Deimantų efektas
Knygynai – vienintelė vieta, kur mėgstu apsipirkti. Jau mokyklos laikais tėvų pinigėlius duodamus asmeninėms išlaidoms dėdavau į krūvelę ir išleisdavau knygų antikvariatuose. Knygynų lentynos ne griūdavo nuo naujų, kvepiančių knygų, todėl aukso lobyno literatūrą buvo galima atrasti tik antikvariatuose. Mėgavausi supirkinėdama ir skaitydama Peterio Handkės, E.M. Remarko, H. Hessės, Jhon Fowles romanus. J.Jowles „Juodmedžio bokštas“ tapo mano rekordinio perkamumo knyga, nes dovanojau ją visiems geriausiems savo draugams. O tai, ko nepavykdavo įsigyti, keisdavomės, nes mano draugų rate knygų aptarimas buvo vienas natūraliausių pašnekesių temų. Malonu prisiminti… matyt, todėl neseniai vaikštinėdama po Kauno senamiestį, ir užsukau į knygų antikvariatą. Senokai lankiausi (lyg pareitam amžiui), todėl nustebau, kad galima įsigyti ne tik klasikos šedevrų, bet ir naujausius bestselerius – pvz.: „50 pilkų atspalvių“ daugumai prieinama kaina…
Vaikštinėjau, nostalgiškai priliesdama vieną ar kitą knygą, lyg šluostyčiau dulkes nuo pastovėjusių viršelių, kol pirštai patys užčiuopė nestandartinės – aistringai raudonos spalvos nugarėlę… Paėmiau į rankas ir perskaičiau „Vėrinys“… Raudoname viršelio fone švytėjo deimantų vėrinio fotografija… „Trylika moterų ir eksperimentas, pakeitęs jų gyvenimus“ – radau paaiškinimą po pavadinimu. Pradėjau vartyti. Susidomėjimas vis didėjo. Vidiniuose knygos viršeliuose puikavosi moterys – brandaus amžiaus moterys – seginčios deimantų vėriniu. Visos tokios žavingos, žaismingos, spindinčios. Žiūrėjau į jas ir nesupratau, kas labiau spindi – deimantai, puošiantys kiekvienos iš jų kaklą ar jos pačios. Mačiau labai elegantiškas ir laimingas moteris. Mačiau grožį. Tiesiog. Suintrigavo. Pervertusi puslapius, supratau, kad literatūrine prasme ši knyga manęs nesužavės (tai ne klasika), tačiau faktine prasme jau buvau įtraukta į realų 13 moterų eksperimentą. Džiaugiausi, jog vyksiu autobusu ir galėsiu pasinerti į knygos istoriją.
Tai gi, suintriguosiu ir jus (nesiruošiu perpasakoti visos knygos) – pasidalinsiu šios realios istorijos idėja:
2004 m. Kalifornijos valstija. Džonelė – nekilnojamo turto agentė ir moteris svajotoja juvelyrinių dirbinių parduotuvės vitrinoje išvysta ypatingą 18 deimantų vėrinį. Vėrinys taip pakeri, jog išdrįsta pasimatuoti. Tačiau vėrinio kaina protu nesuvokiama – 37 000 dolerių. Moteriai, kuri „šešerius metus dirbo su nepasiturinčių šeimų vaikais, atrodė moraliai nepriimtina“. Be to Džonelė niekada neteikė daug reikšmės materialinėms gėrybėms, o prabangos dalykai, jos nuomone, buvo prieinami tik nedaugeliui žmonių. Patyrimas, užsidėjus deimantų vėrinį buvo išskirtinis – jaudinantis ir iškeliantis daug apmąstymų: “kodėl ji negali sau to leisti, kodėl asmeninė prabanga prieinama tik nedaugeliui, kodėl mes nemokame ar negalime dalintis prabangiais dalykais…“ . Vieną dieną, Džonelei nusivedus pasigrožėti deimantais mamą, jos aptiko parduotuvėje esantį išpardavimą, ir ryškiai sumažėjusią vėrinio kainą. Dabar vėrinys kainavo – 22 000 dolerių. Tai sukėlė Džonelei naują apmąstymui bangą, kuri virto beprotiška idėja –
„Galėčiau nešioti prabangų papuošalą, jei įsigyčiau jį su kitomis moterimis… Jokia moteris dieną naktį nesegi penkiolikos karatų deimantų vėrinio, tačiau argi nebūtų puiku juo pasipuošti nors retkarčiais…“ Idėja pradėjo įgauti realią galimybę, kai Džonelė nusprendė suburti drauges, kurios galėtų skirti kiekviena 1000 dolerių bendram vėrinio įsigyjimui.”
„Jeigu įtikinčiau prisidėti bent vienuolika moterų, galėtumėm už vėrinį pasiūlyti 12 000. Jei jis atpigo jau 15 000, tai kodėl nenumušus kainos dar dešimčia?“.
Manau, jau ir jums tapo įdomu – kaip gi veiksmas vystėsi toliau. Iš savo patyrimo galite prisiminti,kiek gražių idėjų taip ir nuplaukia debesėlių pavidalu, ar išsisklaido papūtus stipresniam vėjui.
