: laiką, meilę, kantrybę ir supratingumą, kol stojaisi ant kojų. Jei šito nesuvoki, nevertini, gerbk jį ir palik. Kad jį gautų moteris, kuri mokės vertinti, ką duoda tas nuostabus žmogus. Patikėk, ne piniguose, azarte ar grožy laimė. Mano žmogus paprastas, toks, į kurį kitos nežiūrėjo. Aš daug kuo lenkiu jį – išsilavinimu, pinigais, iniciatyvumu. Kai tekėjau, visi juokėsi, kokį prastą jaunikį išsirinkau. Bet jei kas man pasiūlytų jį keisti į gražuolį milijonierių, aš tam žmogui į snukį spjaučiau. Nes mano žmogus yra man pats geriausias, gražiausias, brangiausias. Nes man jis suteikia sparnus siekti visko, ko aš noriu. Jis tas, kurio dėka kiekvieną dieną esu laiminga. Man nesvarbu, ką kalba mums už nugarų, nes po pirmo pasimatymo priėmėm sprendimą – mes neieškom kitų.
Laikini jausmai, laikina aistra atsiradan todėl, kad kažko trūksta turimuose santykiuose. Manau, kad jei pagausite tą momentą, kuomet atsirado kažkokie jausmai kitam asmeniui ir susisgribsite savo turimuose santykiuose, kad reikia imtis veiksmų norint juos išlaikyti ir pakurstyti, tuomet viskas bus gerai. Tačiau tačiau, jeigu vis gi toliau neriama į laukinę aistrą, tuomet santykiams iškyla rimta grėsmė. Bet aš visada tokios nuomonės, kad reikia stengtis, bandyti, gaivinti ir puoselėti turimus santykius. Jei juose nesiseka, tuomet atsisakyti jų ir tuomet ieškoti sau kito partnerio. Jokiu būdu nesivelti į dvipatystę. Tai žema. Kam skaudinti ir menkinti kitą asmenį, kuris nuoširdžiai myli?
Pati išgyvenau ne vieną krizę su draugu, tačiau vis lipdome, statome iš naujo, atrandame ir stengiamės vienas dėl kito. Paskutinį kartą po didelių kivirčų nusipirkome vieną pasiūlymą iš laisvalaikio-romantiskos-nakvynes.lt . Ir tikrai galiu tvirtai atsakyti, kad laikas dviese, poilsis atokiau nuo savo įprastos aplinkos padeda stiprinti ryšį. Todėl rekomenduojama išvykti į kelionę su savo antra puse. Tiek gilesnio pažinimo dėlei, tiek artumo jausmui. Nes užsienyje būsite tik judu, todėl turėsite pasikliauti vienas kitu ir visas situacijas spręsti kartu.