Būdama 17 metų pastojau, pasidariau abortą
0 (0)

abortasKlausimas:

Laba diena.
Lankydamasi jūsų svetainėje pamačiau, kad galiu jums parašyti.
Man dabar yra 18 metų. Gyvenime man viskas klojosi gerai iki vienos dienos. Būdama 17 metų pastojau. Kaip tik tais metais pradėjau eiti į 12-ą klasę. Galvoje sukosi daug minčių, nežinojau ka daryti. Vaikelis turėjo gimti balandžio mėnesį, tai būtų beveik prieš egzaminus. Labai bijojau, kad nebaigsiu mokyklos. Tad pasidariau abortą. Pirmas dienas atrodė, kad viskas gerai. Lyg ir lengviau pasidarė, bet dabar aš labai pasikeičiau. Tai pastebi ir mano giminaičiai. Atrodo lyg gyvenimas slysta iš po kojų. Nebežinau, ką daryt. Bandau gyventi kaip ankščiau, tačiau nebeišeina. Kartais nebesuprantu savęs. Praradau norą gyventi. Gal galit ką nors patarti?

Atsakymas:

Sveika,
Džiaugiuosi, kad mums parašei, kad nelaikai savyje tokio nerimo ir skausmo, o ieškai pagalbos. Iš tavo laiškučio suprantu, kad iki lemtingojo pastojimo, vėliau aborto, tavo gyvenime didelių rūpesčių nebuvo. Nieko neužsimeni apie šalia esančius žmones, ar turėjai kažkokį palaikymą, ar gali su kažkuo pasikalbėti apie tai?

Vis tik teko priimti labai svarbų sprendimą, išgyventi labai skausmingą laikotarpį. Tikiu, jog pirmos dienos po to atneša palengvėjimą, rodos, problemos nebėra ir nuo šiol viskas turėtų grįžti į senas vėžes, tačiau dažnai nutinka, jog moteris vėliau užplūstantys kaltės, atgailos, savigraužos jausmai tampa tokie sunkūs ir nepakeliami, jog gali virsti netgi depresija, pasireikšti fiziniais simptomais, tokiais kaip miego ar širdies ritmo sutrikimai.

Nesigilinsiu į priežastis, pastūmėjusias tave atlikti šį sprendimą, kas padaryta – padaryta, šiandien tau reikia bandyti ieškoti pagalbos. Šitą problemą reikia nagrinėti, spręsti, o ne nustumti į šalį. Negalima užsisklęsti savy ir vienai kęsti pasekmes. Kreipkis pagalbos į psichologą. Pasikalbėk apie tai. Leisk sau sveikti.

Nuoširdžiai tikiu, jog atleisi sau ir viskas tavo gyvenime susitvarkys.

Psichologė
Kristina Grigalavičienė
Londonas

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

11 Responses

  1. Sandra parašė:

    Iš tiesų poabortinio sindromo beveik neįmanoma įveikti pačiai, reikia su tuo dirbti, ir leisti padėti specialistams. Aš savo nuožiūra galiu patarti kreiptis į šeimos centrą. Žinau, kad bent jau Kauno arkivyskupijos šeimos centras tikrai vykdo programas, būtent tokioms merginoms, kaip tu. Nesi viena tai išgyvenanti, laikykis ir linkiu didelės ištvermės ir susitaikymo su savimi..

  2. saule parašė:

    Yra tokia gera kyga „Ar verksiu rytoj?”. Neskaiciau, bet esu girdejusi, kad ja rekomenduoja visoms patyrusioms aborta.

  3. Elenai parašė:

    Mieloji, susirask Jono Markūno knygą „Žmogaus nesėkmių ir ligų priežastys ir kaip jų išvengti” ir perskaityk. Nesvarbu, kad pavadinimas atrodo ne į temą, ten daug rašo apie tavo situacijas. Skaityk viską, neišsigąsk, nes ten parašyta ir kaip iš to išsikapanoti. Sėkmės tau.

  4. Loreta parašė:

    Niekas šiame gyvenime nevyksta be priežasties. Visi mes turime savo gyvenimo pamokas. Pasistenk suvokti ko moko ši situacija. Atsitiko taip kaip atsitiko ir nereikia dabar savęs dėl to graužti ir kankintis. Dabar reikia negimusio vaikelio paprašyti atleidimo ir atleisti sau už tai, kad buvai silpna. Atleidimas – pats geriausias vaistas nuo visų sielos skausmų. Susigalvok sau trumpą maldelę, kurioje prašai atleidimo ir atleidi sau. Kartok ją mintyse tol kol palengvės. Tai tikrai užtruks. Gal net kelis mėnesius. Svarbu, kad darytum tai nuoširdžiai. Palengvėjimas tikrai ateis.
    Visi mes gyvenime darome klaidas, kurios keičia mūsų jausmus, požiūrį, elgesį, charakterį. Jei gyvenime viskas būtų tik gerai – mes nustotume tobulėti.
    Tavo negimusio vaikelio siela žinojo, kad negims šioje žemėje ir ji dėl to nepyksta. Kad tau būtų lengviau, duok jai vardą ir palydėk mintimis pas dievulį, ten kur jos laukia.
    Linkiu tau sėkmės.

