Dažnėja dienų kai norisi numirti
0 (0)

man-liudnaKlausimas:

Sveiki,
kreipiuosi nebežinodama kur dėtis. Retai jaučiuosi labai laiminga, dažnėja dienų kai norisi numirti, susmegti. Aš nepasitikiu nei vienu žmogumi. Yra tokių dalykų kuriuos laikau tik sau, nes draugams gėda pasakyti. Nekartą pasitikėdama žmonėmis labai nudegiau, todėl gyvenu savyje, nebe sugebu atsiskleisti kažkam. Nors nekartą girdėjau, kad atsiskleidus, kažkam išsipasakojus pasidarys lengviau. Bet manau kad savo problemomis užkrausiu kitus be reikalo, jie neturės laiko manęs išklausyti. Kartais atrodo, kad aš nekenčiu visko, savęs pačios, draugų, šeimos. Aš nieko niekada nesugebu. Bandžiau pakeisti savo vidų, bet man nepavyko. Todėl rašau jums, prašydama patarimo..
Samanta (pakeistas)

Atsakymas:

Miela Samanta,
džiugu, kad ieškai pagalbos, vadinasi tu nori pasitikėti ir tiki, kad tai įmanoma. Ne visiems žmonėms galima atskleisti tiesą apie save, savo jausmus, skaudulius. Deja, kai kurie gali šaipytis ir užgaulioti. Galiausiai ne visi žmonės mėgsta išklausyti svetimas problemas, tai, kaip tu minėjai, gali būti ir dėl laiko stokos. Taip pat ne visiems pavyksta intuityviai atrasti žmogų, kuriuo galėtų pasitikėti. Visiems būdinga klysti dėl draugų pasirinkimo – taip mes mokomės teisingai pasirinkti – per nesėkmes. Manau, laiminga nesijauti dėl to, kad šalia tavęs nėra tokio žmogaus – bent jau tu jo nematai. Nerašai kiek tau metų, su kuo gyveni. Beveik visada šalia būna kažkas: mama, tėtis, brolis, draugė, mokytoja, bendradarbė… Minėjai draugus, šeimą. Gal šalia tavęs yra žmogus, kuriam tu rūpi ir kuriuo gali pasitikėti?

Vis tik jei atsakytum „ne“, siūlyčiau atidžiai pažvelgti į save. Tavyje – nė kiek tuo neabejoju – yra puikių savybių, gebėjimų, dėl kurių galėtum būti įdomi ir brangi kitiems. Rašai, kad retai jautiesi labai laiminga. Bet vis tik jautiesi bent retkarčiais? Prisimink tas laimės akimirkas. Kas tada buvo nutikę, dėl ko buvai tokia laiminga? Ar įmanoma tai pakartoti? Kai būna sunku ir atrodo nesimato išeities – padeda prisiminti geras savo gyvenimo dienas. Tai sustiprina, palaiko, prikelia viltį, kad įmanoma būti laimingai.

Gal turi tikslą? Siekdama užsibrėžto tikslo gali pasijausti tartum ant sparnų. Kad nieko niekada nesugebi – man nesinori tikėti. Taip gali tik atrodyti, bet taip paprasčiausiai nebūna. Jau vien tai, kad parašei, sklandžiai išdėstei savo problemą, rodo tavo drąsą ir sugebėjimą dėstyti mintis. Tu sugebi norėti padėti sau – o tai labai daug, patikėk. Rašai, kad bandei pakeisti savo vidų. Manau, tai reiškia, kad nori giluminių pokyčių savyje.

Iš to ką parašei apie save visai tikėtina ir tai, kad sergi depresija. Depresijos priežastys gali būti psichologinės ir biologinės. Biologinės, tai tam tikrų cheminių procesų organizme sutrikimas. Psichologinės, gana panašios į tas kurias tu vardini. Daugiau gali paskaityti čia.

Bet kokiu atveju, geriausiai čia galėtų padėti konsultuojantis psichologas, pvz. dirbantis tavo poliklinikoje. Kadangi tai yra jo darbas, psichologas visada pasiruošęs išklausyti.
Kuo geriausios tau kloties.

Psichologė Svetlana Ramoškienė
svetlanna13@gmail.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

16 Responses

  1. Pazistamas jausmas parašė:

    Man padejo tik tikejimas iseiti is panasios situacijos. Ypac kai priklausai kokiai nors grupelei, eini su kitais ta pacia kryptimi, ismoksti vel pasitiketi kitais, nors jie ir klystantys.

