Du traktatai apie analitinę psichologiją

5 (1)

Carl Gustav Jung „Du traktatai apie analitinę psichologiją” (2012)
Leidykla: Margi raštai

Knygoje spausdinami du Jungo veikalai, „Apie pasąmonės psichologiją“ ir „Santykis tarp Aš ir pasąmonės“, išversti į lietuvių kalbą pirmą kartą.

„Apie pasąmonės psichologiją“

Populiaria kalba, glaustai, paprastai ir aiškiai pristatomos Freudo, Adlerio ir Jungo giluminės psichologijos teorijos.

Jungas prisipažįsta, kad jo manymu, tiek Freudo, tiek Adlerio atžvilgiu jis turėjo tam tikrą pranašumą, mat į daug ką pažvelgė iš psichiatrijos pusės, sykiu pasitelkdamas kai kurias Nyčės įžvalgas.

Pagrindinis veikalo tikslas – supažindinti skaitytoją su pasąmonės psichologijos esme. Knyga parašyta pasaulinio karo metu ir savo atsiradimu turėtų būti dėkinga šio didžio įvykio psichologiniam atgarsiui.

„… pavienio žmogaus psichologija atitinka tautų psichologiją. Tai, ką daro tautos, daro ir kiekvienas atskiras žmogus, ir kol jis tai daro, daro tai ir visa tauta. Tik pasikeitus atskiro žmogaus nuostatai ims keistis ir tautos psichologija. Didžiųjų žmonijos problemų dar niekada nėra išsprendę visuotiniai įstatymai, jos visada buvo išsprendžiamos tik pakitus pavienio žmogaus nuostatai.“ (8 p.)

Taip pat, gan išsamiai, nors ir probėgšmais perteikiama įtikinanti Nyčės antžmogio ir Nyčės kaip žmogaus išprotėjimo psichologinė analizė, tai įvardinant kaip „identifikavimąsi su šešėliu“. Pasak Jungo, Nyčė valios dėka išsviedęs save it akmenį į svaiginančias aukštumas buvo pasmerktas kažkada iš ten ir nukristi.

Psichoanalizę Jungas mato kaip transcendentinę funkciją, mat dirbama tiek su tikrovės faktais, tiek su fantazijomis, taip pat apžvelgiamas sintetinis bei konstruktyvusis analizės metodai.

„Santykiai tarp Aš ir pasąmonės“

Knygelė yra per dvidešimt aštuonerius metus sukauptos praktinės patirties ir intelektinių pastangų suvokti bei aprašyti pasąmonės procesus rezultatas.

Pirmuose skyriuose atskleidžiama kolektyvinės ir asmeninės pasąmonės sąveika, supažindinama su psichinės infliacijos procesais, aptariami personos ir savasties archetipai.

Nemažai dėmesio skiriama animus ir anima archetipų analizei, vyrų ir moterų psichologijai bei jų tarpusavio harmoningiems santykiams.

„Moteris, pasižymi tokia skirtinga nuo vyrų psichologija, yra (ir visuomet buvo) informacijos šaltinis apie dalykus, apie kuriuos vyras nė nenutuokia. Ji gali jį įkvėpti; jos moteriška intuicija, dažnai pranokstanti vyriškąją, gali jį įspėti reikiamą akimirką; jos į asmenį orientuota nuojauta gali jam nurodyti kelius, kurių neįžvelgia asmeniškumų menkai sąlygojamas jo jausmas.“ (236 p.)

Baigiamosiose dalyse Jungas aiškina „asmenybės centro“ sąvoką, kaip iš sąmonės ir pasąmonės priešybių gimstantį darinį. Tam tikslui sukurtas ir individualiam darbui su savimi tinkantis pasąmonės turinių asimiliacijos metodas, gana plačiai paties Jungo aprašytas ir išplėtotas „Raudonoje knygoje“.

Veikale taip pat skiriamas dėmesys subtiliam individuacijos procesui, asmenybinei raidai nuo gyvulio link dievažmogio, o nuo dievažmogio link „asmenybės centro“ – tikrojo žmogaus.

Kelios citatos:

„Esama dalykų, kurie šiandien dar nėra – o gal dar negali būti – teisingi, tačiau galbūt bus teisingi rytoj.“ (153 p.)
„Be nuostolio mes galime ištverti tik tam tikrą kiekį kultūros.“ (48 p.)
„Visagalėje kasdienybėje, deja, retai pasitaiko kas nors nepaprasta, kas kartu būtų ir sveika.“ (67 p.)
„Be priešybių neegzistuoja jokia pusiausvyra, jokia savireguliuojanti sistema. O psichika kaip tik savireguliuojanti sistema.“ (84 p.)
„Man atrodo, kad nesubrendęs vyras teisingai daro bijodamas moterų, nes jo santykiai su moterimis dažniausiai baigiasi prastai.“ (139 p.)
„Juk gamta yra aristokratiška, ir vienas vertingas žmogus atsveria dešimt kitų.“ (188 p.)
„… visa, kas neįsisąmoninta, yra projektuojama.“ (247 p.)
„… iš esmės kalbant, žmonija psichologiniu atžvilgiu vis dar išgyvena vaikystę – pakopą, kurios neįmanoma peršokti. Absoliučiai daugumai žmonių reikia autoriteto, vadovavimo ir įstatymo. Šio fakto nedera pamiršti.“ (298 p.)

Pagal knygą parengti rašiniai: Erotika, Charakterio ugdymas: ekstravertas ir introvertas, Amžinas lyčių karas arba meilės kalba