Brandi asmenybė pagal Maslow4.6 (7)
Iliustracija: Steven Erixon / Unsplash
Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai. Tyrinėdamas sėkmingiausius, brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius jiems būdingus bruožus:
1. Pilnesnis realybės suvokimas. Mato aplinką tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokios jie norėtų. Jų pasaulio suvokimą mažiau veikia emocijos, bergždžios viltys, baimės. Jie geriau atpažįsta netiesą, labiau tolerantiški prieštaravimams ir neapibrėžtumui.
2. Savęs, kitų ir gamtos priėmimas (tolerancija). Save priima tokius, kokie yra. Nėra per daug savikritiški. Nejaučia per daug kaltės, nerimo, gėdos. Jie gerai priima kitus žmones, neturi poreikio mokyti ar kontroliuoti. Toleruoja kitų silpnumą ir jo nebijo. Priima gyvenimą su visais jo trūkumais ir apribojimais.
3. Betarpiškumas, paprastumas ir natūralumas. Elgesyje nėra dirbtinumo. Nesistengia pasirodyti efektingai. Yra netradiciniai, bet tai kyla iš natūralių vidinių poreikių ir gali prisitaikyti, kad kitų nešokiruotų. Jie gali būti ir nesitaikstantys, jei to reikalauja situacija.
4. Orientacija į problemą. Gyvena, kad dirbtų, o ne dirba, kad gyventų, t.y. įsitraukę į idėjos realizavimą ar darbą. Jiems svarbūs egzistenciniai klausimai, gyvenimo prasmės problema. Šie klausimai leidžia lengviau atskirti svarbius dalykus nuo mažiau svarbių.
5. Nepriklausomybė – poreikis būti vienam. Jiems reikalingas vidinio gyvenimo neliečiamumas. Nesistengia su kitais palaikyti priklausomybės santykių, todėl gali džiaugtis tikra draugyste. Šią nepriklausomybę ne visada supranta aplinkiniai. Kiti dažnai juos laiko abejingais, šaltais ar išdidžiais. Save aktualizavę žmonės jau yra patenkinę meilės poreikį, todėl jiems nereikalinga kitų žmonių draugystė. Atsiranda bendravimo su savimi poreikis. Jie gali būti vieni ir nesijausti vienišais. Išlieka ramūs net nelaimių ir nesėkmių atveju, nes turi savo požiūrį į tai kas vyksta, o ne pasikliauja kitų nuomone ar jausmais.
6. Autonomija – nepriklausomybė nuo kultūros ir aplinkos. Jie elgiasi nepriklausomai nuo aplinkinių, pasikliauja tik savimi. Pavyzdžiui, studentas gali mokytis gerai, nepriklausomai nuo to, ar aplinkiniai vertina gerą mokymąsi ar ne. Pakankamai stiprūs, kad nekreiptų dėmesio į kitų nuomonę.
7. Suvokimo naujumas. Sugeba džiaugtis net pačiais paprasčiausiais įvykiais, pajusti jų naujumą, išgyventi malonumą, ekstazę. Retai skundžiasi nuobodžiu gyvenimu, nes juos viskas stebina. Kiekvieną gyvenimo akimirką suvokia kaip nepakartojamą.
8. Aukštumų išgyvenimai. Tai didelio susijaudinimo ir įtampos bei susitaikymo ir ramybės momentai. Tai ekstazės momentai meilėje, intymume, kūryboje, atradime ar susiliejime su gamta. Tuo momentu žmogus jaučia didžiulę harmoniją su pasauliu, praranda savojo „aš” pojūtį, išplečia ribas.
9. Visuomeninis interesas. Visuomenė juos gali nuliūdinti, tačiau vis tiek su kitais žmonėmis juos sieja artumo jausmas, noras padėti kitiems, meilė žmonijai. Labiau nei dauguma, savo veiklą skiria žmonijos ir kiekvieno jos nario gyvenimui pagerinti.
10. Gilūs tarpasmeniniai santykiai. Dažniausiai bendrauja su panašų savęs aktualizacijios lygį pasiekusiais žmonėmis. Jų artimųjų ratas nedidelis, nes toks gilus bendravimas reikalauja daug laiko ir pastangų.
11. Demokratiškumas. Neturi išankstinio nusistatymo. Bendrauja nepriklausomai nuo socialinės klasės, rasės, religijos, lyties. Su malonumu mokosi iš kitų. Nelaiko visų lygiais. Save priskiria saviaktualizacijos elitui, bet ne elitui pagal rasę, vardą ar pan.
12. Priemonių ir tikslų atskyrimas. Nuoseklūs ir tvirti kasdieniniame gyvenime, laikydamiesi tam tikrų etinių normų. Mėgsta kažką daryti vardan darymo, o ne vardan tikslo.
13. Filosofinis humoro jausmas. Juokauja ne kažką konkrečiai pašiepdami, bet mėgsta juokus, išjuokiančius žmonijos kvailumą.
14. Spontaniškas kūrybiškumas. Kūrybiški ne tik savo darbe, bet ir pačiose įvairiausiose kasdienio gyvenimo situacijose. Smalsūs, nerūpestingi, išradingi.