  2. Dalia parašė:

    eik, tikek, daryk, visi zmones atsiranda veliau ar anksciau panasioje vietoje, visi kazkaip krapstosi, tu esi ne viena, patikek, tu mirti nenori, o tiesiog nori pakeisti savo situacija, tai ir keisk, o tiksliau net ne keisk, o tiesiog daryk ka nors (tas kas nors priklauso nuo taves, tai gali but trilijonas dalyku), ir pasikeitimas ateis savaime, bet jo jei ir reiks laukti ir panasiai nepanikuok, geriausia nelaukti pasikeitimo, bet jei jo lauksi ir negalesi nelaukt, tebunie ir lauk sau:) tiesiog eik ir daryk, saunuole, kad rasai ir ieskai, priimk savo savijauta kaip dali tos keliones, kuria tu tu keliauji budama cia zemes kartu su mumis, kitais einanciais panasioje kelioneje. be to, skausmas yra dalis gyvenimo, tavo keliones, beprtybe yra jo nekesti ir noreti niekada niekada nekenteti, tik eik, tikek, sekmes tau

  3. keite parašė:

    Buna , žinau,bet reikia ižvelgti kažką ir tokio gero , kad vėl galėtum kvėpuoti.Man labai padėjo pskaitos internetu esujums.ltPažiūrėk , tuten irgi kažką atrasi tikrai.Linkiu pasitikėjimosavimi ir tikėjimo savimi.

  4. ir man parašė:

    Nezinau,kas slepesi po zodziu,kokiai nors grupei,bet tai gali buti ir ne kokia grupe.Taip,kad siulyciau issireiksti aiskiau,kad nepastumti zmogaus i kokia sekta.O laisko autoriai galiu tik uzjausti,patarti ka sunku,su tokiu jausmu gyvenu 10 metu,ir dar gyva,aciu Dievui,lankiausi pas psichologus,geriu vaistus,bet is uzburto rato sunku istrukti,neturiu jegu,kitam galiu patarti,viska galiu daryt del kito,nes atsakyt nemoku,o del saves nera jegu.Geras oras,turiu seima,vaikai sveiki,butu geda skustis gyvenimu,pavalgia,apsirengia,o dziaugsmo nera….asaros byra ir negaliu net paaiskint kodel.Todel tave gerai suprantu,bet pamilk save kokia esi,juk tu pati zinai,kad esi gera,miela,grazi….man rodos,kad cia ta problema,kai tevai neturejo kada,ar nesugebejo tau tai pasakyti,o tai sunku,as meiles ieskau jau daug metu,bet kolkas vistiek esu toj duobej,nes man jau 48 metai,o tu jauciu jauna ir viskas dar priesaky,tik mylek save….

  5. Asta parašė:

    Suprantu Jus, autore…Man ir taip pat buvo…Mane isgelbejo gyvenimomenas.lt jogos kursai…Prašau, nueikite ir Jūs…

  6. Evaldas parašė:

    Pilnai Jus suprantu, šio teksto, autore… Gyvenime kartais būna tų juodų periodų, kai atrodo visiems rūpi tik jie patys, o tu niekam nerūpi (žmonėms, kuriuos pažįsti)… Bet žinokit, jei ir atrodo taip, tai dar nereiškia, kad būtinai taip ir yra. Jei nepasitikite savo aplinkos žmonėmis, tai tiesiog bendraukite su nepažįstamais žmonėmis (aišku, atsiskleiskite, tik supratusi, kad galima tuo žmogumi pasitikėti) ir pamatysit, greitai gera nuotaika sugrįš. :) Arba darykit, kaip kad aš darau, rašykite laiškus (popierinius), nepažįstamiems žmonėms ir susipažinkite su jais, tai irgi super dalykas. Galite pamėginti čia, jeigu įdomu bus… :) http://www.manodrabuziai.lt/forumai/bendraminciai/57911-ar-yra-norinciu-susirasineti-tikrais-laiskais?page=7&per_page=100
    Sėkmės jums. :)

  7. ugne parašė:

    Kai buvau visiškoje duobėje pabandžiau melstis – nei žinojau kaip, nei buvau tikinti, tiesiog kažkur perskaičiau, kad malda veikia bet kuriuo atveju(tiki tuo ar ne). Po truputi pradėjau tai daryti, taip kaip mokėjau ir ta baisi praraja po truputį ėmė trauktis. Jei galiu kažką pakeisti ir žinau kaip – tai keičiu. Jei jaučiuosi bejėgė – malda paprašau pagalbos, ir kaip nekeista, situacija pasikeičia į gerą pusę. Norėčiau, kad ir Jūsų situacija pasikeistų, to ir linkiu :)

  8. Jurga parašė:

    Visiškai pažįstama situacija, lygiai taip pat jaučiuosi… Bandau rasti būdų, kaip iš šito išsikapstyti.. Stengiuosi užsimiršti pasinerdama į mokslus, bet tai tik laikinai padeda.. Bet taip pat gelbsti malda.

  9. asta parašė:

    reikia tiesiog apversti savo gyvenima aukstyn kojom.as manau kad depresijos buna tiems kuriems pasidaro per daug nuobodus ju gyvenimas. mano nuomone gyveni ne taip kaip reikia . gal tau reikia ne kazka, o viska pakeisti savo gyvenime?