  5. Aureja parašė:

    Zinau ka jauti,nes ir as ta isgyvenau… Negaliu teigti,kad nejauciu ir dabar jokios sazines grauzaties,bet susitaikiau su savim. Nesikreipiau i jokius psichologus,neskaiciau ir knygu,tiesiog isgyvenau visa tai,o buvo kaip ir tau,beprotybe,nezinojimas ka daryti,dvejones,paskui palengvejimas. Tik po kurio laiko pastebejau,jog as nebe tokia,kad ir kaip noreciau,kad butu viskas kaip anksciau,zinau kad nebus. Taciau as atleidau sau,nes kitaip negaleciau toliau normaliai gyventi. Visa tai priemiau kaip pamoka,kuri mane tikrai daug ko ismoke. Jei jauti,kad nepajegsi viena su tuo susitaikyti,nebijok kreiptis pagalbos,esi dar labai jauna ir tokie isgyvenimai tikrai ne i nauda. Linkiu tau stiprybes ir zinok,kad viskas,kas vyksta musu gyvenime turi ir teigiama puse. Savo laime tu rasi…

  6. Gabrielė parašė:

    Labai pritariu Elenos ir Loretos mintims… Būtinai perskaityk Markūno knygą. Tu gali susitvarkyti savo gyvenimą. Dievas su tavimi!

  7. Jolanta parašė:

    Mieloji pasidarei taio pasidarei.Aš manau,kad tai žmogžudystė,ir dėl to siela kenčia,tavo sąžinė tau kalba.Manau,kad jei esi tikinti turi prašyti Dievo atleidimo,o Jis atl,aidus,o toliau laikykis dirbk su savim,susirask palaikančius žmones ir , žinoma, jei reikia,kreipkis į specialistus

  8. Kristina parašė:

    ,,Rytuose teigiama,kad siela aplink būsimą mamą pradeda ,,suktis” 2-6mėn.ikipastojimo,o į vaiko kūnelį įeina tik apie 3 nėštumo mėn.Todėl pagal Rytų religijas iki tol įsčiose yra ne vaikelis,o mėsytė.Gal kai kam toks traktavimas nepatiks,bet tai įrodoma.Kolegos rytiečiai žmogaus atsiradimą traktuoja kaip karmą,likimą,todėl iki 3 mėn.nėštumo nutraukimo nedramatizuoja,nes,pasak jų religijų,siela gali pasirinkti ir kitą šeimos nario kūną per kurį sugebės gimti.”,,Stebiuosi mūsų moterimis,kurios pasidaro legalų abortą ir jaučiasi dėl to kaltos,nusidėjusios.Nors daugelis net į bažnyčią nevaikšto,nesimeldžia.O rytietės,kurios yra ypač religingos,kasdien po kelis kartus meldžiasi,nuoširdžiai tiki Dievą,abortą priima kaip Dievo valią ir savo karmą.Dėl to savęs negraužia ir nevadina nusikaltėlėmis.”tai citata iš A.Mankevičiaus knygos ,,Būrėja Vaiva kažkas ateina ir padeda”.Mane šie žodžiai nuramino.

    • tikinti(Dievu) parašė:

      Kristina, Kristina dar Kristaus vardą nešioji…Ar tikrai tiki visomis šitomis nesąmonėmis, kurias parašei?! Jei taip, tai Tavęs laukia ilgas kelias…Tiek daug norėčiau Tau pasakyti, bet kol kas Tavo galvoje tam nėra vietos. Tikiuosi kada nors Tavo nuomonė keisis, sakau tą labai nuoširdžiai.

  9. Anonimas parašė:

    Nekreipkit demesio i fanatikus, o Dievas yra kiekviename is musu…klysti ir kilti zmoniska, o smerkti ir teisti bedieviska…ir mums atleidzia musu kaltes nes ir mes atleidziame savo kaltininkams…ir mus gundo ir nevisad saugo nuo pikto…tai ir turi tave pakeisti…ismoksi saugotis…ir nuo pikto ir nuo klaidu ir nuo neplanuotu vaiku…

  10. Anonimui parašė:

    Anonimas – nejautrus vyras, laikantis moteris savo pasimėgavimo įrankiais, neigiantis žmogaus dieviškumą ir teigiantis beždžioniškumą… Nepavydžiu tavo žmonai ar sugyventinei, net jei ji ir ne religinė fanatikė…

Komentuoti: Elenai Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.