15. Priešinimasis sukultūrinimui. Jie yra harmonijoje su visa kultūra, tuo pačiu išlaikydami vidinę nepriklausomybę nuo jos. Autonomiški ir savimi pasitikintys. Mąstymas ir elgesys nėra veikiami socialinių įtakų, o grįsti asmenine filosofija, supratimu. Gali būti visiškai prisitaikę prie kultūros smulkmenose (rengimosi, maitinimosi įpročiais ar viešo elgesio manieromis), tačiau sugeba ryžtingai pasipriešinti, kuomet visuomenės normos prieštarauja jų vertybėms.
Manyciau, kad tai labai slidus dalykas ir kiekvienas gali buti brandus savaip, priklauso nuo to ko tu gyvenime sieki. Harmonija su aplinka ir savimi galima surasti ne vienu budu.
Gal kas nors galetu paaiskint, kas turima omeny sakant, kad brandi asmenybe nelaiko visu lygiais? Dekui.
Brandi asmenybė gali pripažinti, kad kitas gali už jį būti pvz. protingesnis. Mes nesame vienodi ir mūsų sąmoningumas nevienodas. Mes žmonės tai yra vienoda..
Man tinka daugelis brandžios asmenybės bruožų,tačiau juos randu, taip sakant, žiūredamas per langą … esu 2grupės niekur nedirbantis invalidas – taigi mano statusas lyg ir nesuderinamas su pilnaverčiu gyvenimu, tuo labiau su brandžia asmenybe. Ir vis tik…žmogus su negalia gauna pašalpą. Ji įgalina fizine egzistenciją, bet ar ji neatima galimybės tapti brandžia asmenybe?
Aš domiuosi meno terapijos veikla, tačiau kas ji yra ištikrūjų? Kas slypi po gražiais reabilitacijos, socialinės integracijos žodžiais, jei manasis nedarbingumo pažymėjimas yra išduotas be pratesimo – visiems laikams?
Tomai, pilnavertis gyvenimas ir brandžios asmenybės bruožai nepriklauso nuo fizinės būklės, socialinės padėties, religijos, rasės ar nuo kokių kitų išorinių veiksnių. Viskas priklauso tik nuo jūsų. Jūs jau esate viskuo kuo norite būti tik jums gali būti nepalanki jus supanti aplinka, nepalankūs jus supantys žmonės ar jums nepalankios sąlygos. Šie veiksniai ir sulaiko jus nuo pilnaverčio gyvenimo. Vienintelis dalykas skiriantis jus nuo jūsų tikslų yra jūs pats. Jūs save sulaikote, suvaržote ir neleidžiate sau išskleisti sparnus ir pakilti. Tad linkiu jums kuo didžiausios sėkmės ir ryžto gyvenime.
Visiški sutinku. Tomas save vertina kaip II grupės invalidą, ir tik po to kaip asmenybę. Argi subrenbusiai asmenybei įmanoma priskirti fizinę negalią? O kur tuomet dingsta antras punktas apie savęs priėmimą tokiu, koks esi? Čia aš įžvelgiu savęs netoleravimą.
As suprantu jus, Tomai, esu toje pacioje padetyje. taigi, laiko apmastymams gan daug. Tai yra visuomenes spaudimas, tas darbas ir saves trapatinimas su darbu, karjera ir t.t. va sita nerima ismetus, pasidaro kur kas maloniau gyventi. atsiranda tiek dalyku, kuriu dar nezinai, dar nori ismokti, ar tiesiog pajusti malonuma: as gyvenu galbut neaptekes pinigais, gal\but karjera ne man, bet as turiu Laika. Visa savo Laika, kuri man dave Dievas, suteikdamas galimybe gyventi ir nevergauti. Dirbk pirk mirk aciudiev, mum negaliojanti taisykle. tai sociumo zaidimai.
Rimtas tekstas, tačiau… jau antrame sakinyje gramatikos klaidos. Liūdna
„Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdų daro tai, ką jie sugeba daryti apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai.”
atsiprasau uz daug gramatiniu klaidu savo tekste, nenaudoju lietuviskos klaviaturos. visdelto,kaip paziuresi i ta „..sveiki, pilnaverciai.” tai apie sugebejima daryti tai ka moki, ka megsti ir nori, sveikas tas kuris tobuleja nepriklausomai nuo aplinkybiu. patariu paziureti si video, gal ikveps pozityvumo. zmogus be ranku ir be koju, ir gyvena, yra veiklus ir laimingas. daug musu igaliu tiesiog tingi ir daro maziau nei tas vyras be galuniu. http://www.youtube.com/watch?v=B-Uuq6bWXig
Psichologija ne tikslusis mokslas, čia galima prigalvoti subjektyvių koncepcijų paremtų ne faktais ar logika, o kažkieno nuomone. Kodėl brangi asmenybė turi būti mylinti žmones ir padėti jiems? Kodėl negali nuobodžiauti? Man labiau priimtinas brandžios asmenybės vertinimas pagal intelektą. Protingas žmogus neras priežasties mylėti žmonija, kuri tiek daug bologo padarė planetai, gamtai, gyvūnams. Ir protingas žmogus mato kokia lėkšta ir būka yra mūsų kultūra!