  10. Rūta parašė:

    Yra istorija apie pieva. Pievoje bitės ieško žiedų, musės ten pat suranda džiaugsmo sau š.. pavidalu. Gyvenimas kaip ta pieva: įlipus į š.., nereikia galvoti, kad nėra gėlių. Drauge, kančia ir skausmas yra geriausi mūsų mokytojai. Žmonės, ištikti savo silpnumo ir menkumo, turi nuostabiausią galimybę: atverti savo širdį Dievui. Taip yra todėl, kad tarkim į pilnas saujas visko, nėra vietos dar kažką įdėti.. Ir čia išsipildo Jėzaus žodžiai: ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.. ir sunku turtingam įeiti į Dangaus Karalystę… Ženkit link Jo ir niekas daugiau nebus baisu, dienose neliks vietos liūdesiui ir beprasmybei..

  11. ir man parašė:

    Miela Asta,kazin jus sirgot depresija,jei je sergi sunku iprastus darbus atlikti,tiesiog eini kaip robotas be jausmu ir be emociju,darai iprastus veiksmus.Todel reikia zmogaus,tikro draugo kas gali padet pakeisti nors ka nors savo gyvenime,autorei reikia pagalbos,ji to praso ir butu gerai kad atsirastu tas zmogus,kuris pades,o siaip galima netycia ir paveluot.

  12. Draugas parašė:

    Labas, nuskambės gal kiek neįtikinamai, bet rašau nes suprantu kaip jautiesi. Labai tiksliai aprašei mano taip pat patirtą būseną. Patikėk, tu ne viena taip mąstanti. Aš visą savo gyvenimą tokioj būsenoj praleidau, bet tikiu, jog galima gyventi kitaip – linksmiau. Jei nori, gali parašyti į paštą djoldb@gmail.com

  13. Mergina parašė:

    Samanta,
    tu ne viena! Man taip pat gyvenime užeina labai tamsių valandų. Taip norisi, kad kas tiesiog išklausytų, ar tiesiog šalia pabūtų ir viskas. Jokių patarimų, pasiūlymų nesinori. Tiesiog nuoširdaus pabuvimo kartu sunkią minutę. Kai bus sunku gali paskambinti į jaunimo liniją, ten jie tikrai išklausys.
    8 800 28888. Aš pati esu savanoriavus jaunimo linijoje. Nuostabūs ten žmonės, tokie paprasti ir nuoširdūs! Moka išklausyti. Linkiu tau visa ko geriausio! Apkabinu.

  14. 1atsakymų parašė:

    nuoširdžiai ir paprastai, kai kažko trūksta:

    „Kelionė gilyn”
    http://youtu.be/BZoKxyWSOTY

  15. R parašė:

    tik jau nesigilinkie i save. Depresija tuom ir pasireiksia, o tai dar ir shizofrenija susirgsit betyrinedsmi save. Geriausias vaistas yra meile. Tik aisku cia sekemes dalykas, sutiksi ja ar ne. Po to po biski atsiranda tikslai gyvenime, pamatai atidaras duris kur jos buvo uzdarytos ir pan. Depresija ima tolti.

  16. Laiško Autorė parašė:

    Labai graži istorija, Rūta. Priverčianti susimąstyti.. Netikėjau, kad pasaulyje dar yra tiek gerų žmonių, kaip jūs. Palaikančių, patariančių, bandančių padėti nepažįstamam žmogui. Komentarus mačiau jau seniai,tik vis abejojau,ar verta kažką čia rašyti. Mačiau kažkur minėta apie apsilankymus grupelėse, pas psichologus, joga…- gyvenu nedideliame miestelyje, pas mus tokių dalykų nebūta. Na, žinoma, psichologų yra kaip ir kiekviename mieste, bet psichologai, visai nepsichologiški, nesuprantantys situacijos. Labai norėčiau apsilankyti kažkokioje „grupelėje” su nepažįstamaisiais žmonėmis,atrasti save. Jeigu dar kas nors pamatysit mano komentarą, labai būtų malonu, jei patartumėte kur galėčiau jų rasti. Nes bėgant laikui, vis labiau suprantu,kad nepažįstu savęs, kad noriu kito gyvenimo, kad geriausia būtų tiesiog išeiti,bet tas „juodas” mintis dažnai išblaško prašviesėjimas „kas nuo to pasikeis”, dažnai susimąstau apie artimuosius, jų kančias man pasitraukus. O kalbant apie meilę, paskutiniame komentare… Man meilėje niekada nesisekė. Esu toks žmogus,kuriam labai sunku atsistoti. Po išsiskyrimo man reikia puse metų, kad jausčiausi pilnavertė, tvirta, stipri, pasitikinti savimi. Šitą laišką rašiau gan senai, praėjus keletai savaičių, jau nebemąsčiau apie nieką, savo problemas ir t.t., bet radusi šiame tinklapyje testą,kuris parodo kokia depresija.. Sužinojus, kad ji yra „labai sunki depresija”, kai miegi tam, kad nematytum pasaulio – viskas prasidėjo iš naujo.Labai labai labai smagu žinoti,kad aš ne viena. Kad yra žmonių, kurie palaiko, man tai labai svarbu. Didelis AČIŪ jums visiems. :) Vertinu tai.

Komentuoti: Mergina Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.