Be tėvų meilės augę vaikai neišmoksta kurti santykių

Geriantys, netvarkingi, bedarbiai tėvai ir apleisti, alkani, apdriskę vaikai.

Ką daryti su tokiomis šeimomis? Dar sunkiau spręsti šeimos likimą, jei alkoholio kvapo namuose nėra, tačiau vaikais nėra tinkamai rūpinamasi, jie namuose nėra laisvi ir laimingi.

Psichologės Vaivos Juškevičiūtės teigimu, emociniai vaiko poreikiai ne mažiau svarbūs nei fiziniai. Tuo pasirūpinti turėtų tėvai.

„Vaiko atskyrimas nuo šeimos paprastai yra skausmingas ir daug nerimo, baimės, nepasitikėjimo keliantis įvykis tiek vaikui, tiek šeimos nariams – nesvarbu, kokia šeimos socialinė padėtis ar vaiko amžius“, – užuojautos išardytoms šeimoms neslėpė psichologė.

Vien fiziniais vaikų poreikiais – maistu, drabužiais, pastoge – besirūpinantys tėvai ne iki galo atlieka savo tėviškas pareigas. „Šeima yra vieta, kurioje augame, ir tai turi būti erdvė, kurioje būtų patenkinami ne tik fiziniai ir saugumo, tačiau ir socialiniai, emociniai poreikiai, kad vaikas vystytųsi įvairiapusiškai“, – aiškino V.Juškevičiūtė.

Pasak psichologės, moksliniais tyrimais įrodyta, jog daugelį elgesio modelių, taip pat emocinių reakcijų išmokstame labai ankstyvoje vaikystėje iš artimiausių žmonių.

Tai galioja ir gebėjimui palaikyti emociškai stabilų santykį.

„Nepatyrę emocinės šilumos mes sunkiai suprasime, kas ji yra, ir vargiai galėsime kurti emociškai šiltą, palaikomąjį santykį su savo vaikais“, – tėvų indėlį į vaikų gyvenimą apibūdino specialistė.

Labiausiai pažeisti būna tie, kurie auga be tėvų, nepatiria jų meilės, o greta esantys suaugusieji nesugeba pakankamai mylėti.

Kurti ir palaikyti santykius ypač sunku jau suaugusiems globos namų auklėtiniams.

„Globos įstaigose dažnai nepakanka specialistų, kurie galėtų patenkinti didelio vaikų skaičiaus emocinius poreikius, į juos tinkamai atsakyti ir padėti vaikams ugdyti šį gebėjimą“, – aiškino V.Juškevičiūtė.

Nemylėti vaikai užaugę nemoka mylėti savo atžalų. Dėl to skausmingi santykiai tarsi paveldimi iš kartos į kartą, kol nėra tinkamų sąlygų tai užbaigti.

„Sutarimas su savimi ir aplinkiniu pasauliu, gebėjimas adekvačiai ir argumentuotai išreikšti savo nuomonę ir diskutuoti, prisitaikyti esant įvairioms aplinkybėms rodo žmogaus brandą ir gebėjimą tvarkytis su savo emocijomis, jausmais, išgyvenimais“, – tvirtino psichologė.

Sigita Purytė
Šaltinis: lrytas.lt