Aš išeinu į gatvę ir įkrentu į šulinį

Atsibundu ryte.
Išeinu iš namų.
Šaligatvyje – šulinys be dangčio.
Aš jį matau
Ir įkrentu į jį.

Kitą dieną
Aš išeinu iš namų,
Pamirštu, kad šaligatvyje – šulinys be dangčio,
Ir vėl įkrentu į jį.

Trečią dieną
Aš išeinu iš namų ir stengiuos prisiminti,
Kad šaligatvyje – šulinys be dangčio.
Tačiau
Aš tai prisimenu
Ir vėl įkrentu į jį.

Ketvirtą dieną
Aš išeinu iš namų ir stengiuos prisiminti,
Kad šaligatvyje – šulinys be dangčio.
Aš tai prisimenu
Tačiau
Nepastebiu šulinio ir vėl krentu.

Penktą dieną
Aš išeinu iš namų.
Aš prisimenu, kad reikia atkreipti dėmesį
Į šulinį
Ir einu, žiūrėdamas po kojom.
Matau dangtį,
Tačiau, nežiūrint į nieką,
Vėl krentu žemyn.

Šeštą dieną
Aš išeinu iš namų,
Prisimindamas apie šulinį šaligatvyje,
Žvilgsniu jo ieškau,
Matau šulinį,
Bandau peršokti per jį,
Bet dar kartą įkrentu.

Septintą dieną
Aš išeinu iš namų.
Matau šulinį,
Įsibegėju,
Šoku,
Batų galais
Paliečiu šulinio kraštą,
Bet to neužtenka,
Ir aš vėl įkrentu į šulinį.

Aštuntą dieną
Aš išeinu iš namų,
Matau šulinį,
Įsibegėju,
Šoku,
Peršoku!
Aš taip didžiuojuosi tuo, kad įveikiau
Šią kliūtį,
Kad iš džiaugsmo pradedu šokinėti…
Po ko
Vėl krentu į šulinį.

Devintą dieną
Aš išeinu iš namų,
Matau šulinį,
Įsibegėju,
Peršoku
Ir tęsiu kelionę.

Dešimtą dieną,
O būtent – šiandien,
Aš suprantu,
Kad patogiau eiti
Kita šaligatvio puse.

Jorge Bucay (psichoterapeutas, rašytojas)

„Užburtas ratas”, „neišmoktos pamokos”, „gyvenimo scenarijai” ar tiesiog besikartojanti pabaiga, kuomet „norėjau kaip geriau, išėjo kaip visada…”. Iš kur kyla visiems pažįstami posakiai, situacijos ir kaip pakeisti reikalų tėkmę – paskaitoje “Norėjau kaip geriau, išėjo kaip visada…”