Tačiau, neabejoju, jog turite ir kitokių patyrimų, kai NORIU tampa GALIU, ir , be abejonės – PASIEKSIU.
Džonelei nebuvo paprasta – ji intensyviai skambinėjo draugėms ir pažįstamoms, tačiau daugumos moterų atsakymas buvo neigiamas. Mama Džonėlę palaikė, tačiau nelabai tikėjo idėjos išsipildymu, sakydama „dėl šios užmačios prarasi visas drauges“.
Tačiau Džonelė nesitraukė nuo užsibrėžto tikslo – ji dar kartą kreipėsi į neigiamai atsakiusias drauges. Per du mėnesius jai pavyko suburti septynias bendramintes. Ledai pajudėjo…
Kai Džonelė nusprendė aplankyti Deimantų Vėrinį dar kartą, ji pakvietė prisijungti ir apsisprendusias idėjos drauges. Susitikusios su parduotuvės savininku, jos turėjo nestandartinį pasiūlymą, surašytą vokelyje ir sąrašą su 12 moterų pavardėmis (4 iš jų nebuvo apsisprendusios). Kaina, kurią jos buvo pasiruošusios sumokėti buvo 12 000. Moterys apsilankiusios parduotuvėje ir pamačiusios vėrinį – matuodamosios aikčiojo ir reiškė spontaniško susižavėjimo emocijas: „nuostabus vėrinys! Vėrinys –vertas milijono!”
Nei kiek nemažesnį susižavėjimą patyrė ir parduotuvės savininkas Tomas Van Gandis, perėmęs juverylikos verslą iš savo aštuoniasdešimtmečio tėvo, kuris tądien taip pat buvo parduotuvėje per prekių išpardavimą. Abu vyrai buvo nustebinti. Tomas teigė, kad niekada nepamirš tos dienos, kai šios moterys apsilankė jų parduotuvėje: “šios moterys įžengė į parduotuvę plačiai besišypsodamos, jos spinduliavo gyvybingumu ir energija”. Tomas buvo įpatęs matyti savo pirkėjas nelaimingas, nerimastingas ir sutrikusias, neretai verkiančias moteris. Dažniausiai šioms moterims papuošalus rinkdavo ir pirkdavo vyrai. Šįkartą Tomas susidūrė ne tik su moterimis, kurios aiškiai žino, ko nori, bet ir su kažkokia nujaučiama galimybe, tvyrančia visame ore. Jis nežinojo, kas tai, bet suprato, jog tai kur kas daugiau nei deimantų vėrinio įsigijimas. Tai išjausdamas, pardavė vėrinį už 15 000 dolerių ir viena sąlyga – „noriu, kad įtrauktumėte į savo grupę ir mano žmoną“. Nes jau kuris metas Tomas nematė savo žmonos besišypsančios… Moterys sutiko.
Taip Vėrinys tapo 13 žavių moterų nuosavybe. Čia istorija tik prasideda… Nors papasakojau Jums nemažai… Tačiau tikroji istorija ne apie vėrinio įsigijimą, nors ir labai nestandartiška, beprotiškai drąsi ši idėja. Tikroji istorija apie Vėrinio efektą moterų gyvenimo pokyčiuose. Moterys pačios nežinojo, kur šis vėrinys jas nuves, ką jis pakeis jų gyvenimuose, kaip joms seksis dalintis…
Šios moterys išskirtinumo simbolį pavertė BENDRYSTĖS ŽENKLU… ir „tokiu būdu iš naujo suplanavo kelionę per savo antrąją gyvenimo dalį“.
Tai, kas veda moteris patirti iššūkius – tai mūsų nepanaudota kūrybinė energija. Tai, kas suveda moteris į bendruomenes, renginius, seminarus – tai noras dalintis, tobulėti, būti laimingomis. Visas moteris apjungia dalijimasis, ir pabuvus gerame seminare neretai jaučiamės taip, lyg būtume pasipuošusios- savo vidiniais Deimantais… Jausdamos jų buvimą savyje, jaučiamės gražios, mylinčios ir mylimos.
……………………………………………☸……………………………………………
Mielos moterys, noras dalintis ir mane veda kasdienoje. Šį kartą kviečiu atnaujinti tuos Deimatus, su kuriais jau gimstame – tai mūsų pirmapradė prigimtis, mūsų gyvybinė energija, kūrybos tėkmė ir galia. Tai mes, jaučiančios savo vertę ir neabejotinai vertos pasipuošti tikrųjų deimantų Vėriniu.
Kviečiu Jus prisijungti į moterų ratą, kuris lapkričio 15 – 17 d. Minčiagirioje apsijungs patyriminiame seminare moterims „Vilke nubudus, žiedu žydėsiu“.
Kas žino, gal mūsų deimantų vėrinys jau laukia mūsų? Artimiausiu metu ketinu apsilankyti deimantų salone. O jūs?
Ramunė Jaliniauskaitė Truncė
Daugiau informacijos apie renginį skaitykite www.patyrimoratas.lt