Draugauju su vaikinu pusantru metų, o jis nebeklauso manęs0 (0)
Klausimas:
Sveiki, su vaikinu draugauju pusantru metų. Man 18, o jam 17. Draugystės pradžioje viskas buvo nuostabu, o dabar jis pasikeitė… Nebeklauso manęs, ką aš jam sakau, nebesako nieko gražaus. Tiesiog nekreipia dėmesio į mano žodžius. Pradėjom pyktis kiekvieną dieną. Pradėjau jį gąsdinti, kad jei dar vieną kartą suklys paliksiu jį. Tačiau jam tai nerūpi. Paklausiu ar jis myli mane. Atsako, kad taip. Klausiu, aš jo kodėl taip elgiasi atsako, kad nežino arba, kad pasikeitė į blogąją pusę. Nebežinau, ką man daryti.. Aš jį labai myliu ir noriu išsaugoti mūsų santykius.. Ką patartume daryti?
Labai ačiū už atsakymą!
Gabija (vardas pakeistas)
Atsakymas:
Sveika, Gabija,
Skaitydama tavo laišką jaučiu daug skausmo ir pasimetimo. Rašai, kad vaikinas pasikeitė, o jo pasikeitimai tave liūdina ir skatina abejoti jo jausmais. Aiškumo santykiams neįneša ir jo teiginiai, jog tave myli. Natūralu, kad atsidūrus tokioje situacijoje gali kilti noras bet kokia kaina išsaugoti santykius, tačiau pravartu pasvarstyti, kokios galimos to pasekmės.
Atkreipiau dėmesį, jog „vaikinas nebeklauso” tavęs. Ar vaikino neklusnumas reiškia, kad jis nebesiklauso tavo nurodymų, neleidžia kontroliuoti jo pasirinkimų? Tokiu atveju jo pasikeitęs elgesys gali būti natūrali reakcija į per didelį išorinį spaudimą, siekis tapti savarankiškesniu, prisiimti atsakomybę už save ir savo ateitį. Žvelgiant iš šios perspektyvos vaikino elgesys gali įgauti visai kitą atspalvį.
Vis dėlto kiti tavo minimi vaikino pasikeitimai – abejingumas tam, ką jam pasakoji, komplimentų nebuvimas, kasdieniai konfliktai – skatina pažvelgti į jūsų santykius giliau. Įsivaizduoju, jog nelengva, kai vaikinas į tavo bandymus išklausti, kas nutiko, nelabai turi ką atsakyti. Vis dėlto geresnio būdo išsiaiškinti nesutarimus nei nuoširdus pokalbis dar niekas neatrado. Primenu, jog labai svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir kaip tai daroma. Kaltinimai, riksmai, pašiepiantis ar piktas tonas nepadeda pasiekti norimų rezultatų, nes puolamas asmuo linkęs užsisklęsti arba gintis. Gąsdinimai ir grasinimai taip pat nėra lygiaverčių ir nuoširdžių santykių palydovai. Taigi siūlau sau atvirai atsakyti, ko sieki keldama ultimatumus savo vaikinui?
Taip pat noriu priminti, jog santykiai yra dviejų žmonių pastangų ir noro būti kartu rezultatas. Deja, bet vieno žmogaus noro išsaugoti santykius neužtenka, tad kartais tenka mylimą žmogų tiesiog paleisti…
Nuoširdžiai,
Psichologė Diana Kvakšytė
Gali sudominti: Apie poros santykius, Emociniai nuodai, Švelnukai, Empatija: žiūrėjimas pro kito langą
kas seksas nezinot jaunimas,ka jau kalbeti apie meile ,dar ateis tas laikas
Perskaičius įrašo pavadinimą iškart pagalvojau: ir ačiū dievui kad neklauso, nes ne jis turi Tavęs klausyt, o Tu jo. Nesi niekad draugavus su biču kuris tik Tavęs ir teklauso? Pabandyk, nepatiks, bet tą ir pati žinai. Teko matyti tokių porelių, norisi verkt pamačius. Čia buvo apie pavadinimą.
Apie patį klausimą, kuris mano nuomone nesusijęs su pavadinimu, panašu kad vaikinas žioplys – jo amžiaus buvau toks pats, nežinojau ko nori moterys (haha, lyg dabar žinočiau) :)) Labai gali būt kad ir Tu jo nesugebi sudomint, gal esi namisėda ir nieko neveikianti? Tokie klausimai dažnai būna užklausti gan vienapusiškai, dėl to sunku atsakyt. Tau atrodo kad jis kaltas, o jam atrodo atvirkščiai, manau iš jo toks pats klausimas būtų visai iš kitos pusės.
Pagalvok, gal pati per daug zirzi, meluoji, manipuliuoji ir „galvą skauda”? Aš negaliu žinot iš trumpo aprašymo kas ir kaip iš tiesų yra.
Bet viena aišku, jis šaunuolis, kad neklauso, jei tai proto ribose (iš trumpo aprašymo negaliu matyti)
Domai, kas tau sake, kad moteris turi klausyt vyro? Ir kastaves cia klause patarimo? Is tavo pasisakymo vien kaltinimai merginai ir vaikino pateisinimas…Eik tu svilpt, atsirado cia išmintingas psichologas…MOKYKIS MOTERIS GERBT, JEI DAR NEIŠMOKAI…Man gėda tavo paistalus skaityti.
Apie kokias meiles gali kalbėti vaikai? Nejuokinkit :)